Kokios galimybės šiuo metu gauti būsto paskolą?

Nesvarbu, kad butas banko, naudos gavėją gali įrašyti ką nori. Kaip tik vakar buvau banke, tai pasitikslinau kaip ten kas. Ir pasakė tiesiai šviesiai - naudos gavėjas bankas. O jei būsite geri klientai, mokėsit laiku įmokas ir t.t., tai tą sumą bankas grąžins. O jei ne..., tai... Taigi rizika išlieka...

kaip nesvarbu labai svarbu
jei bustas sugrius nuo zemes drebejimo jus gausite ismoka, o tikrasis savininkas liks be nieko optimiste
ka jums kas grazins?draudimo imokas kodel turetu

Bankas reikalauja drausti tik pastatu draudimu ir minimaliu variantu (tik pagrindines rizikas) t.y. draudziate liaudiskai tariant tik lubas, sienas ir grindis. (sudegs, uzlies, siaip ateis kas nors ir kirviu iskapos:))
Naudos gavejas- bankas. T.y. draudziate banko naudai. Bet jei neturite bedu su mokejimais,skolom ir tt. atsitikus draudziamajam ivykiui bankas tiesiog atsiuncia nepriestaravima draudikui del draudimo ismokos mokejimo tiesiai draudejui (t.y. Jums). Analogiskai taip ir yra pvz. su lizinguotu automobiliu.
Visos kitos rizikos (kurios yra,beje aktualiausios, Jus draudziate tik jei norite, bankas to nereikalauja). T.y.

1 Civiline atsakomybe pries treciuosius asmenis (kas yra mano galva labai aktualu,bet kazkaip daugeliui tai neatrodo l. svarbu:)) Kol, pvz. bute netruksta kokia nors skalbimo masinos slanga ir Jus neuzpilate 3 aukstu esanciu po Jumis. O jei dar pas kaimyna apacioje "atsokineja" parketas, kurio kvadratas kainuoja kokius 10k. Lt, tai be draudimo gali buti isvis labai labai liudna.
2 Turto draudimas. T.y. technika, baldai, drabuziai,juvelyriniai dirbiniai ir tt ir tp.
Elementarus pvz. vagyste.
Apsidraudziant tik pastatu draudimu (kurio vienintelio ir reikalauja bankas) pinigeliu nebus nei atsitikus nei 1 nei 2 p. kaip pvz nurodytiems ivykiams.

Apie skolinimas ir rizikas: (nuomone is delfi)

Situacija tokia...Vienas turi santapas eurais kojinėje, kitas gi "puikiai investavo" į kartoną ir dar paskolą "eurais" paėmė, t.y. tais pačiais litais, tik įsipareigojo mokėti paskolą ir palūkanas pagal esamą ir BŪSIMĄ EUR:LT kursą (nes bankas buvo toks gerutis ir savanoriškai pasiūlė imti eurais su kelis kartus mažesniu palūkanų procentu)...

Tai kokie galimi scenarijai santaupas kojinėje eurais turinčiam ir "puikiai investavusiam" į kartoną už "paskolą eurais"?

A. Devalvacija ĮVYKSTA - euras tampa kokie 5 Lt...Jei buvo imta 100 000 EUR paskola "eurais", t.y. 345 000 Lt, per porą metų išmokėta 15 000 kredito ir 30 000 Lt sumokėta palūkanų, likus 300 000 Lt kredito (87 000 EUR) prie EUR:LT 1:5, tie 300 000 Lt patampa 435 000 Lt kreditu per vieną naktį...Nuplaukia VISKAS, kas sumokėta, plius 135 000 Lt dasideda (atitinkamai padidėja įmoka)...Maža to, kartonas nuvertėja kas dieną, kas minutę ir tam galo nematyti, skirtumas tarp paskolinės kainos didėja, bankas paprašo "papildomų garantijų", alga/pajamos LITAIS mažėja arba bent nedidėja...Čia "paskolas paėmusio eurais" situacija. Kojinėje laikančiam eurais NT kainos skaičiuojant litais per tą pačią naktį atitinkamai nukrenta tiek, ant kiek devalvacija procentaliai. Nepaisant to, kad Nt kainos dar ir litais važiuoja žemyn...

B. Devalvacija NEĮVYKSTA - santaupas kojinėje eurais laikantis ir toliau sau ramiai laukia NT kainų dugno, o "paskolą eurais" paėmęs ir toliau nervingai stebi, kaip iš jo "svajonių būsto" pirkimo kainos pagal esamą rinkos kainą belieka 60 proc., 50 proc., 40 proc...Ir bankas VISTIEK pareikalauka "papildomų garantijų"...

C. Koks TREČIAS galimas scenarijus? Kad eur:lt santykis bus nebe 1:3,45, o 1:1,5??? Ar įmanoma, kad taip būtų???

Visame pasaulyje, kur sprogo NT burbulai, nacionalinė valiuta po sprogimo NUVERTĖJO IR SMARKIAI...Manot šiaip sau EURIBORAS nuo VILIBORO ne nuošimčiais, ne procentais, o KARTAIS skiriasi? Suveskit į bet kurio banko skaičiuoklę tuos pačius parametrus, tik pažiūrėkit skirtumą tarp to, kas bus suvedus "paskolos valiuta litais" ir paskolos valiuta "eurais"...Manot čia šiaip sau?

Kuo toliau, tuo labiau matau, kad cia ne bankai, o valdzia zaidimus zaidzia.

prieštaraujat pati sau - rašot, kad naudos gavėjas kas nori gali būti, po to - kad bankas Vienareikšmiškai - naudos gavėjas tik bankas, bet tai nereiškia, kad atsitikus draudiminiam įvykiui, bankas tą sumą sau ir pasiima - jis šiuo atveju tik apsidraudžia, kad per jį pinigai eitų. šiuo atveju, jei klientas gerai moka, jokios rizikos nėra ir negali būti, kad bankas pasisavintų išmokas. O įmokų draudimui tai niekas niekam negrąžina

Prieš kokius penkis metus pas mus buvo draudiminis įvykis. Draudimas standartinis - sienos, lubos, grindys, tai draudimas mums asmeniškai pervedė pinigus pagal paskaičiuota žalos samatą į musų nurodytą sąskaitą. Dabar net neatsimenu ar bankas buvo dėl to informuotas ar ne, nes jis visame tame veiksme nedalyvavo. Nebent dabar per tiek metų kas nors pasikeitė.

Man labai įdomu, gal kas žinote - kokie banko reikalavimai jei prašoma 30proc. suma nuo būsto vertės? Ar reikalingas tada turto įvertinimas, ar reikia draudimo ir pan.
Ir dar - jei tarkim pasiimu tą būsto paskolą 10m., o įmoku per trumpensį laikotarpį - kelis mėnesius ar metus, tai man visitek reikės mokėti sumą su pabrangimu, ar nebereikės mokėti pabrangimo?
Gal kas žinot? Labai laukiu pasidalijimo patiritmi. Ačiū.

taip, jei klientas geras (tvarkingai moka), su banko sutikimu (jo žinia) pinigai pervedami į kliento sąskaitą

keistas klausimas:

-jei ikeiciamas bustas - tai busto ivertinimo reikes. ar tai butu 30 proc. jo vertes, ar 80 proc, ar 5 proc. tiesiog turi buti aisku, kokios vertes uzstatomas turtas;
-antra - jei pasinaudojate pinigais - uz naudojimosi laikotarpi turite moketi palukanas. neisivaizduoju kokia finansine institucija uz grazias melynas akis skolintu bent lita, bent pusdieniui be uzmokescio- palukanu.
-trecia - ar grazinus anksciau termino mokesite tik suma su palukanomis priklauso nuo konkrecios sutarties salygu. zinau kartais bankai (pvz swedbank) pg standartine sutarti numato nemokama grazinima iki 25 proc. paskolos, norint grazinti daugiau - jusu atveju 100 proc. paskolos reikia moketi 2 proc. ekstra "bauda".

Mes dabar esam tokioje pat situacijoje. Perkam busta, kuriam dali lesu turim savo, o dali skolinames is banko. Tai kiek domejaus del prieslaikinio paskolos grazinimo, kiekvienas bankas nustato savo salygas. Pvz.: SEB, jei nori inest papildomai pinigeliu, nei tavo menesines imokos, tai bet kokiu atveju mokesi 400Lt bauda uz prieslaikini paskolos grazinima, nepriklausomai nuo inesamos sumos (zodziu, ar inesi papildomai 100 Lt, ar 10000 Lt vistiek mokesi 400Lt). DnB Nord banke reikia sumoketi 2% nuo inesamos sumos, tai jei noresi inest papildomai 100 Lt mokesi 2Lt mokesti, o jei 10000Lt tai 200Lt. Kituose bankuose gal dar kitaip.

Mes taip pat tokioje situacijoje. dali pinigu turim savo, o dali 30 proc. sanderio vertes skolinames is banko. SEB banke siuo metu anksciau laiko kanuos 400 Lt, Swedbanke 1 karta metuose nemokamai galima grazinti 25 proc. nuo likusios kredito sumos, o vat DnbNord banke, bent jau mums sake, kad nemokamai galima grazinti du kartus i metus - kovo 1 d. ir rugsejo 1 d.