Sveikos, merginos
jau seniai bebuvau siame forume. Kai kurias forumietes prisimenu. Liudna, kad vis atsiranda nauju merginu, kurioms tenka toks vargelis ir skausmas prarasti mazylius.
Trumpai papasakosiu savo istorija. As turejau 2 nesivystancius nestumas. Nestumai nutruko 7 ir 10 sav.
Po pirmo nesivystancio jokiu kitu tyrimu nedariau, tik tyriausi AFS. Visi rodikliai buvo neigiami, iskyrus anti-beta2 siek tiek nukrypes nuo normos. Nestumo planavimo teko atideti, nes problemos su sirdimi buvo. Sutriko ritmas, tai teko sirdele operuoti. Vel ligonines, daktarai, gydymas ir t.t. Po metu atsigavau, sustiprejau ir vel pradejau planuoti nestuma. Meldziausi ir tikejausi, kad pavyks. O teko isgyventi begalini pragara. Iki pastojimo geriau aspirina, o kai testas buvo teigiamas pradejau leistis ir fragmina. Deja. Nuo vaistu isbere baisiausiai pilva, didziausias niezulys, pilvas istino. Jauciau, kad bus ir vel negerai. Pradejau kraujuoti, skausmai baisiniai. Ir vel praradimas. Nustojo vystytis 10 sav. Be to vaisius buvo patologonis, nebutu ir taip isgyvenes.
Is po kojom slydo zeme. Taip buvo sunku, nepakeliama. Po abrazijos, blogai issivale gimda, vel teko pradarineti gimda ir valyti. Didziausias uzdegimas, skausmai, temperatura. Siaip ne taip gijau.
Po visu situ nelaimiu, dar teko ir mamyte is vezio nasru traukti. Nuo visu bedu ir sunkumu, paluzai. Nustqte didziausia depresija. Tikraja ta prasme, vaziavo stogas. Nebegalejau su savimi tvarkytis. Be antidepresantu neapsiejau. Geriau juos pusantru metu.
Trumpais zingsneliais kapanojaus. Visu pirma, meciau darba, nes ten isvis uzede, kad as tik ligoninese ir ant bilietenio, teko iseiti is darbo.
Kad ir kaip sunku, bet vis dar svajoju apie mazyli ir einu kryziaus kelius. Pati emiausi darytis kokiu tik imanoma tyrimu ir ieskoti priezasciu kodel tie nestumai nustojo vystytis. Buvau pas genetike, reumatologe, hematologe, infektologe, dermavenerologe, alergologe. Isvados: genetiniai tyrimai geri, citomegalu, toksaplazmoze, Baro Ensteino virusu persirgau. RAdo ureaplazmų. Teko gydytis su vyru ir gerti antibiotikus. Issygydem. Pakartotinai dariau tyrimus rado stafilokoka ir streptokoka. Issigydziau. Hematologe ir reumatologe patvirtino, kad AFS pas mane nera, nes pirmas ats buvo teigiamas, o antras neigiamas. Infektologe sake, kad sveika ir stiprinti imuniteta. Man pastoviai budavo puliuojanti angina, tai paselyje rado stafilokoku, tai teko ir angina issioperuoti, nes ji dar ir mano sirdelei kenkia.
Su visais padarytais tyrimai nuejau pas ginekologe, tai kaip ir dave zalia sviesa planuoti nestuma. Liepe gerti aspirina ir po to leidziamus vaistus. Bet dar pasitarusios, nusprendem kad turi nueiti pas alergologe ir issiaiskinti, ar tiems leidziamiems vaistams nesu alergiska.
Ka gi dabar vaistau pas alergologe. Aciu Dievui, pakliuvo labai nuosirdi ir supratinga gydytoja. Pasirodo, jeigu man buvo didziausia alergija nuo fragmino ir fraksiparino, tai kraujyje prisigamino antikuniu ir organizmas vaisiu atmeta.
Bet dabar ir vel nezinomybe. Galutiniu ats dar nera, bet fraksiparinas, fragminas, heparinas, zibor tikrai netinka, o clexcane dar neaisku. GAli buti, kad ir jie netiks. Man nuo siu vaistu jau visa ranka taip sutino, kad bijau nereiketu ir jos amputuoti. Tai ka kalbeti, jeigu as buciau neissiaiskinus iki galo ir vel leidusi i pilva tuos vaistus. Butu ir vel tik pakenkia, o nepadeja.
Kolkas ir vel nezinomybe ir baime, ka man daryti ir kas man gali padeti? Jau 3 metai vargstu eidama pas gydytojus ir visur vis ka nors randa ir viskas blogai.
Labai sunku ir negera. Norisi kaukti, bet laikausi ir vis dar svajoju apie mazyli. Jei man nebutu 34 metai, tai dar galeciau palaukti, o dabar laikas bega, o as tik kankinuosi. Svarbiausia, kad taip niekas normaliai man ir nepasako ar as turiu ta AFS ar ne?
Jau galvoju, kad jeigu netiks man ir vaistai clexane, tai jeigu pastosiu, tai rizikuosiu be vaistu.
Jau ir as darau prielaidas, kad viskas Dievo rankosi ir gal nelemtis man vaikeli tureti. Arba jis ateis, kada jam skirta.
Dunyte,
laikau uz tave kumstukus. Isivaizduoju, kaip tu rizikavai, bet matyt, tikrai viskas likimo valiai. Jeigu tau vaistai nepadejo, o pakenke, tai vadinas ju ir nereikejo.
GAl ne paslaptis pas kokia tu Antakalnyje ginekologe vaikstai?
As savo daktare pasitikiu, bet jau is praktikos ir nuotaikos. Skirsiu gydyma pati, nes turiu stipria nuojauta ir viliuosi, kad mano vidinis balsas nepaves.
Stiprybes visoms linkiu. Laikykites, mergaites. Vis dar tikiu, kad per tokias kancias mums turi buti atlyginta
as dar norejau trupuciuka info, zadu vasara isvaziuoti i anglija, jei ten viskas gerai seksis, tai galvoju ten bandyti 
stipri moteris esi 
Paskaicius tavo istorija, o pries tai begales kitu, kilo mintis, kad geriausia turbut butu pamirsti visus tyrimus, vizitus pas gydytojus ir tiesiog gyventi... Megautis kiekviena diena, megautis mylimu zmogumi salia, megautis tekancia saule, pauksciu balsais... ir TIKETI, bet ne gyventi busimu nestumu. O kai maziausiai tikiesi, buna ateina stebuklas. To tau is visos sirdies ir linkiu 
Analogiška ir mano situacija. Ir aš nebežinau, ką tirtis, kas gali būti blogai. Jei sužinosi ką nors iš po vizito pas Abraitį (jei teisingai supratau, žadi pas jį važiuoti?), papasakok, gerai? 
