Jis pasiklydo jausmuose ir vertybese

Tikriausiai, kad dėmesio skiria daugiau nei prieš pat skyrybas bėgdamas nuo namuose tvyrančios įtampos, bet kaip jis tą dėmesį parodo - nupirkdamas daugiau dovanų ar nusiveždamas vaikus papramogauti? Manau, kad geras tėvas yra tas, su kuriuo ne telefonu būtų galima susisiekti prireikus, o kuris ir namų darbus bet kurį vakarą paaiškintų, ir pasikalbėti rastų laiko ne vien tada, kai pagal tvarkaraštį teismo suplanuotas susitikimas, ir auklėtų ne vien galvelę glostydamas. Yra skirtumas tarp tėvo ir gero dėdės, iš kurio galima ko nors gauti.

jis kiekviena vakara maziesiems skambina, palinki labos nakties, pasiteirauja kaip diena praejo, zinoma lepina ir perka, vedasi i spektaklius. man jis pasirode geras tetis, rupestingas ir jautrus, as jau tame aki turiu. bet jauciu, kad buvusiai zmonai jis dar neabejingas

Tai ir puiku, jei jis buvusiai žmonai neabejingas - būtų tiesiog tobula šeima. Na prikrėtė abu kvailysčių, bet nestovėk skersai kelio, kai jas bando taisyti - tikra meilė (kaip Tu nuolat aukštini savąją) randa tam jėgų... O tokie sentimentalūs iki apsirašarojimo: "aš nuolankiai lauksiu, būsiu tobula, tik tu sugrįžk", tikrai nepadeda jam apsispręsti, nes su Tavimi jis tik to ir yra ragavęs, o su žmona - ir pūdas druskos suvalgytas.

Keisti tie vyrai

As manau ne tam cia tema. Zmogui sunku, kad ji tapo trecia ne savo noru. Paprasciausiai ji nebutu is pradziu dejusi tiek vilciu i zmogu, kuris dar kazka jaucia buvusiai sutuoktinei ir sugebejo ja del jos palikti nezinioje.

Cia ne tas atvejis, kai meiluze zino esanti trecia ir su tuo taikstosi. Siuo atveju vyras turetu duoti aisku atsakyma ir nekankinti jos, o dabar elgiasi savanaudiskai ir jam dzin kaip jauciasi naujoji drauge.

Jei visi darytų tai, ką turėtų daryti, šios temos taipogi nebūtų.

Nežinau ko tikėjosi temos autorė pradėdama tokius neaiškius santykius, bet brangiausiojo vaikai - dar visai pypliai, ne mokyklą bebaigiantys, tad tikrai naivu manyti, kad su buvusia žmona jau visi taškai galutinai sudėlioti, juolab, jei teisingai supratau, net "nebūdami šeima" jiedu gyveno nesiriedami po vienu stogu iki pat vyro išėjimo pas temos autorę, su kuria be galo tvirtas ryšys trunka vos keletą mėnesių.

Pradzia visada buna grazi. Nenuostabu, kad temos autore taip idealizuoja ta zmogu.
Visdelto, jam tai atnra santuoka. Ir antra santuoka, kuri baigesi skyrybom. Sutinku, kad ne visi randa savo laime is pirmo karto - taciau pries antra karta jau pagalvoja... Nepuola stacia galva. I viska ziuri rimciau ir atsakingiau. Taciau, kiek suprantu, tas zmogus atsakingiau nepaziurejo. Gal as neteisi, bet kazkodel persasi tokia isvada. Ir nori - nenori, kyla abejones ar jis is tiesu toks rimtas ir atsakingas, kaip temos autore sako?
Man panasiau i greitai isimylinti ir, kas liecia santykius su moterimis, gana lengvabudiska vyra... Be to, jeigu zmogus buna tvirtai apsisprendes skirtis - pirmyna atgal jis nesiblasko. Todel panasu, kad jis tuo klausimu apsisprendes nebuvo. Tai buvo tarsi kazkoks skyrybu zaidimas - gal noras nubausti, gal noras kazka irodyti, tiek is jo buvusios zmonos, tiek is jo puses - bet tikrai ne tikros, apgalvotos ir nusprestos skyrybos.
Manau jam reikia abieju. Arba jis pats nezino ko nori. Bet kokiu atveju, apie tam tikrus dalykus reikejo pagalvoti anksciau. Ir tai taip pat nerodo jo atsakingumo.
O dabar jis padeties valdovas - jis renkasi, o dvi moterys laukia...
Nelauktit. Mano patarimas jums - nelaukit. Tai jo problemos, tegul jas pats ir sprendzia. Na ir kas, kad pazadejot - jus turite teise apsigalvoti. Turite teise gyventi savo gyvenima. Negaisinkite savo laiko del kito zmogaus charakterio trukumu. Laikas eina. Gyvenkit. Nebelaukit jo. Jei bus lemta - gyvenimas suves kada nors. Net ir nelaukiant.
Tikiu, kad jis myli vaikus - bet tikrai nemanau, kad tai yra TIKROJI priezastis, kodel jis nori grizti i ta seima.
Sekmes jums ir stiprybes

šeimą sieja ne vien romantika. yra tokia kategorija žmonių -- pakvailioja su "trečiom pusėm" o paskui vistiek grįžta ir toliau būna su tom atseit nemylimom žmonom.

Abejojau, ar rasyti, bet vis delto ryzausi... Sakykim, jei imtume analogiska mano situacija- as esu ta buvusioji, del kurios blaskomasi( tikiuosi, ne mano ex'as pasitaike ) . Nenoriu buti pikta ar arogantiska, bet is patirties galiu pasakyti: nera mano ex toks geras zmogus ir tetis, nors is sono atrodytu 100proc: vien apie vaika kalba, del jo gyvena, skambina, vaziuoja...Ir gyvenimo siekiai bei vertybes deklaruojamos kaip is moters svajoniu...Irgi metosi - atseit didziausia laime butu gyventi su vaiku Namai nostalgija kelia....Ligoje as ji slaugydavusi tobulai...Dar simtai atodusiu... BET JO NIEKAS NELAUKIA, IR JIS TAI ZINO. Tik labai smagu: ir anoji dusauja belaukdama naktimis, ir mane uzkariauti is naujo sportinis interesas... Net buvo kiles noras susitikt su ja pasikalbet,papasakot savaja dabartinio gyvenimo puse, bet aplinkiniai tiesa sako - kiekvienam savus svilesius islaizyt. Buk gera, Afrodite_vi, neuzsiliuliuok, buk budri: jei gerai, tai ir bus gerai. As smarkiai prisisvilinau ir niekaip neissilaizau, o jau kazkur kitur asaru pliupsnis is naujo kaupiamas...

aciu uz komentarus. na, mes tikrai nebuvom naivus ir pakankamai blaiviai ziurejom i musu santykius, dziaugemes kiekviena akimirka praleista kartu ir taip pazinome vienas kita, savo svajones, norus, vertybes, poziuri i gyvenima, seima-sie dalykai mus labai siejo, nes buvo daug bendro.
jausdama, kad jis negali nutarkti santykiu nutraukti visiskai, palikdamas galimybe sau rinktis, o man laukimas kancia (ir jau net emiau jaustis, kad taip negerbiu saves), vakar parasiau jam zinute ir atsisveikinau, be jausmu, emociju, priekaistu ar kaltinimu.
keista, bet nei skambucio, nei zinutes negavau. jus sakysite to ir reikejo tiketis, gal.
bet tai tik irodo, koks silpnas jis ir neatsakingas. labai liudna apie ji galvoti blogai, bet jauciu, kad man taip geriau, gal tai savotiskas pasveikimo vaistas.
dabar galiu placiau ziureti i gyvenima, gal pagaliau gyvenimas atgaus spalvas- pamazu-tikiuosi, nors sirdyje labai sunku.
o viltis, giliai giliai uzrakinta-ji yra..

Afrodite-vi, jus susikurete zmogaus paveiksla, o nematete realaus zmogaus. Pokalbiu metu beveik visi atranda kazka bendro. Vertybes apie seima visu vienodos, visi vienodai trokstame zmogiskos silumos ir supratimo.
Kitas dalykas - kaip zmogus ta daro gyvenime.

Nebuvo jis toks koki jus susikurete, nebuvo. Dziaugiuosi, kad pasirode kas yra kas. Jus nuo jo zmonos skiriates tuo, kad turite sansa sutikti zmogu uz kuri kalba darbai, o ne kuris kalba uz gyvenima. Tokiems zmonems tik belieka pasakyti aciu, kad isejo. Nors ir skaudu dabar, zinau, bet tai praeis

O aš sakau kad dar ne viskas baigta. Pati atsisėsk ramiai ir pagalvok ko tu nori ir ko tau reikia. Nes vyras dar toli gražu savęs nerado.