Galiu labai atsakingai pasakyti: pazinojau viena sena moterele (deja, ji jau mirusi), kuri visada laike sunis, rinkdavo ju vilna ir is tos vilnos ne viena ilgaamzi mezgini buvo nusimezgusi. Rode ji man savo megztini, kuriam jau buvo 20 metu ir tikrai neatrode nudevetas. Gal zmogus labai mokejo priziureti ir saugoti savo daiktus. Ta moterele buvo mano anglu kalbos mokytoja, labai protinga moteris. Tai vat, einu prie reikalo. Vilna pries verpiant reikia sukaršti. Po to ji verpiama. Taigi šuns vilnos vienos sukaršti neina, ji pasklinda, nesusiriša, ja karšiant sumaišo pusiau su avies vina. O tada jau verpiama.
Nezinau, ar visom aišku, kas tas karšimas. Nemoku paaiškint, bet turbut isivaizduojat, kokia ta vilna buna tokia gabalais susokusi. Kai sukaršiama, ji pasidaro tokia vientisa lygi. Kur tai daro, negaliu pasakyt, pati nenesiau niekad.
Vat visa istorija cia parasiau