Mikčiojimas

[quote=***SAGITARIUS***,2009 04 19, 08:07]

O pas koki homeopata ir kur buvote?

Lankomes Vilniuje Homeopatijos centre (Kauno g.) pas homeopata Aleksandra Gruniceva.

O vaiko raidos centre (Zveryne, Vytauto g.) man asmeniskai nepatiko. Kreipiausi ten del nuolatiniu isteriju ir mikciojimo. tai pas logopeda uzsiemimas buvo paskirtas tik vienas per savaite( buvom 2 kartus, nes tik nepilnai 3 savaites leido lankyt), per pirma uzsiemima susipazinom, beda aiskinomes, per antra bande parodyt kvepavimo ir raumenu atpalaidavimo pratimus, nuo kuriu maniske supyko ir baigesi uzsiemimas. 2kartus per savaite vykdavo grupiniai logopediniai uzsiemimai, bet ten jau daug ivairiu vaikuciu susirenka ir darbo metodika jau kita, ir teveliai kartu ir vaikuciai ir daznai kiti specialistai dar stebi, tai ir smagu ir truputi "jovalas". Daugiausia lankemes pas psichologe, nuo kurios pradiniu darbo metodu pradzioje as kraupdavau. Man kiekviena karta ji dukra privarydavo prie tokiu isteriju..., kad as galvodavau jai sirdele plys nuo klykimo. O gi, mikciojantiems vaikuciams tokiu emociju labai reikia vengt (rami, tyli aplinka, jokiu krastutinumu). Paskui kai atsargiai apie tai prasitariau, tai bendravimas su dukryte isties pasikeite i gera. Specialiste manes atsiprase. Zodziu, mums tas lankymasis ten ypatingu rezultatu nedave. Siule eiti dar pas logopede Vasaros g. Ten ji dirba su mikciojanciais vaikais ir taiko ar tai sviesos, ar tai spalvu terapija, bet as nusprendziau niekur nevest (ir vel naujas zmogus, ir vel naujos taisykles, stresas vaikui, o amzius mazas daug ko nedaro, tada supyksta).
Lankemes ir Kaune privaciame Kalbos korekcijos centre pas viena geriausiu mikciojimo specialisciu logopede Vilma Makauskiene. Tokio svelnaus, kompetetingo zmogaus man dar neteko sutikt mediku tarpe, taip subtiliai randa priejima prie vaiko, sugeba susidraugaut ir man informacijos daug pateike. Labai patiko, tik kad Vilnius - Kaunas, neprivazinesi.
Tai tokia ta musu patirtis,as tikiu, kad tiek musu, tiek jusu vaikuciai isaugs sia beda.

Kartais miksciojimas gb sukeltas kalcio trukumo, reikia issitirti kalcio kieki kraujuje, jei truksta vartoti kalcio preparata. Bet daznai miksciojimo problema sukelta keliu faktoriu, svarbus paveldimumo veiksnys. Gydymas kompleksinis- logopedas, neurologas, raminamos miksturos ir pan.

apie vaikų raidos centrą (Žvėryne). Buvom ten prieš 2 metus, todėl negaliu pasidalinti "šviežia" informacija. Sūnui buvo paskirta 10 užsiėmimų, gal 5 buvo grupiniai, o kiti buvo individualūs - tik logopedė ir vaikas (dar tėtis ar mama). Negaliu pasakyti, kad rezultatai buvo kažkokie stulbinantys, greičiau po visko netgi buvo kažkoks pablogėjimas, bet vaikas išmoko kvėpuoti ir, kai žodį pasakyti būdavo ypač sunku, tas dalykas padėdavo. Labai siūlau kažkokių staigių rezultatų nesitikėti, logopedas stebuklo nepadarys, tik padės išmokti lengviau valdyti situaciją, suteiks kažkokių žinių, kurių susidūrus su tokia bėda tikrai tr0ksta. Mūsų atveju labiausiai padėjo laikas ir mūsų pačių (tėvų) susitaikymas su esama situacija.

sita beda ir mes turime..nei is sio nei is to sunus pradejo mikcioti 3 metuku..kur tik nevezem.negydem..gal kazkiek padejo sunku jau pasakyti..gal daugiau jau man pasamonej buvo kad biski geriau kalba..gerem visus cia isvardintus vaistukus..savaite gerai kalba savaite neina suprast..paskutinis ka darem vezem pas P.Azanova i vln..nzn kazkaip buvo paskutine mano viltis kad kazkas turi padet sitam vaikui...nuo to laiko mes kalbame galima sakyti jau be zymesniu pokyciu...dabar geriam dar rusiskas tabletes Glycin ju cia nera..perkam aplinkiniais keliais..taciau jos tikrai labai labai padeda..as pati vartoju kai man buna itempta sunki diena..

Dukrytei 2,4m. Iki 2 metukų kalbėjo mažokai, bet paskui kaip pradėjo, tai iškart gražiai ir per porą savaičių ir sakinukais išmoko. Namie kalbamės daug, viską pasakoju, stengiuosi išklausyt jos, žodžius pataisau retai, nes kalba pakankamai aiškiai. Anksčiau senelį vadindavo tiesiog seneliu, išmoko pasakyti vardą, bet be pirmos raidės (-iktoras). Nieko tokio, galvojom išmoks. Bet paskui vis norėdama pasakyt užsikirsdavo ties pirmu skiemeniu ir gaudavosi ik-ik-iktoras... Kartais pati pasako, kad "nemoku pasakyti". Šiandien ir vėl: "mo-mo-mo-močiute". Taip su keletu žodžių. Situacijų, kada užsikerta, irgi dar neatsekiau (per trumpas laiko tarpas). Ar galima įtart, kad tai tas tikrasis mikčiojimas (skaičiau logopedės pasisakymą, kad apie 80% tokio amžiaus vaikų kartais užsikerta ir tai yra normalu)? Pas gydytojus dar nebuvom (nepagalvojau, kad 1-2 žodžiai yra problema), bet matau, kad kuo greičiau, tuo geriau yra

Kaip dažnai jūsų vaikučiai užsikerta? Tai daro su visai žodžiais, ar su konkrečiais, sunkesniais?

Mano mažyliui tas pats,jam 2.7m.Šnekėjo gerai,labai šnekus jis pas mane ir viena diena pradėjo užsikirsti.Buvom pas neurologe,išrašė žolelių raminantį sirupa.Norėjau pas logopedą užsiregistruoti,bet pasirodo jie visai vasarai atostogų išeina,liepė ateiti rugpjūčio pabaigoje.Dar tik savaitė kaip geriam tą sirupą,būna dienų kai mažiau užsikerta,bet būna ir kai dažnai,tai tos dienos varo į neviltį,vis galvoji ir galvoji apie tai.Tikriausiai per greitai laukiu rezultatų.
Noriu paklausti,kas susidūrė su ta problema,sako vaikas turi kuo mažiau šnekėti.Kaip jums pavyko,maniškis toks pleputis.Mes jo neklausinėjam,tai jis pats pasakoja,klausinėja.Nesugalvoju kuo užimti,kad kuo mažiau šnekėtu.Gal turite kokių patarimų?

Maniškė pati mažiau šneka. Tyliai dėlioja žodį, jeigu mato, kad neišeis pasakyt, tai ir nesako Man pačiai trauma, kad negaliu su vaiku šnekėt, mes tiek daug plepėdavom

Ar jūs lankėtės pas kokį gydytoją.Įdomu ką jums sakė?

Norėjom eit praeitą savaitę, bet mūsų gyd. buvo išvykęs į kažkokią konferenciją, tai laukiam pirmadienio
Nežinau, vakar mikčiojo visą vakarą, o šiandien nė karto

Radau knygą apie mikčiojimą. Ten dar nemažai apie vaiko klausymąsi ir kalbėjimąsi su vaiku parašyta. Labai įdomu, gal pravers

Knyga čia

Labai ačiu ,jau galvojau eiti į knygyną kažką tokio nusipirkti.Kaip jums sekasi,gal jau viskas susitvarkė?

Buvom šią savaitę pas gydytoją ir šiek tiek nusivyliau Viskas, ką iki tol perskaičiau, ką girdėjau, buvo visiškai priešinga jo nuomonei. Jis man pasakė, kad visų pirma reikia šalinti priežastį, dėl kurios pradėjo mikčiot. Nu gerai, jei ta priežastis nuolatinė, o jeigu buvo vienkartinė? Kaip pašalint? Ir dar pasakė, kad iki 3 metų net neapsimoka eit pas logopedus, nes niekuo nepadės... O aš skaičiau, kad kaip tik reikia kuo greičiau tvarkyt problemą, kol ji neįsisenėjo. Vaikui vos pradėjus mikčioti ir pradėjus gydymą (tik iki šiol nesupratau, koks tas gydymas?) galima pasiekt rezultatų jau po kelių savaičių. Vis dėlto išsiprašiau siuntimo pas logopedą Dar prigąsdino, kad vėliau ši neurozinio pobūdžio liga gali reikštis šlapinimusi į lovą, nerviniu tiku Žodžiu, nieko gero nepasakė jis mums. Ai, dar minėjo kažką apie "gydymą", kad reikia kartoti, mokytis tarti žodžius. Bet man protingiau pasirodė priešinga nuomonė- neversti vaiko būtinai sakyti tai, ko nemoka, nes tik dar labiau susinervuos, užsikompleksuos ir dar daugiau mikčios
Taigi, savo elgesio nepakeičiau. Stengiuosi nekreipti dėmesio, nesureikšminti jos pamikčiojimų, geriau įsiklausyti į jos kalbą, atidžiau klausytis, labiau vengti stresų (ale visų neišvengsi), nuraminti dėl neištartų žodžių. Ir man atrodo, kad ji dabar mažiau jau mikčioja