As nors dar ir oficialiai ir neissiskyrus, bet jau kuris laikas kartu negyvenam. Mergyte dar maza, palikt dar nesinori kazkam, o ir nelabai yra kam. Kadangi gyvenu nedideliam miestely, kazka susirasti sansu irgi nedaug...juolabiau, kad visalaik nebuvo taip, kad sulaukciau vyru demesio. Ne taip, kaip kitos. Ziurek su vienu, jau tuoj su kitu...esu ir komunikabili, ir issilavinus, is veido irgi "ne regana" O vyro salia norisi, bet irgi ne bile, kad vyras...tai kazkaip ir laidoju tuos savo sansus...
QUOTE(annomis @ 2011 08 01, 18:16)
O tu jo ir neieškok - jis pats pas tave ateis, kai mažiausiai to tikėsies.
QUOTE(Vytautte @ 2011 08 07, 10:18)
Manau, kad esi pakankamai suaugusi, kad pačiai priimti sprendimus dėl savo gyvenimo. Nei mama, nei kas kitas negali pasakyti, kada laikas pradėti santykius su kitu vyru. Turi pati savęs paklausti ir sau pačiai sąžiningai atsakyti, (nors ir sakai, kad jokie jausmai nesiejo jau metus laiko iki skyrybų), ką jauti buvusiajam- kerštą, pyktį, meilę, neapykantą, koks jausmas apima, mąstant apie buvusią santuoką (gal nusivylimas, apmaudas, liūdesys, vienišumas?), ir kokio jausmo vedama, pasineri į naujus santykius. Gal nejauti buvusiam vyrui meilės, tačiau, natūrau kad lieka visas spektras kitokių jausmų. Tol, kol jie bus intensyvūs, nederėtų skubėti veltis į naujus rimtus santykius O "nudegti' galima praėjus ir 2 mėn, ir 2 metams, ir 10 metų ir pan. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių.
kad ir kaip bebūtų keista, nieko dukters tėvui nejaučiu. Absoliučiai nieko. Nei pykčio, nes pykti nėra už ką, nei liūdesio, nei juo labiau meilės ar menkiausio prisirišimo. Nieko... apskritai po skyrybų pajutau palengvėjimą, beprotišką palengvėjimą
QUOTE(mejja @ 2011 08 07, 21:52)
kad ir kaip bebūtų keista, nieko dukters tėvui nejaučiu. Absoliučiai nieko. Nei pykčio, nes pykti nėra už ką, nei liūdesio, nei juo labiau meilės ar menkiausio prisirišimo. Nieko... apskritai po skyrybų pajutau palengvėjimą, beprotišką palengvėjimą
man lygiai taip pat...drauges negali patiketi kad nieko buvusiam nebejauciu
Nieko neturiu,nieko nereikia, bet jeigu atsiras tai tikrai neatsisakysiu graziu santykiu:)
QUOTE(Hedra:) @ 2011 08 08, 14:41)
man lygiai taip pat...drauges negali patiketi kad nieko buvusiam nebejauciu
As taip pat,buvusiam nieko nejauciu Jau praejo 10m kai issiskyrem,mergaitei tada buvo 3m.Dabar gyvenu su kitu,nesusituoke,bet auginam bendra vaikuti,kuriam dabar 3men Nesutinku,kad nereikia ieskoti,o laukti kol pats atsiras.Jei jauciat,kad kazko reikia,truksta,ieskokit ir tikrai rasit Mes su antruoju susipazinom per SMS pazintis Jis jaunesnis uz mane,issilavines,simpatiskas,pries tai seimos neturejo.Draugavom 5m kol nusprendem kartu gyvent.Dziaugiuosi radusi toki zmogu,esu labai laiminga
o man baisu tas, kad tikrai vienai dauuuug geriau. cia turbut vyrai pasitaike tokie ir visa kita...(kai paziuri laidas, kaip jackaitei kaip atsitiko, jauna, pasiturinti, uzsimauna ant tokiuuuuu....niekad nebuvau tokia kuri sakytu "visi jie tokie", bet db turbut priejau riba, kad norisi sakyti ) ziurek, bus turtingas, dzentelmenas, o poto net vaiku negalesi per jo turtus atsiimti, jei kas. bus mielas, be tu dideliu pinigu, tavo paziuru - bet vel po 5 ar 10m, vel ziurek kas ...
toliau, su laiku, gyvenant vienai ir tuoo MEGAUJANTIS iprociai formuojas ir tikrai negi isileisi zmogu? nebent , sakau sau, 60m kai turesiu, vaikai paauge..susirandi komunikalu, megstanti keliauti ir davai...po pasauli platu... bet ligos iki tol neturi buti suriete...
PADRIKOS MINTYS turbut....
toliau, su laiku, gyvenant vienai ir tuoo MEGAUJANTIS iprociai formuojas ir tikrai negi isileisi zmogu? nebent , sakau sau, 60m kai turesiu, vaikai paauge..susirandi komunikalu, megstanti keliauti ir davai...po pasauli platu... bet ligos iki tol neturi buti suriete...
PADRIKOS MINTYS turbut....
QUOTE(given444 @ 2011 10 19, 13:14)
toliau, su laiku, gyvenant vienai ir tuoo MEGAUJANTIS iprociai formuojas ir tikrai negi isileisi zmogu? nebent , sakau sau, 60m kai turesiu, vaikai paauge..susirandi komunikalu, megstanti keliauti ir davai...po pasauli platu... bet ligos iki tol neturi buti suriete...
PADRIKOS MINTYS turbut....
PADRIKOS MINTYS turbut....
Va va, įpročiai gyvenant VIENAI. Tiek buityje, tiek laiko planavime, finansų ir t.t. Prisitaikyt prie kito tikras menas, kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau...
Po skyrybų (vaiką praktiškai nuo gimimo auginau viena) praėjo 2,5 metų, jaučiau, kad kažko trūksta, vis tiek noriu šeimos, tad pasileidau į pasimatymų maratoną (padėjo draugas.lt) - iniciatorė būdavau pati Ėjau su kiekvienu vyru, kurio tikslas rimti santykiai (ne lova) nesispyriodama, internetu daug neplepėdavom - tik susitikus. Pasitaikė ir jumoro, ir nuobodulio, ir šiaip visokių išgamų. Bet visumoj šį laikotarpį prisimenu labai maloniai - įspūdžių liko visokiausių! Tikslas buvo pamatyti kuo daugiau vyrų, kad susidaryt sau bendrą vaizdą, ko aš norėčiau, ko ne, ir kokie jie būna. Eidavau net su tais, kur iš anksto žinodavau, kad nieko ir būti negalėtų - tai praplėtė mano bendravimo įgūdžius su vyrais ir aišku, vieną kartą sutikau tą, už kurio dabar ir išteku Šiaip tai buvo laaabai didelis darbas ir užsispyrimas, daugybę kartų galvojau nusispjaut į tuos pasimatymus, bet kiek atsikvėpus, eidavau toliau. Jei tik turit galimybę, tai neužsidarykit, merginos, bendraukite kuo daugiau su visais aplinkiniais!
QUOTE(AgnePagne @ 2011 08 01, 16:35)
Oi kiek tikėta, kiek svajota, kad atsiras jis, tas mano mylimas žmogus Bet kuo toliau, tuo labiau šansai mažėja Man dabar svarbu, kad užtektų veiklos ir realizacijos, tada gyvenimo pilnatvė bus tame.
Kodėl tie šansai mažėja? Juk nesi kokia senė arba su 3 kojom
Pas mane irgi šeima ant ribos. Bandau išsaugot, darau viską, bet jei nepavyks tai žinau, kad skausmą malšinsiu veikla ir naujų santykių paieška, nes kitaip galą gausiu.
P.S. Kol kas širdis plyšta, nerandu sau vietos, beveik negaliu dirbt. Rankų nenuleidžiu, bet nežinau ar pavyks...