Idėjos propaguojamos toje knygoje labai artimos man. Gal dar ir todėl, kad specialybė su tuo susijusi ir užaugus esu vienkiemyje. Vaikas būdama dažnai žaisdavau miške, nors apie jokią Anastasiją net girdėt nebuvau girdėjus. Tiesa, iš vaikystės prisiminimų. Gavau dovanų knygą "Neverk, musmiryte". Ten buvo pasakojama apie mergaitę - Eigulio dukterį, kurios visas gyvenimas buvo giria, ji girdėdavo medžių ir žvėrių kalbą, ją suprasdavo. Mažai aš ką iš tos knygos turinio beprisimenu, tik tą nuostabų pakylėtą jausmą ją skaitant. Malonu atrasti tai, kas miela tavo širdžiai. Kiekvienas atrandam savo... Kam miestas, kam sodyba, kam miškas, menas, darbas, šeima ir t. t. Pasaulis pilnas nuostabių dalykų. Tai ko čia draskyti akis ir ginčytis dėl kažkokių niekų? Džiaukimės teise rinktis
