QUOTE(sandrynja @ 2009 04 06, 15:07)
Sveikutes
Gabrieliuk, aciu uz naujus namucius. Gerai, kad baznycioj randi nusiraminima. O as va, kazkaip jauciuosi, kad dar nesudeliojau visu tasku ant i, tad su Dievuliu dar nesusitaikau...tad ir baznycion netraukia, nors seniau daznai eidavau...
Rugseje, kaip siandien nuotaikos, gal kiek palengvejo? As kai gerai issibaubiu, palengveja, bent tam kartui...O del atvykeliu i namus, tai man buvo tokia situacija po mazutes laidotuviu praejus gal kokiam menesiui. Dukriukas miegojo, as namie buvau viena. Ir pradejo groti zaisliukas. norint, kad tas zaisliukas grotu, reikedavo stipriai paspaust. O tada jis kabejo pakabintas ir nei is sio nei is to pradejo grot. Ir taip karts nuo karto per diena. grizo vyras, papasakojau, sako gal as issigalvoju, gal koks sujungimas gavosi, paziurejo zaisliuka, viskas tvarkoj. Vakare jis vel uzgroja. ir taip kelias dienas. uzdegiau zvakute namie savo angelui, pasikalbejau su ja ir zinokit zaisliukas daugiau nebegrojo.....Kam pasakojau, galvojo, kad man stogelis jau ciuozia, bet as tikrai zinau ir girdejau grojant mazyles zaisliuka...Gali sakyt kas ka nori, o man sirdis sako, kad mano saulute buvo pas mus....
as jau kazkada pasakojau,kad girdejau kaip sunutis sauke mama,as irgi manau kad man tikrai nepasivaideno,as taip aiskiai girdejau kad net nuo kedes pasokau ir nubegau ziuret kur jis

bet neradau

tada apsizliumbiau ir uzdegiau zvakute,o kai papasakojau uosvienei ir ta apsizliumbe,paskui bande paaiskint kad cia man pasamonej dar uzsifiksave viskas... tada ir pakiso minti lauktis kito vaikiuko,o dabar as jai uz tai dekinga,nes atsirado prasme eiti i prieki

manau musu angeliukai karts nuo karto sugrizta pas mus...