Sveikos,
Ot turiu as problemu su savuoju... Esame kartu 6 metus, jis visuomet buvo ramus ir neryztingas. Draugyste prasidejo labai graziai, viskas, atrodo, buvo padaryta laiku. Bet laikas bego, jau pradejau laukti ziedelio savo, laukiau ilgai, kankinausi, ir... sulaukiau po 5 metu draugystes. jau laiminga kokia buvau, maniau, kad pagaliau sulaukiau, kad dabar bus viskas gerai, susituoksime, vaiku turesime (patikslinsiu, kai sventem pirmuosius draugystes metukus, man buvo 19 metu ir jau tada jauciau, kad tai mano zmogus, su kuriuo galiu kurt seima). Vestuves turejo buti si pavasari, o kaip laukia ju visi :draugai, giminaiciai, pazistami... Juk pagaliau ir musu vestuves... turime kur gyventi, jo tevai turi buta, kuriame mes ir gyvensime, ta buta teko susiremontuoti savom lesom, taip pat nusipirkti visus reikalingus daiktus. Ir atejo si susikta krize, pinigu pakanka tik tam, kad isirengtume, vestuves nesigaus, o mes norejome grazaus "baliaus"... Labai liudna man buvo, verkiau nezmoniskai. Kol praeita savaitgali mano mama mums pasiule susituokti paprastai: paprasta diena (kad nereiktu ilgai laukti), su paprastute suknute, matant liudininkams ir tevams. Tiesiog prisiekti vienas kitam amzina meile. As taip uzsidegiau, jau man dzin, kad nevilkesiu prabangios sukneles ir nebus 70 sveciu, as galiu nusileisti visoms svajonems... Bet vakar jis pasake, kad nesutinka, kad reikia taupyti pinigus, daryti dideli baliu ( kad sutaupytume ta suma, turint omeny, kad darbai abieju ant plauko, reiks maziausiai 2 metu)jam zut but reikia didelio baliaus. Buto remontas eina i pabaiga... o as, as nezinau ka man daryti, as negaliu suprasti kodel mano busimam vyrui yra svarbiau kazkoks popsas, nei tiesiog prisiekti, pasizadeti...
Kaip jus manote, ar tik tokia priezastis? Gal as per daug norejau, gal per daug parodziau, kad labai noriu?
Jau buto remonto darbai i pabaiga, sian jau pradejau galvoti apie tai, kad gal nesutikt su juo gyventi tol, kol nesusituoksime..
P.s. jis jau praeita vasara pradejo lauzytis del vestuviu, kaip pasiaiskindavo, kad neuzteks mums pinigeliu..
QUOTE(ingutis @ 2009 03 31, 16:44)
Sveikos,
Ot turiu as problemu su savuoju... Esame kartu 6 metus, jis visuomet buvo ramus ir neryztingas. Draugyste prasidejo labai graziai, viskas, atrodo, buvo padaryta laiku. Bet laikas bego, jau pradejau laukti ziedelio savo, laukiau ilgai, kankinausi, ir... sulaukiau po 5 metu draugystes. jau laiminga kokia buvau, maniau, kad pagaliau sulaukiau, kad dabar bus viskas gerai, susituoksime, vaiku turesime (patikslinsiu, kai sventem pirmuosius draugystes metukus, man buvo 19 metu ir jau tada jauciau, kad tai mano zmogus, su kuriuo galiu kurt seima). Vestuves turejo buti si pavasari, o kaip laukia ju visi :draugai, giminaiciai, pazistami... Juk pagaliau ir musu vestuves... turime kur gyventi, jo tevai turi buta, kuriame mes ir gyvensime, ta buta teko susiremontuoti savom lesom, taip pat nusipirkti visus reikalingus daiktus. Ir atejo si susikta krize, pinigu pakanka tik tam, kad isirengtume, vestuves nesigaus, o mes norejome grazaus "baliaus"... Labai liudna man buvo, verkiau nezmoniskai. Kol praeita savaitgali mano mama mums pasiule susituokti paprastai: paprasta diena (kad nereiktu ilgai laukti), su paprastute suknute, matant liudininkams ir tevams. Tiesiog prisiekti vienas kitam amzina meile. As taip uzsidegiau, jau man dzin, kad nevilkesiu prabangios sukneles ir nebus 70 sveciu, as galiu nusileisti visoms svajonems... Bet vakar jis pasake, kad nesutinka, kad reikia taupyti pinigus, daryti dideli baliu ( kad sutaupytume ta suma, turint omeny, kad darbai abieju ant plauko, reiks maziausiai 2 metu)jam zut but reikia didelio baliaus. Buto remontas eina i pabaiga... o as, as nezinau ka man daryti, as negaliu suprasti kodel mano busimam vyrui yra svarbiau kazkoks popsas, nei tiesiog prisiekti, pasizadeti...
Kaip jus manote, ar tik tokia priezastis? Gal as per daug norejau, gal per daug parodziau, kad labai noriu?
Jau buto remonto darbai i pabaiga, sian jau pradejau galvoti apie tai, kad gal nesutikt su juo gyventi tol, kol nesusituoksime..
P.s. jis jau praeita vasara pradejo lauzytis del vestuviu, kaip pasiaiskindavo, kad neuzteks mums pinigeliu..
Ot turiu as problemu su savuoju... Esame kartu 6 metus, jis visuomet buvo ramus ir neryztingas. Draugyste prasidejo labai graziai, viskas, atrodo, buvo padaryta laiku. Bet laikas bego, jau pradejau laukti ziedelio savo, laukiau ilgai, kankinausi, ir... sulaukiau po 5 metu draugystes. jau laiminga kokia buvau, maniau, kad pagaliau sulaukiau, kad dabar bus viskas gerai, susituoksime, vaiku turesime (patikslinsiu, kai sventem pirmuosius draugystes metukus, man buvo 19 metu ir jau tada jauciau, kad tai mano zmogus, su kuriuo galiu kurt seima). Vestuves turejo buti si pavasari, o kaip laukia ju visi :draugai, giminaiciai, pazistami... Juk pagaliau ir musu vestuves... turime kur gyventi, jo tevai turi buta, kuriame mes ir gyvensime, ta buta teko susiremontuoti savom lesom, taip pat nusipirkti visus reikalingus daiktus. Ir atejo si susikta krize, pinigu pakanka tik tam, kad isirengtume, vestuves nesigaus, o mes norejome grazaus "baliaus"... Labai liudna man buvo, verkiau nezmoniskai. Kol praeita savaitgali mano mama mums pasiule susituokti paprastai: paprasta diena (kad nereiktu ilgai laukti), su paprastute suknute, matant liudininkams ir tevams. Tiesiog prisiekti vienas kitam amzina meile. As taip uzsidegiau, jau man dzin, kad nevilkesiu prabangios sukneles ir nebus 70 sveciu, as galiu nusileisti visoms svajonems... Bet vakar jis pasake, kad nesutinka, kad reikia taupyti pinigus, daryti dideli baliu ( kad sutaupytume ta suma, turint omeny, kad darbai abieju ant plauko, reiks maziausiai 2 metu)jam zut but reikia didelio baliaus. Buto remontas eina i pabaiga... o as, as nezinau ka man daryti, as negaliu suprasti kodel mano busimam vyrui yra svarbiau kazkoks popsas, nei tiesiog prisiekti, pasizadeti...
Kaip jus manote, ar tik tokia priezastis? Gal as per daug norejau, gal per daug parodziau, kad labai noriu?
Jau buto remonto darbai i pabaiga, sian jau pradejau galvoti apie tai, kad gal nesutikt su juo gyventi tol, kol nesusituoksime..
P.s. jis jau praeita vasara pradejo lauzytis del vestuviu, kaip pasiaiskindavo, kad neuzteks mums pinigeliu..
Mano nuomone, ne cia priezastis, kazkur giliau. Netgi, dazniausiai atvirksciai buna, vyrai nenori dideliu baliu...
maniskis apskritai nenori tuoktis tik del baliaus 
issigando gal - juk kam tuoktis jei ir taip kartu gyvensit? bet jei turit sava pradzia, kur gyvent, dirbantys zmones, tai galima ir susirasyt, o geresniais laikais baznycioj susituokt, gali tokia ideja pasiulyt, ar jam norisi pries draugus pasirodyt gal. jei netinka ieskok priezasciu giliau
issigando gal - juk kam tuoktis jei ir taip kartu gyvensit? bet jei turit sava pradzia, kur gyvent, dirbantys zmones, tai galima ir susirasyt, o geresniais laikais baznycioj susituokt, gali tokia ideja pasiulyt, ar jam norisi pries draugus pasirodyt gal. jei netinka ieskok priezasciu giliau
mano mamos siulymas jam buvo - susituokti paprastai, baznycioj, zakse irgi susitvarkyti reikalus, ir, mano nuostabai, kai bus pinigeliu, tai dar karta nueiti i baznycia ir dar karta uztvirtinti santuoka, as to net nezinojau, bet pasirodo, kad gali su savo vyru eiti i baznycia kiek tik nori kartu, tai netgi sveikintina, va taip. o jis vis vien nesutinka:(
QUOTE(ingutis @ 2009 03 31, 17:04)
mano mamos siulymas jam buvo - susituokti paprastai, baznycioj, zakse irgi susitvarkyti reikalus, ir, mano nuostabai, kai bus pinigeliu, tai dar karta nueiti i baznycia ir dar karta uztvirtinti santuoka, as to net nezinojau, bet pasirodo, kad gali su savo vyru eiti i baznycia kiek tik nori kartu, tai netgi sveikintina, va taip. o jis vis vien nesutinka:(
Tada problema tikrai ne pinigai ir jei jau anksčiau sakė, kad pinigų vestuvėms neužteks gal seniai galvojo jas atidėt tik nenorėjo būdamas kaip tu sakei lėtas geruolis
tau pasakyt, užtat ir mykia dabar. Čia aišku tavo reikalas, bet aš kartu gyvent nesikraustyčiau, palaukčiau vestuvių 
O šiaip tai svarbiausia, kad abu norėtų susituokt, tada ne baliai galvoj ir ne milijonų reikia. Galima sukviest visus gimines, draugus ir artimuosius į bažnyčią ir išėjusius šampanu pavaišint, tam užtenka pakvietimo atvirukų ir prieš tai aišku paaiškint, kad baliaus nebus, o norit su jais pasidžiaugt svarbia jums akimirka
Suknelę gali net ir labai gražią nusipirkt per skelbimus jei nesi prietaringa (šiaip jei bažnyčioj tuoktis galvojai tai ir ten sako, mažiau prietarų klausykit, lengviau gyvent bus)
Čia manau tik priežastis išvengti vestuvių
Norui susituokti neturėtų trukdyti niekas. Pasistenk jį prakalbinti šia tema, vyrai dažnai neišdrįsta pasakyt kas yra negerai. Gal viską išsiaiškinsit ir jis pritars kuklioms vestuvėms.
Man vestuvės be svečių ir baliaus atrodo romatiškai
Tai tik dviejų žmonių reikalas, todėl tą dieną reikia praleisti su savo antrąja pusele. Su draugais galima atšvęsti vėliau.
Man vestuvės be svečių ir baliaus atrodo romatiškai
Tai tik dviejų žmonių reikalas, todėl tą dieną reikia praleisti su savo antrąja pusele. Su draugais galima atšvęsti vėliau.
QUOTE(ingutis @ 2009 03 31, 16:44)
Esame kartu 6 metus
(...)
jau pradejau laukti ziedelio savo, laukiau ilgai, kankinausi, ir... sulaukiau po 5 metu draugystes. jau laiminga kokia buvau, maniau, kad pagaliau sulaukiau, kad dabar bus viskas gerai, susituoksime, vaiku turesime (patikslinsiu, kai sventem pirmuosius draugystes metukus, man buvo 19 metu ir jau tada jauciau, kad tai mano zmogus, su kuriuo galiu kurt seima). Vestuves turejo buti si pavasari, o kaip laukia ju visi :draugai, giminaiciai, pazistami... Juk pagaliau ir musu vestuves... turime kur gyventi, jo tevai turi buta, kuriame mes ir gyvensime, ta buta teko susiremontuoti savom lesom, taip pat nusipirkti visus reikalingus daiktus. Ir atejo si susikta krize, pinigu pakanka tik tam, kad isirengtume, vestuves nesigaus, o mes norejome grazaus "baliaus"... Labai liudna man buvo, verkiau nezmoniskai.
(...)
jau pradejau laukti ziedelio savo, laukiau ilgai, kankinausi, ir... sulaukiau po 5 metu draugystes. jau laiminga kokia buvau, maniau, kad pagaliau sulaukiau, kad dabar bus viskas gerai, susituoksime, vaiku turesime (patikslinsiu, kai sventem pirmuosius draugystes metukus, man buvo 19 metu ir jau tada jauciau, kad tai mano zmogus, su kuriuo galiu kurt seima). Vestuves turejo buti si pavasari, o kaip laukia ju visi :draugai, giminaiciai, pazistami... Juk pagaliau ir musu vestuves... turime kur gyventi, jo tevai turi buta, kuriame mes ir gyvensime, ta buta teko susiremontuoti savom lesom, taip pat nusipirkti visus reikalingus daiktus. Ir atejo si susikta krize, pinigu pakanka tik tam, kad isirengtume, vestuves nesigaus, o mes norejome grazaus "baliaus"... Labai liudna man buvo, verkiau nezmoniskai.
Nieko tokio, išsvajoto baliaus galima nors ir iki pensijos laukti, kad tik viskas būtų idealu.
O jei rimtai, seniai reikėjo susituokti ir jokio skirtumo, ar su limuzinais ir baltais balandžiais, ar visiškai paprastai vien su liudininkais - ne tai yra esmė.
Jei atsiranda priežastis dėl pinigų, vėliau atsiras kitokia ir dar daugiau. Man atrodo, kad reikėtų atvirai ir be užuolankų aptarti lūkesčius, gyvenimo planus. Jei tu nori tarkim gimdyti, tradicinės šeimos, esi konservatyvių pažiūrų, jis turi apie tai žinoti. Be užuolankų. Nes gal jam atrodo vienaip, o tau kitaip. Gal rimtai jis galvoja, kad vestuvės privalo būti pompastiškos ir jokio kriminalo. 
na, as su savo busimu vyru pazistama tesu keturis menesius 
ir jau tikrai zinau, kad jis tas zmogus.. taigi.. pasipirso - ir jau po menesio vestuves. zinau, kad jis turi pinigeliu, bet as iskart pasakiau, kad jokiu dideliu vestuviu nenoriu (nes ir priezastis, kad isteku uzsienyje ir atvyks tik jo gimines), tai jis pasake - bus kaip nori tu ir jokiu priekaistu.
ir jau tikrai zinau, kad jis tas zmogus.. taigi.. pasipirso - ir jau po menesio vestuves. zinau, kad jis turi pinigeliu, bet as iskart pasakiau, kad jokiu dideliu vestuviu nenoriu (nes ir priezastis, kad isteku uzsienyje ir atvyks tik jo gimines), tai jis pasake - bus kaip nori tu ir jokiu priekaistu.
