Labai užjaučiu dėl tokios patirties... viskas kartu... turėtų būti be galo sunku
Kaip manai, kas suteikė tau stiprybės dėl visų šitų sunkumų neatsisakyti žindymo?
Sveikute
Labai užjaučiu dėl tokios patirties... viskas kartu... turėtų būti be galo sunku
Kaip manai, kas suteikė tau stiprybės dėl visų šitų sunkumų neatsisakyti žindymo?
Labai užjaučiu dėl tokios patirties... viskas kartu... turėtų būti be galo sunku
Kaip manai, kas suteikė tau stiprybės dėl visų šitų sunkumų neatsisakyti žindymo?
QUOTE(Natuke @ 2009 08 04, 19:42)
Sveikute
Labai užjaučiu dėl tokios patirties... viskas kartu... turėtų būti be galo sunku
Kaip manai, kas suteikė tau stiprybės dėl visų šitų sunkumų neatsisakyti žindymo?
Labai užjaučiu dėl tokios patirties... viskas kartu... turėtų būti be galo sunku
Kaip manai, kas suteikė tau stiprybės dėl visų šitų sunkumų neatsisakyti žindymo?
manęs klausiat? Na... Nežinau, tikriausiai nes aš mama, o jis - mano sūnus
Iš tikro, labai stiprus ryšys įvyko, nes pagimdžiau pati. Greičiausiai tokie žodžiai atrodo žiaurūs ir nelogiški - juk mama ir vaikas, tai du viename, bet aš tikrai nebuvau to paties pajautusi su pirmuoju vaiku. Na, tas natūralus gimimas... Jis padaro kažką, ko žodžiais ir neapsakysi, o širdies išklotinės ant stalo nepaklosi, kad kiti suprastų apie ką čia tokio stebuklingo eina kalba... Kas žino, kaip būtų, jeigu kaip ir pirmasis, mažėlis gimtų operuotas. Gal ir nebūtų to nepaaiškinamo ryšio, gal svarstyčiau planus įduoti visą krepšį su kūdikiu ir mišinukais močiutei. O pati bėgčiau su savo rūpesčiais. Juk tarsi ir būčiau turėjusi tam moralinę teisę (na, bent jau pačiai sau, kaip pasiteisinimą) - turiu neįgalų vaiką ir, atrodytų, tuo bet koks (nesvarbu, geras ar blogas) mano poelgis turėtų būti pateisintas. Tačiau gyvenimas kitoks ir tokie pasvaičiojimai galimi tik teoriškai. Sunkiausia buvo ištikro po kabinetus trankytis su naujagimiu. Na, tos mūsų įstaigos, tos tarnybos... Jos tokios nenorinčios padėti, suprasti, galų gale užjausti. O kas dėl vaiko sunkumų, elgesio sutrikimų, tai galiu pasakyti, kad MP net ir padėdavo. Kai vyresnėlį ištikdavo netikėta isterija ir dėl jos išsigąsdavo mažasis, tai puikiai nurimdavo prie pienuko 
QUOTE(*Rita* @ 2009 08 04, 23:24)
manęs klausiat? Na... Nežinau, tikriausiai nes aš mama, o jis - mano sūnus Iš tikro, labai stiprus ryšys įvyko, nes pagimdžiau pati. Greičiausiai tokie žodžiai atrodo žiaurūs ir nelogiški - juk mama ir vaikas, tai du viename, bet aš tikrai nebuvau to paties pajautusi su pirmuoju vaiku. Na, tas natūralus gimimas... Jis padaro kažką, ko žodžiais ir neapsakysi, o širdies išklotinės ant stalo nepaklosi, kad kiti suprastų apie ką čia tokio stebuklingo eina kalba... Kas žino, kaip būtų, jeigu kaip ir pirmasis, mažėlis gimtų operuotas. Gal ir nebūtų to nepaaiškinamo ryšio, gal svarstyčiau planus įduoti visą krepšį su kūdikiu ir mišinukais močiutei. O pati bėgčiau su savo rūpesčiais. Juk tarsi ir būčiau turėjusi tam moralinę teisę (na, bent jau pačiai sau, kaip pasiteisinimą) - turiu neįgalų vaiką ir, atrodytų, tuo bet koks (nesvarbu, geras ar blogas) mano poelgis turėtų būti pateisintas. Tačiau gyvenimas kitoks ir tokie pasvaičiojimai galimi tik teoriškai. Sunkiausia buvo ištikro po kabinetus trankytis su naujagimiu. Na, tos mūsų įstaigos, tos tarnybos... Jos tokios nenorinčios padėti, suprasti, galų gale užjausti. O kas dėl vaiko sunkumų, elgesio sutrikimų, tai galiu pasakyti, kad MP net ir padėdavo. Kai vyresnėlį ištikdavo netikėta isterija ir dėl jos išsigąsdavo mažasis, tai puikiai nurimdavo prie pienuko
Iš tikro, labai stiprus ryšys įvyko, nes pagimdžiau pati. Greičiausiai tokie žodžiai atrodo žiaurūs ir nelogiški - juk mama ir vaikas, tai du viename, bet aš tikrai nebuvau to paties pajautusi su pirmuoju vaiku. Na, tas natūralus gimimas... Jis padaro kažką, ko žodžiais ir neapsakysi, o širdies išklotinės ant stalo nepaklosi, kad kiti suprastų apie ką čia tokio stebuklingo eina kalba... Kas žino, kaip būtų, jeigu kaip ir pirmasis, mažėlis gimtų operuotas. Gal ir nebūtų to nepaaiškinamo ryšio, gal svarstyčiau planus įduoti visą krepšį su kūdikiu ir mišinukais močiutei. O pati bėgčiau su savo rūpesčiais. Juk tarsi ir būčiau turėjusi tam moralinę teisę (na, bent jau pačiai sau, kaip pasiteisinimą) - turiu neįgalų vaiką ir, atrodytų, tuo bet koks (nesvarbu, geras ar blogas) mano poelgis turėtų būti pateisintas. Tačiau gyvenimas kitoks ir tokie pasvaičiojimai galimi tik teoriškai. Sunkiausia buvo ištikro po kabinetus trankytis su naujagimiu. Na, tos mūsų įstaigos, tos tarnybos... Jos tokios nenorinčios padėti, suprasti, galų gale užjausti. O kas dėl vaiko sunkumų, elgesio sutrikimų, tai galiu pasakyti, kad MP net ir padėdavo. Kai vyresnėlį ištikdavo netikėta isterija ir dėl jos išsigąsdavo mažasis, tai puikiai nurimdavo prie pienuko cia ne i tema bus
Labai idomiai parasete apie ta rysi, uzsimezgusi tarp jusu ir antrojo sunaus... Nes mano pirmagime irgi gime po cz, ir kazkaip nelabai as pajutau rysio su ja..Pirmus menesius viska dariau kaip aukle kokia.. kazkaip tik funkcijos buvo, kai pirma kart ja pamaciau, tai kazkaip net atrode gal cia ne mano vaikas..
Gal del to, kad tik po paros pamaciau as ja... Bet siaip va meile vis augo su laiku, ir dabar as labai myliu savo dukryte.. Tik galvoju gal cia tai susije su tuo, kad cezario operacija buvo.. Labai noreciau antra vaika pagimdyti pati..
QUOTE(mama4XL @ 2009 07 31, 13:35)
O jeigu reiketu palikti? Ne visada norai nuo musu priklauso.
Sakyciau kad jau tada kai reikes palikt tada ir planuoti kaip ka daryt, bet negali gi tik gimusio maitinti misiniais, nes o gal reikes kazkada kazkur palikt
QUOTE(skorpee @ 2009 08 01, 22:49)
Ne viena mano drauge baige dienini skyriu ir maitino vaika pati.
Mano kaimyne dabar turi beveik 3 menesiu kudiki ir jai tenka vaziuoti i darba - tai tam laikui palieka nusitraukus pieno o kitus kartus maitina pati. Velgi noro klausimas, nes aisku paprasciau butu misinys.
Na vazinetis po kelias valandas masinoj kudiki cia jau aisku kitas klausimas, maniske jei nemiega tai max pusvalandi issedi
Bet ar nera asmens kuris padet galetu - tetis? mociute? nuvezti vyresnius pas gydytojus
QUOTE(Brigitte @ 2009 08 01, 23:13)
O imant mama4XL aprasyta situacija...... Cia gausis biski offtopas, bet pafantazuokim...... Nu mano dukra jei reiktu 3val autokedutej issedet, ta mazu maziausiai ipusejus kelionei jau imtu reiksti protestus. Kadangi man paciai reiktu vairuoti, as aisku imciau blaskytis, vaziuociau nebesaugiai, t.y. gautusi taip kad vaikas trukdo man vairuoti Po to dar poliklinikoj pati susierzinus (gerai jei dar avarijos nepadarius) su susierzinusia ir zurziancia dukra ant ranku tikrai negaleciau susikaupt ir ramiai isklausyti gydytoju rekomendacijas, pamirsciau uzduot puse susikaupusiu klausimu. Gautusi, kad ir cia man vaikas trukdytu
Alabama, gali paliudet del mano vaiko trigubai labiau nei del mama4XL vaiku, nes vienam poste atradau net 3 situacijas, kaip vaikas gali trukdyti
Po to dar poliklinikoj pati susierzinus (gerai jei dar avarijos nepadarius) su susierzinusia ir zurziancia dukra ant ranku tikrai negaleciau susikaupt ir ramiai isklausyti gydytoju rekomendacijas, pamirsciau uzduot puse susikaupusiu klausimu. Gautusi, kad ir cia man vaikas trukdytu Alabama, gali paliudet del mano vaiko trigubai labiau nei del mama4XL vaiku, nes vienam poste atradau net 3 situacijas, kaip vaikas gali trukdyti
Jeigu ką, tai ne fantazija mieloji. Vyresnei bus atliekama širdelės operacija,o mažiukei artralgija.
Paskaitykit mano postus daugiau kur, prieš siekdama įžeidinėti. Ir jei ką aš kūdikėlį maitinau, todel ir parašiau, kad nepatogu, nes tokia tema
Papildyta:
QUOTE(Zuwytes @ 2009 08 05, 13:11)
oh Bet ar nera asmens kuris padet galetu - tetis? mociute? nuvezti vyresnius pas gydytojus
Tai čia ir buvo diskusija, kad nėra noro palikt, o kaip palikti maitinant?
QUOTE(*Rita* @ 2009 08 04, 23:24)
manęs klausiat? Na... Nežinau, tikriausiai nes aš mama, o jis - mano sūnus Iš tikro, labai stiprus ryšys įvyko, nes pagimdžiau pati. Greičiausiai tokie žodžiai atrodo žiaurūs ir nelogiški - juk mama ir vaikas, tai du viename, bet aš tikrai nebuvau to paties pajautusi su pirmuoju vaiku. Na, tas natūralus gimimas... Jis padaro kažką, ko žodžiais ir neapsakysi, o širdies išklotinės ant stalo nepaklosi, kad kiti suprastų apie ką čia tokio stebuklingo eina kalba... Kas žino, kaip būtų, jeigu kaip ir pirmasis, mažėlis gimtų operuotas. Gal ir nebūtų to nepaaiškinamo ryšio, gal svarstyčiau planus įduoti visą krepšį su kūdikiu ir mišinukais močiutei. O pati bėgčiau su savo rūpesčiais. Juk tarsi ir būčiau turėjusi tam moralinę teisę (na, bent jau pačiai sau, kaip pasiteisinimą) - turiu neįgalų vaiką ir, atrodytų, tuo bet koks (nesvarbu, geras ar blogas) mano poelgis turėtų būti pateisintas. Tačiau gyvenimas kitoks ir tokie pasvaičiojimai galimi tik teoriškai. Sunkiausia buvo ištikro po kabinetus trankytis su naujagimiu. Na, tos mūsų įstaigos, tos tarnybos... Jos tokios nenorinčios padėti, suprasti, galų gale užjausti. O kas dėl vaiko sunkumų, elgesio sutrikimų, tai galiu pasakyti, kad MP net ir padėdavo. Kai vyresnėlį ištikdavo netikėta isterija ir dėl jos išsigąsdavo mažasis, tai puikiai nurimdavo prie pienuko
Iš tikro, labai stiprus ryšys įvyko, nes pagimdžiau pati. Greičiausiai tokie žodžiai atrodo žiaurūs ir nelogiški - juk mama ir vaikas, tai du viename, bet aš tikrai nebuvau to paties pajautusi su pirmuoju vaiku. Na, tas natūralus gimimas... Jis padaro kažką, ko žodžiais ir neapsakysi, o širdies išklotinės ant stalo nepaklosi, kad kiti suprastų apie ką čia tokio stebuklingo eina kalba... Kas žino, kaip būtų, jeigu kaip ir pirmasis, mažėlis gimtų operuotas. Gal ir nebūtų to nepaaiškinamo ryšio, gal svarstyčiau planus įduoti visą krepšį su kūdikiu ir mišinukais močiutei. O pati bėgčiau su savo rūpesčiais. Juk tarsi ir būčiau turėjusi tam moralinę teisę (na, bent jau pačiai sau, kaip pasiteisinimą) - turiu neįgalų vaiką ir, atrodytų, tuo bet koks (nesvarbu, geras ar blogas) mano poelgis turėtų būti pateisintas. Tačiau gyvenimas kitoks ir tokie pasvaičiojimai galimi tik teoriškai. Sunkiausia buvo ištikro po kabinetus trankytis su naujagimiu. Na, tos mūsų įstaigos, tos tarnybos... Jos tokios nenorinčios padėti, suprasti, galų gale užjausti. O kas dėl vaiko sunkumų, elgesio sutrikimų, tai galiu pasakyti, kad MP net ir padėdavo. Kai vyresnėlį ištikdavo netikėta isterija ir dėl jos išsigąsdavo mažasis, tai puikiai nurimdavo prie pienuko
QUOTE(*Rita* @ 2009 08 04, 23:24)
manęs klausiat? Na... Nežinau, tikriausiai nes aš mama, o jis - mano sūnus Iš tikro, labai stiprus ryšys įvyko, nes pagimdžiau pati. Greičiausiai tokie žodžiai atrodo žiaurūs ir nelogiški - juk mama ir vaikas, tai du viename, bet aš tikrai nebuvau to paties pajautusi su pirmuoju vaiku. Na, tas natūralus gimimas... Jis padaro kažką, ko žodžiais ir neapsakysi, o širdies išklotinės ant stalo nepaklosi, kad kiti suprastų apie ką čia tokio stebuklingo eina kalba... Kas žino, kaip būtų, jeigu kaip ir pirmasis, mažėlis gimtų operuotas. Gal ir nebūtų to nepaaiškinamo ryšio, gal svarstyčiau planus įduoti visą krepšį su kūdikiu ir mišinukais močiutei. O pati bėgčiau su savo rūpesčiais. Juk tarsi ir būčiau turėjusi tam moralinę teisę (na, bent jau pačiai sau, kaip pasiteisinimą) - turiu neįgalų vaiką ir, atrodytų, tuo bet koks (nesvarbu, geras ar blogas) mano poelgis turėtų būti pateisintas. Tačiau gyvenimas kitoks ir tokie pasvaičiojimai galimi tik teoriškai. Sunkiausia buvo ištikro po kabinetus trankytis su naujagimiu. Na, tos mūsų įstaigos, tos tarnybos... Jos tokios nenorinčios padėti, suprasti, galų gale užjausti. O kas dėl vaiko sunkumų, elgesio sutrikimų, tai galiu pasakyti, kad MP net ir padėdavo. Kai vyresnėlį ištikdavo netikėta isterija ir dėl jos išsigąsdavo mažasis, tai puikiai nurimdavo prie pienuko
Iš tikro, labai stiprus ryšys įvyko, nes pagimdžiau pati. Greičiausiai tokie žodžiai atrodo žiaurūs ir nelogiški - juk mama ir vaikas, tai du viename, bet aš tikrai nebuvau to paties pajautusi su pirmuoju vaiku. Na, tas natūralus gimimas... Jis padaro kažką, ko žodžiais ir neapsakysi, o širdies išklotinės ant stalo nepaklosi, kad kiti suprastų apie ką čia tokio stebuklingo eina kalba... Kas žino, kaip būtų, jeigu kaip ir pirmasis, mažėlis gimtų operuotas. Gal ir nebūtų to nepaaiškinamo ryšio, gal svarstyčiau planus įduoti visą krepšį su kūdikiu ir mišinukais močiutei. O pati bėgčiau su savo rūpesčiais. Juk tarsi ir būčiau turėjusi tam moralinę teisę (na, bent jau pačiai sau, kaip pasiteisinimą) - turiu neįgalų vaiką ir, atrodytų, tuo bet koks (nesvarbu, geras ar blogas) mano poelgis turėtų būti pateisintas. Tačiau gyvenimas kitoks ir tokie pasvaičiojimai galimi tik teoriškai. Sunkiausia buvo ištikro po kabinetus trankytis su naujagimiu. Na, tos mūsų įstaigos, tos tarnybos... Jos tokios nenorinčios padėti, suprasti, galų gale užjausti. O kas dėl vaiko sunkumų, elgesio sutrikimų, tai galiu pasakyti, kad MP net ir padėdavo. Kai vyresnėlį ištikdavo netikėta isterija ir dėl jos išsigąsdavo mažasis, tai puikiai nurimdavo prie pienuko kaip jus šauniai tvarkotes
QUOTE(mama4XL @ 2009 08 06, 14:48)
Jeigu ką, tai ne fantazija mieloji. Vyresnei bus atliekama širdelės operacija,o mažiukei artralgija.
Paskaitykit mano postus daugiau kur, prieš siekdama įžeidinėti. Ir jei ką aš kūdikėlį maitinau, todel ir parašiau, kad nepatogu, nes tokia tema
Papildyta:
Tai čia ir buvo diskusija, kad nėra noro palikt, o kaip palikti maitinant?
Paskaitykit mano postus daugiau kur, prieš siekdama įžeidinėti. Ir jei ką aš kūdikėlį maitinau, todel ir parašiau, kad nepatogu, nes tokia tema
Papildyta:
Tai čia ir buvo diskusija, kad nėra noro palikt, o kaip palikti maitinant?
Kaip suprantu perskaitei mano posta iki zodzio "pafantazuokim" ir jau isizeidus atrasei?
Nes jei perskaitei iki galo mano pamastyma, tai tada nesuprantu, kame izvelgei siekima izeisti? Juk butent ir rasiau kad veztis kudikeli 3val iki ligonines, ten ji tampytis keleta valandu, o po to dar 3val kelio atgal sukeltu tikrai daug nepatogumu + dar jei reiktu maitint kas pora valandu po gera pusvalandi, tai tas keliones laikas dar pailgetu O zodi "pafantazuokim" pavartojau del to, kad pati turiu tik viena vaika.Papildyta:
QUOTE(Zuwytes @ 2009 08 05, 13:11)
Sakyciau kad jau tada kai reikes palikt tada ir planuoti kaip ka daryt, bet negali gi tik gimusio maitinti misiniais, nes o gal reikes kazkada kazkur palikt
O butent SITOJE TEMOJE nors viena mama issake pozicija, kad neapsimoka net pradeti maitinti MP vien del to, kad reikes kazkada kazkam vaika palikt? Gal as nepakankamai atidziai skaiciau?
QUOTE(Zuwytes @ 2009 08 05, 13:11)
Ne viena mano drauge baige dienini skyriu ir maitino vaika pati.
Mano kaimyne dabar turi beveik 3 menesiu kudiki ir jai tenka vaziuoti i darba - tai tam laikui palieka nusitraukus pieno o kitus kartus maitina pati. Velgi noro klausimas, nes aisku paprasciau butu misinys.
Tai vistik pritari, kad maitinimas MP gali sudaryti nepatogumu mamai, kai reikia palikti vaika? O diskusija ir yra apie patogumus/nepatogumus MAMAI.
Papildyta:
QUOTE(-simona- @ 2009 08 02, 01:01)
savo dukrą iki 3 mėnesių kievieną maitinimą reikėjo žadint. jokių problemų, išmokau įduot mp 
Kai as dabar prisimenu tai tas paduku/kakliuko kutenimas pirmaisiais menesiais buvo "zuikiu dainos", lyginant su tuo periodu kai ji kruties atsisakius buvo. Ir vistik meluosiu, jei sakysiu "jokių problemų". Tokios zindymo subtilybes tikrai kele man nervine itampa. O nervai, kaip zinia, kenkia groziui. Vat ir dar vienas trukumas mamai atsiranda - reikia ilgiau pries veidrodi stovet ir pudros ant veido daugiau sunaudot
Beje, cia tik pusiau bajeris, nes is tikruju sergu odos liga (pavad. rosacea), kuri paumeja nuo dideliu stresu.
QUOTE(zmona^su^dukra @ 2009 08 05, 02:18)
cia ne i tema bus
Labai idomiai parasete apie ta rysi, uzsimezgusi tarp jusu ir antrojo sunaus... Nes mano pirmagime irgi gime po cz, ir kazkaip nelabai as pajutau rysio su ja..Pirmus menesius viska dariau kaip aukle kokia.. kazkaip tik funkcijos buvo, kai pirma kart ja pamaciau, tai kazkaip net atrode gal cia ne mano vaikas.. Gal del to, kad tik po paros pamaciau as ja... Bet siaip va meile vis augo su laiku, ir dabar as labai myliu savo dukryte.. Tik galvoju gal cia tai susije su tuo, kad cezario operacija buvo.. Labai noreciau antra vaika pagimdyti pati..
Labai idomiai parasete apie ta rysi, uzsimezgusi tarp jusu ir antrojo sunaus... Nes mano pirmagime irgi gime po cz, ir kazkaip nelabai as pajutau rysio su ja..Pirmus menesius viska dariau kaip aukle kokia.. kazkaip tik funkcijos buvo, kai pirma kart ja pamaciau, tai kazkaip net atrode gal cia ne mano vaikas..
Gal del to, kad tik po paros pamaciau as ja... Bet siaip va meile vis augo su laiku, ir dabar as labai myliu savo dukryte.. Tik galvoju gal cia tai susije su tuo, kad cezario operacija buvo.. Labai noreciau antra vaika pagimdyti pati..Manau kai pirmas vaikas, tai is pradziu labiau bijai visko ir labiau susikoncentruoji i visokius rupescius (kad galva teisingai prilaikyt paemus, kad stuburiukui nepakenkt, ka dabar valgyt kad pilvuko pust nepradetu, kodel po maitinimo niekaip neatsirugsta....... ir t.t. ir t.p.). Cia ne vien is savo asmenines patirties, bet ir is aplinkiniu mamu - dauguma mano pazistamu is pat pradziu tiesiog bijojo apkabinti, glamoneti savo pirmagimius, o jau su antrais tokiu problemu nebekilo
Ir gimdymo metodas cia maziausiai "groja" 
Broliene kaip tik pirma pagimde pati, o antra per CP. O vat vistiek su pirmuoju pradzioj, kaip tu rasai tik funkcijos buvo; su antraja - rysys nuo pirmos dienos 
kad as nejauciau jokiu nepatogumu,maitinti galejau visur tik prisidengi saliu ir pirmyn,pagimdziau pries einant i ketvirta kursa,bet ir tai man nesutrukde baigti studijas ir gauti diploma,tad minusu kaip ir neturiu
QUOTE(kristina26a @ 2009 08 22, 01:59)
kad as nejauciau jokiu nepatogumu,maitinti galejau visur tik prisidengi saliu ir pirmyn,pagimdziau pries einant i ketvirta kursa,bet ir tai man nesutrukde baigti studijas ir gauti diploma,tad minusu kaip ir neturiu
Matau laukiatės antro kūdikėlio, tai tas visur, jau tikrai nebus visur, kai busit su vyresniu juk reikės viena akimi ji stebėti, o jeigu bėgdamas nugrius, tai kaip su tuo šaliu bėgsite pakelti?
tiek to... patylesiu...
