Turiu pazystama seima kurioje mikciojimas perduodamas is kartos i karta. Jie jau aplanke viskiausius gydytojus, nuo neurologu iki uzkalbetoju. Zinau kad lankesi kazkokiame centre kur sia problema sprende keli specialistai, psichologai, logopedai ir kt. Vaikutis lanke muzikos mokykla ir chora- padejo dainavimas. Jis visiskai neisaugo to mikciojimo bet kalba geriau.
Mylimukas- o tu nepasitikek vienu specialistu. Pasiteirauk su keliai gydytojais- jei yra galimybe ir pamatysi kad ne visu specialistu nuomones sutampa.
QUOTE(rence25 @ 2009 06 12, 21:29)
Mylimukas- o tu nepasitikek vienu specialistu. Pasiteirauk su keliai gydytojais- jei yra galimybe ir pamatysi kad ne visu specialistu nuomones sutampa.
Pas mus gydytojų skaičius, o tuo labiau jų profesionalumas gana riboti, tad reikia važiuoti į didmiestį. Pažiūrėsiu, ką pasakys vietinis logopedas, tada spręsiu


QUOTE(mylimuke @ 2009 06 12, 21:06)
Buvom šią savaitę pas gydytoją ir šiek tiek nusivyliau
Viskas, ką iki tol perskaičiau, ką girdėjau, buvo visiškai priešinga jo nuomonei. Jis man pasakė, kad visų pirma reikia šalinti priežastį, dėl kurios pradėjo mikčiot. Nu gerai, jei ta priežastis nuolatinė, o jeigu buvo vienkartinė? Kaip pašalint?
Ir dar pasakė, kad iki 3 metų net neapsimoka eit pas logopedus, nes niekuo nepadės... O aš skaičiau, kad kaip tik reikia kuo greičiau tvarkyt problemą, kol ji neįsisenėjo. Vaikui vos pradėjus mikčioti ir pradėjus gydymą (tik iki šiol nesupratau, koks tas gydymas?) galima pasiekt rezultatų jau po kelių savaičių. Vis dėlto išsiprašiau siuntimo pas logopedą
Dar prigąsdino, kad vėliau ši neurozinio pobūdžio liga gali reikštis šlapinimusi į lovą, nerviniu tiku
Žodžiu, nieko gero nepasakė jis mums. Ai, dar minėjo kažką apie "gydymą", kad reikia kartoti, mokytis tarti žodžius. Bet man protingiau pasirodė priešinga nuomonė- neversti vaiko būtinai sakyti tai, ko nemoka, nes tik dar labiau susinervuos, užsikompleksuos ir dar daugiau mikčios
Taigi, savo elgesio nepakeičiau. Stengiuosi nekreipti dėmesio, nesureikšminti jos pamikčiojimų, geriau įsiklausyti į jos kalbą, atidžiau klausytis, labiau vengti stresų (ale visų neišvengsi), nuraminti dėl neištartų žodžių. Ir man atrodo, kad ji dabar mažiau jau mikčioja





Taigi, savo elgesio nepakeičiau. Stengiuosi nekreipti dėmesio, nesureikšminti jos pamikčiojimų, geriau įsiklausyti į jos kalbą, atidžiau klausytis, labiau vengti stresų (ale visų neišvengsi), nuraminti dėl neištartų žodžių. Ir man atrodo, kad ji dabar mažiau jau mikčioja

O jūs pas pediatrą ėjot ar nervų gydytoją?
QUOTE(jolkutee @ 2009 06 13, 15:24)
O jūs pas pediatrą ėjot ar nervų gydytoją?
Pas pediatrą kol kas.
QUOTE(mylimuke @ 2009 06 14, 15:46)
Pas pediatrą kol kas.
Maniškė pediatre ,tai kai pasakiau kas per problema,sako jums pas nervų gydytoja reikia siuntima duoti.O paskui ,sako dar reikės eiti pas logopeda,tai aš iškarto paprašiau siuntimo,bet ten mūsų nepriregistravo,sako mes išeinam atostogų ir neberegistruojam,tik rūgpjučio pabaigoj.Liepos pradžioje,vėl eisim pas nervų,tai žiurėsim koks toliau bus gydymas.
mes irgi turim sia beda. vaikui 3m. 3 men., pradejo mikcioti pries menesi. iskart nuejom pas neurologe, geriam geriamus MagneB6 ir nervus raminancius lasiukus Notta. praeita savaite jau praktiskai nebemikciojo, o uzvakar vel pradejo gana stipriai, kai kuriu zodziu is viso negali istarti, nori pasakyti :"paukstis", tai sako: pau, pau pau, pau ir nutyla.
nezinau, ziuresim kaip mum seksis su sita beda kovoti.
o ar is tiesu galima mikciojima uzkalbeti? labai idomu butu isgirsti nuomoniu.
nezinau, ziuresim kaip mum seksis su sita beda kovoti.
o ar is tiesu galima mikciojima uzkalbeti? labai idomu butu isgirsti nuomoniu.
Aš tai viską pasiruošus išbandyti,kad tik padėtu.Jei tik rastume kas mokėtu užkalbėti šia bėda.Maniškis toks šnekus buvo,o dabar tai lengviausia jam klausti kas čia ,koks,kodel.O kai nori pasakyti ka neišeina,tai supyksta ir verkt pradeda.

as manau, kad tie vaikai ir pradeda mikciot, kurie daug ir greitai kalba. nes maniskis labai greitai kalbedavo, net springdavo. bet kai pradejo mikcioti, tai as vis prasydavau, kad kalbetu leciau, tai dabar lyg jau leciau kalba, bet jau dabar tas nelabai gelbsti.
o del burtu- tai gal kokia profesionale bobute ir gali uzkalbet, as zinau tikrai, kad ligas kai kurias uzkalba
o del burtu- tai gal kokia profesionale bobute ir gali uzkalbet, as zinau tikrai, kad ligas kai kurias uzkalba

QUOTE(vertigo @ 2009 06 30, 19:45)
as manau, kad tie vaikai ir pradeda mikciot, kurie daug ir greitai kalba. nes maniskis labai greitai kalbedavo, net springdavo. bet kai pradejo mikcioti, tai as vis prasydavau, kad kalbetu leciau, tai dabar lyg jau leciau kalba, bet jau dabar tas nelabai gelbsti.
o del burtu- tai gal kokia profesionale bobute ir gali uzkalbet, as zinau tikrai, kad ligas kai kurias uzkalba
o del burtu- tai gal kokia profesionale bobute ir gali uzkalbet, as zinau tikrai, kad ligas kai kurias uzkalba

O kaip jūs pati kalbat? Ar tikrai visada lėtai ir aiškiai? Nes nuo to priklauso, kaip jūsų vaikas kalba. Maniškė kalbėjo pakankamai lėtai ir aiškiai, nes visada su ja taip kalbėjau, kad aiškiai ir teisingai išgirstų žodį ir mokėtų jį teisingai atkartot.
Susidūriau du dviem nuomonėm- kad arba reikia su vaiku sėdėt prieš veidrodį ir taisyklingai kartoti, mokytis žodžius, kurie stringa, arba nekreipti į tai dėmesio ir būtinai stengtis išklausyti iki galo, ką vaikas nori pasakyti, bei neskubinti, kad nesukelti dar didesnio streso.
QUOTE(mylimuke @ 2009 07 01, 09:43)
O kaip jūs pati kalbat? Ar tikrai visada lėtai ir aiškiai? Nes nuo to priklauso, kaip jūsų vaikas kalba. Maniškė kalbėjo pakankamai lėtai ir aiškiai, nes visada su ja taip kalbėjau, kad aiškiai ir teisingai išgirstų žodį ir mokėtų jį teisingai atkartot.
Susidūriau du dviem nuomonėm- kad arba reikia su vaiku sėdėt prieš veidrodį ir taisyklingai kartoti, mokytis žodžius, kurie stringa, arba nekreipti į tai dėmesio ir būtinai stengtis išklausyti iki galo, ką vaikas nori pasakyti, bei neskubinti, kad nesukelti dar didesnio streso.
Susidūriau du dviem nuomonėm- kad arba reikia su vaiku sėdėt prieš veidrodį ir taisyklingai kartoti, mokytis žodžius, kurie stringa, arba nekreipti į tai dėmesio ir būtinai stengtis išklausyti iki galo, ką vaikas nori pasakyti, bei neskubinti, kad nesukelti dar didesnio streso.
na aš kalbu ne geitai, normaliai, manau. dabar, aišku, pradėjau dar lėčiau kalbėti, ir labiau kontroliuoti savo kalbą.
Dėl kalbėjimo preiš veidrodį - sunku surasti žodžius, kurie stringa, nes vieną kartą tą patį žodį pasako gerai, kitą kartą užstringa.
gal zinote kokiu pratimu, zaidimu, kurie padėtų?
QUOTE(vertigo @ 2009 07 01, 14:04)
na aš kalbu ne geitai, normaliai, manau. dabar, aišku, pradėjau dar lėčiau kalbėti, ir labiau kontroliuoti savo kalbą.
Dėl kalbėjimo preiš veidrodį - sunku surasti žodžius, kurie stringa, nes vieną kartą tą patį žodį pasako gerai, kitą kartą užstringa.
gal zinote kokiu pratimu, zaidimu, kurie padėtų?
Dėl kalbėjimo preiš veidrodį - sunku surasti žodžius, kurie stringa, nes vieną kartą tą patį žodį pasako gerai, kitą kartą užstringa.
gal zinote kokiu pratimu, zaidimu, kurie padėtų?
Anam puslapy įdėjau knygutę apie mikčiojimą. Žaidimų nežinau, tik kad naudinga dainuoti (tai patvirtino ir suaugę mikčiojantys žmonės forume), vengti stresų (jie gali būti priežastis, be to susinervinęs vaikas dar labiau mikčioja), vaiko neskubinti, netaisyti.