Svarbiausia yra myleti save, savo kuna. Sitai reikia skiepyti ir savo vaikams. Jei mama ar tetis nuolat kritikuoja savo figura, yra nepatenkinti savo isvaizda, tai ir vaikai, matydami, kaip tevai "myli" save, ims kritiskai i save ziureti, atras netobulumu savo isvaizdoje ir pan. O kad paaugliai nenori net ir tevams viesai demonstruoti savo apnuoginto kuno, tai gal ir naturalu tokiame amziuje
. Pamenu, lankiau pramoginius sokius. Kol buvau pradinuke, lyg ir viskas gerai buvo, sokau be kompleksu. Bet kai patapau paaugle...
. Kada Lotynu Amerikos sokius reikedavo sokti su vos kuna dengiancia suknute ir pusplikemis kojomis, man isivystydavo staigus drovumo jausmas
. Nors nusauk, tiesiog surakindavo visa
. Budavo geda pries kitus savo slaunytes kraipyti
. O savo figura tikrai negalejau skustis, visada buvau ir tebesu lieknute
. O dabar, kai jau perkopiau Kristaus amziu, man kaip tik malonu savo slaunikes kitiems pademonstruoti ir jokio gedos jausmo neturiu
. Mano sunui dvylika, bet tikrai nepasakyciau, kad jis gedijasi savo nuogo kuno. Zinoma, nuogas namie nelaksto ir spacialiai nesidemonstruoja
, taciau ir perdeto drovumo jausmo del savo apnuoginto kuno neturi net ir pries mane, jau nekalbant apie teti
