QUOTE(sandrynja @ 2009 03 26, 19:47)
Kai egzistavo kad ir teorinė galimybė kažką pakeist, dar sunkiau su tuo susitaikyti

Bet yra taip, kaip yra... O klausimai "kas būtų buvę, jeigu...", visada kils. Aš iš visų jėgų stengiuos negalvot apie tai, kad galbūt kai kurios mano klaidos nėštumo metu turėjo įtakos blogai baigčiai. Galbūt nuo pat pradžių reikėjo lankytis pas rizikingų nėštumų specialistą. Galbūt prieš pastojant reikėjo išsitirt nuo galimų infekcijų. Galbūt situaciją būtų pakeitę anksčiau pradėti gerti antibiotikai. O galbūt tiesiog reikia susitaikyti su tuo, kad kartais ne mes kuriame scenarijų.
QUOTE(rencė @ 2009 03 26, 21:08)
Šiandien pirmą dieną nuėjau į darbą, galvojau, kad neištversiu... direktorė prisėdusi kamantinėjo kaip, kas, kodėl? Kai ji paklausė, gal man geriau išėjus į darbą, aš atsakiau, kad man geriau namie, vienai, kad kada noriu paverkiu, niekas nevargina savo klausimais ir pan. - nesusiprato

Tikiuosi ryt bus kitaip... O mokykloj tai visai nieko: kelios mokytojos priėjo, kas tik apkabino, kas pasiteiravo apie sveikatą. Stengiausi iš savo kabineto niekur neiti, jei nereikia, kad tik išvengčiau žmonių...
Tomis akimirkomis, kai labai sunku, kiekvienas žodis gali labai lengvai išmušt iš pusiausvyros. Po netekties dar savaitę gulėjau ligoninėj. Būdavo - jau išsilaižau šiek tiek ir vėl į palatą ateina kokia neinformuota gydytoja ar seselė ir pradeda klausinėt, kodėl viena guliu. Pasakau, kad vaikas reanimacijoj. Kadangi turi duomenis, kad gimė dvynukai, būtinai pasiteirauja, ir kur antras

Aš vėl žliumbt. Vėl atsigaunu kiek, ateina valytoja ir nusistebi, kad sauskelnių dėžė tuščia ir vėl klausia, kur vaikas
QUOTE(sandrynja @ 2009 03 27, 09:23)
Ejau ir zliumbiau, kad mano vezimelis vienvietis, o ne dvivietis kaip turejo but....
Jei nematau, tai tokios mintys į galvą nelenda, bet į dvynukus tai labai skaudu žiūrėt.
QUOTE(vaivos juosta @ 2009 03 29, 19:44)
Mes šiandien pirmą kartą per pusmetį išsimaudėm be ašarų

. Net filmavau stovėdama

. Nes su tokiom isterijom prausdavmės. Apskritai, bijo visko: išėjom pasivaikščiot-bijo paukščiuko, vėjo, saulės spinduliuko, pūko, drugelių...

Maniškė paniškai bijo grojančių žaislų, lėlių-kūdikių, būna užsiklykia, pamačius kokį multiko personažą ir taip toliau ir panašiai