Jis pasiklydo jausmuose ir vertybese

[quote=LaPerla22,2009 04 12, 01:56]
O gyventi su nemylima žmona visai nesunku. Jei turi tuos, kuriuos myli.
[/quote]

Cia matyt, vel is patirties?
[/quote]

Juk vaiku nieks ir neatima, turiu drauga, kuris palikes seima dar daugiau skiria demesio vaikams, nei gyvendamas seimoje, gyvena su kita moterim ir yra laimingas.
Bet cia kiekvieno zmogaus atskiras sprendimas, pagal vertybes ir prioritetus.
Juk ir as neseku jam is paskos, atsitraukiau, tik sunku laukti. Juk gyvenimas eina i prieki, laikas negailestingas ir jo nepasuksi atgal.
Gal butu geriau, jei butu pasakes viskas baigta, nei dabar gyventi laukime ir nezinioj.
Gyventi su nemylimu, tai apgaudineti save (tai sugeba ne kiekvienas). O vaikai visada yra ir bus patys mylimiausi, tetis tik vienas.

Žmonės gyvena visada dėl kažko aukodami savo laimę. Tik vaikystėje jie paprastai tenkina tik savo užgaidas, jie tada turi tam teisę. Paskui turi aukotis dėl savo vaikų, kad sukurtų jiems nuostabią vaikystę, paskui atiduodami duoklę turi aukotis dėl savo tėvų, prižiūrėdami juos. tai gyvenimas.

Jei mylimas vyras blaškosi, sukeldamas skausmą, dėl dvejonių, čia jau nieko nebepakeisi, kovoti prieš šeimą neverta. Pats vyras yra žmogus ir jis pasielgs taip kaip norės. Jei pas jį bus stipresni tėviški, šeimos jausmai jis grįš į šeimą, jei jis norės santykių su jumis, bus su jumis. Jei jis norės turėti tą ir aną, manau, irgi turės. Greičiausiai pasirinks trečią variantą...

oi prajuokino . Ismintis matau liejas per krastus . Cia turbut bandot itikinti save, kad savo vaikui esat vienintelis ir nepakartojamas,o jo motina - niekas? Manau , kad labiau apgailetina yra neigti parpasciausia realybe ir bandyti uzgincyti savaime suprantamus dalykus.O su tokiaias palyginimais tai tik savo "protingus" mokejimus mastyti tersiat. Apgailetinai skamba kazkodel,bet velgi - tai jusu nuomone. Sekmes jos ir laikytis ir toliau,nes kas gi dievuliau tada savimeile glostys

Daug raidžių, mažai argumentų. Gal pasidomėkite istorija, kuri formavo žmonių psichologiją. Kol kas elgiatės taip. Kaip aš ir prognozavau.

problema yra ta, kad moterys visos vienodos.. su zmona pradine aistra uzgeso, o cia - svieziena.. Galva sukasi nuop aistros, atrodo meuile begaline.. Bet praeis kiek laiko, metai, antri... Antroji moteris irgi pasidarys gerai pazistama, nuobodi - kaip pirmoji zmona.. Ka tada darys tikras, aistringas, idomus vyras? Elementaru - puls pas sekancia ))) Vel aistra, vel nesupratinga, atsibodusi, bloga zmona.. Vel kvailos mergeles asaros SM..
Negi niekas nesake, kad is vedusiu - jokios laimes, tik asaros?

ai , siandien sventes - tingiu.Jus uz mane pasidomit viskuo ir papasakojat. Ka m gi man vargti?

Kiek vaikams metu? Ar jie ar per mazi buti pasiimti savaitgaliams pas teva?
Kiek laiko issiskyres su zmona ir kiek laiko jus kartu?
Kiek laiko jis praleidzia zmonos namuose "del vaiku"? Ar ir dabar jus viena?

Jei jis butu norejes tureti mus abi, tai butu tylejes ir nieko nesakes man, bet jis nesirenka vaidmainiavimo, taip pat zino, kad as su tuo nesutikciau. nei jis, nei as-nesam vieninteliai zemeje.

Gerbiu ji uz pasakyta tiesa, o ne uz mela. Uz jo vertybe-seima.

Kai kurie komentarai kandus, aciu ir uz juos. Man geriau kai kabuosi su jumis, girdziu kritika ir nuomone.
aciu
Papildyta:



Jo vaikuciai nedideli, 3 ir 4 m. Jie ir buna savaitgaliais pas teti, jie buna pas ji daznai. o jos namuose jis buna tada, kai nuveza mazuosius i namus. Jie daznai susipyksta, ji priekaistauja jam.
taip, as dar viena, siandien gavau sveikinima su sventemis. padekojau ir pasveikinau ji, ir vel tyliu, nenoriu jo blaskyti, zinau ir jam labai sunku.
Skyrybos truko du metus, per ta laike jie bande dar gyventi kartu-nepavyko. Kartu mes dar neilgai, bet abu pajutom, kad musu sielos tarsi tapo viena. ir tai tikrai ne aistra, abu tai suvokiam, mes tarsi paildom vienas kita, svajones ir siekiai labai panasus, vertybes. gyvenimo suvokimas.
Kai kalbejom paskutini karta, jis man neleido kalbeti to ka jauciam butuoju laiku....praase nezudyti jo ir saves, kai parasiau jog as atsitraukiu.
Papildyta:

mes jau pakankamai suauge ir mate gyvenimo, jei butume noreje romano, tai butume tik tuo ir apsiriboje. bet deja, abu suprantam, kad likimas dave sansa mums susitikti, kad laikas bega greit ir gaisti laika romanams, nei man nei jam nepriimtina.
zinodamai vienas kito vertybes, stai ir turime tokia situacija. jis nedriso meluoti-del to labai gerbiu ji, linkiu jam laimes-jis jos vertas. jei ir ne su manimi. myliu ji taip, jog linkiu buti laimingam, nors pati kentesiu skausma, bet laikas cia visagalis, skausmas ne amzinas.

Nepyk, as matau vyra kuris blaskosi tarp dvieju moteru, o ne del vaiku

Turejau tokios patirties, irgi su zmona negyveno antri metai, viskas del vaiko, o kai suzinojau, kad grizo pas JA, spjoviau i ji Su tavim nors daugiau atviras, bet nebuk naivi - nesedi jis su vaikais per sventes, sedi su ja...

as jau rasiau apie tai ankstesniuose komentaruose, kad daznai vyrai sureiksmindami meile vaikams siekia susigrazinti ju motina, kai praranda vilti, jau tuomet ir meile vaikams nebuna tokia stipri. as ir pati iziuriu tai, tik jis pats gal nesuvokia. pastebejau, kad jos zodzius, jis supranta, tarsi ji noretu vel gyventi su juo, nors ji jo nekviecia ir tiesiogiai nepasako-sugrisk.
kiek zinau ja, kiek jis pasakojo, zinant ju amziaus skirtuma, tai labai bijau, kad ji tik siekia naudos.
nepykstu. pati daug ka suvokiu. dar savaite palauksiu, o paskui turesiu susitaikyti su prardimu ir palinketi jam laimes.
jau ir dabar bandau save nuteikti, kad viskas...negaliu buti zaisliuku, kuri pasidedi ant lentynos, pamastai ir vel pasiimi uzsigeides. tam gyvenimas per trumpas

Tai turbut protingiausia Savaite nieko nepakeis, jis pas ja grizo po dvieju metu, savaite nieko nereiskia.

Stiprybes jums ir linkiu sutikti geresni

ne, ju skyrybos isiteisejo ne taip seniai, tik du metus truko, per ta laika jie gyveno vienam bute, bet nebuvo seima, zodziu, buvo visko.
bet jei zmogus gali atleisti neistikimybe ir visas jos nieksybes, vadinasi ja myli-del to gali ir atleisti. juk toks zmogus vertas pagarbos. nors, kaip jis sake, gal jam dar karta likimas siuncia isbadyma kristi i purva ir vel keltis. taip, siandien jis kartu su vaikais ir ja.
o ir pati dabar imu galvoti, jei, jis sugriztu pas mane, ar as jausciausi rami..? zinau tik, kad vertinciau kiekviena akimirka praleista kartu.

aciu Oilily