Jis pasiklydo jausmuose ir vertybese

Sveikos,
jei leisit pasipasakosiu ir as savo situacija
Kartu jau tuoj tuoj sesti metai, santuokos penkmeti turetume svesti birzelio menesi.
Viskas pradzioj lyg ir gerai buvo (bent jau man atrode), bet nuo sausio pradejo vertis tarp musu mus skirianti praraja.
Jis pareiske, as su tavim nelaimingas, o kai karta as norejau pasimyleti, jis mane saltai atsume, pasakes, kad as jo netraukiu. Uzsisuko ant kito sono ir uzmigo. Buvau labai labai iskaudinta...
Po to ir as atsitveriau abejingumo siena.
Bandziau issiaiskinti, kas cia pasidare tarp musu. Viena is priezasciu, kad mes neturim bendro laisvalaikio - taip jau susiklosto, kad man reiki i darba, tai vyras tuo metu is darbo grizta, ir atvirksciai - kai as is darbo - vyras i darba.
Dar viena beda - neatrandam bendru interesu, kurie abiem tiktu.
Trecia beda - (tikras MV nesusipratimas) - tai, kad mano tevai, galima sakyti, nupirko mums gyventi sena namuka, kuris yra kol kas ju vardu, bet mums tenka ji remontuotis. As tai zinau, kad jis ir bus tik musu (mano), na, o mano mama MB dave suprasti, kad namai bus mano, o jo tik tiek, kol jis bus mavo vyru. Galiu pacituoti mamos zodzius ,,siandien vyras-rytoj niekas!"
MV ir taip nera iniciatyvus darbams, is vis pasidare abejingas, kartoja pastoviai ,,as nelaimingas.. ne mano ir nebus mano (namai).. ir pan." O galiausiai pradejo reikstis: ,,nelemta mus buti kartu!"
Vaiku neturim. Bet ju rimtai ir neplanavom, tiesiog nesisaugojom ir tiek. Tik tu karteliu nebuvo per daug, vis koja kisa nesutampantys darbo grafikai, bei didelis nuovargis po darbu. Taigi viens kitu tepasidziaugdavom vidutiniskai karta per savaite O dabar jau ir net bijo su manim myletis, nes nezino, ar nori dar buti su manimi kaip seima...
Va tik ,,ivaikiu" (dvieju suniuku) labai pasiilgtu, jei skirtumemes, mat juos tikrai labai myli ir jais labai rupinasi.
Kvailoka situacija musu, manau kad MV tikrai pasiklydes jausmuose ir vertybese...

jei atvirai, tai man visa si istorija labai panasi i manaja buvusiaja santuoka. kad tavo mama taip pasake, tai negerai, tiesiog jam dabar nera del ko stengtis, nes namukas tavo, bet...jau kiek suprantu problemos buvo ir anksciau, jei nerandat laiko pabuti dviese-labai blogai, nera bendru interesu-blogai (namuko reanovaciija galetu buti bendras tikslas). taciau, jei vyras iki siol nepasirupino (o gal as klystu?) gyvenamuoju bustu, tai kazin ar mamos nepasakyti zodziai gelbetu jusu santuoka. juk jis laiko nei namuko tvarkymui, nei namams, nei tau neranda. o mamos zodziai, gal ji ir uzgavo, bet tai jam savotiskas atpirkimo ozys nieko nedaryti ir taip manipuliuoti tavimi, kad jaustumeisi kalta.

Nezinau, bet man toks ispudis, kad jis ne tai, kad del seimos kovoja, o tiesiog nori tureti ir seima, ir jus. Jei jo tikslas butu atstatyti seima - neduotu jums kazkokiu miglotu vilciu, nesneketu, kad nieko ten nesigaus ir nesistengtu jusu "pasilaikyti" tam atvejui, jeigu is tiesu ten nieko neiseis. Panasu, kad jis nori jus tureti kaip atsargini varianta... del visa ko
As nezinau ar jums tai tinka, atleistumet ar neatleistumet - cia jau kaip jusu sirdis sako. Cia jums sprest... Koki priimsit sprendima - toks vadinasi ir bus vienintelis teisingas jusu situacijoje. Taciau as, jusu vietoje, susimastyciau apie to zmogaus jausmus jums ir apie jo patikimuma.
O, kad viena diena stipri esate, kita diena silpna - tai naturalu. Esant tokiai situacijai kitaip, manau, ir negali buti. Juk gyvas zmogus esate . Svarbu tik, bent jau, del saves pacios nuspresti - kur link banguojate. I kuria puse - ir banguoti toliau
Suprantu, kaip jums sunku - kaip jau anksciau rasiau - buvau panasioje situacijoje. Atsimenu, kas tada su manim dejosi. Bet po pusmecio jo parejusio as jau nebepriemiau. Nubangavau i kita pause
Tik del nieko saves nekaltinkit - jausmuose pasiklydot ne jus.

aisku, kad is visos situacijos suvokiu, jog nesu jam tokia svarbi, kaip jis man. kad jis kovoja ne tik del seimos, bet, nors pats sako, kad nemyli, dar myli savo zmona. na bent as taip manau, ir man tuomet palengveja, imu galvoti, kad tokio zmogaus salia saves man nereikia, abejojancio svo jausmais ir norais.
o sprendimams laikas ateis, kai juos reiks priimti, dabar sunku nuspeti kas bus..o as gyvenu toliau, vis maziau galvodama apie ji.
nors kai pagalvoji, tai tikrai protu nesuvokiama, kaip gali pasiklysti jausmuose, bet panasu, kad buna,,tai parodo ir komentarai sia tema.
Dianetum, o tu saunuole, kad tokia tvirta islikai:)

Na, nesu as tvirtybes bokstas Gyvenime buvo daug atveju, kai, deja, nebuvau pakankamai tvirta. Visko buvo. Ne sventieji puodus lipdo
Bet tuo atveju apie kuri pasakojau, pasiseke tvirtai islikt. Gal del to, kad tikrai siaubingai del to zmogaus buvau pametus galva, tikrai labai ziauriai kankinausi, galvojau mirsiu is skausmo, kai jis pradejo aiskinti, kad galbut jis myli zmona, kad nori pabandyti sulipdyti seima ir t.t. Labai kentejau. Matyt perdegiau. Matyt per daug skausmo tas jo blaskymasis suteike. Taigi po pusmecio atgal jo priimti tiesiog nebegalejau ir jau nebenorejau. O kai jis pradejo sneketi, kad su buvusia zmona nieko nesigavo, ir, kad visdelto, jis myli mane - net panieka kazkokia tam zmogui pajauciau... Bet tikrai ne nora pulti jam ant kaklo ir dekoti, kad teikesi sugrizti.
Tavo zaizda dar kraujuojanti. Kai apgis, viskas kitaip atrodys. Pamatysi.
To ir linkiu - greiciau savo sirdele pagydyti

matai, manasis teigia, kad nemyli, nors as pati suvokia, kad tai tik teiginys, nes jis pyksta dar ant jos, o jei pyksta, vadinasi dar meile likusi sirdyje, neziurint i tai, kad ji iskaudino ne karta.
perdegei, sutinku. ir as galvoju, kad jei gris, tai viliuosi, kad tai ivyks tuomet, kai dar nebusiu perdegus, kai dar liks praviros durys sugrizimui...zinau, kad ir as nepulsiu, jau saugikliai bus sudeti, ne tik jam, bet ir ateiciai.

Jeigu jis jos nemyli, tai kokiuose tada jausmuose pasiklydo. Jeigu jausmai yra tik jusms - tada kaip ir nebutu kur pasiklysti.
Nesiimu spresti, ka jis myli, ka ne. Man jau pradeda atrodyti, kad jis myli tik save . Bet, bet kokiu atveju - as to nezinau.
O tas zmogus, apie kuri rasiau, taip pat labai mylejo mane (buvusiai zmonai sake nieko nejaucia), po to jam pradejo atrodyti (nu tipo pasiklydo), kad gal jis visdelto vis dar myli zmona (tik pamirso patikslinti, ar dabar jau jis mus abi myli, ar kaip? ) ir, kad nori sulipdyti seima. Puse metu palipdes parbego ir pasake, kad buvusios zmonos visdelto nemyli, kad ir vel myli mane. Nusisaut
Zinai, buvciau ji labiau gerbusi, jeigu jis butu sulipdes ta seima ir neprabeges atgal. Nes kazkokia nesamone gaunasi - tai mane myli, tai po pusmecio gal but jau buvusia zmona vis dar myli, isbega pas ja, taciau po pusmecio parbega pas mane, nes jau vel mane myli... Nesuprantu as tokiu meiliu ir tokiu zaidimu

na taip, tokioje situacijoje jie jauciasi ramus, nes bet kokiu atveju turi dvi iseitis. man nepasake, kad myli ja, teigia, kad nemyli, bet del vaiku aukosis ir gyvens. nesu naivi, suvokiu, kad tai ji ji iskaudino, jis paliktasis, tai akivaizdu, kad jis ja dar myli. o vaikai tik pasiteisinimas.
nezinau, bet jei tavasis butu mylejes, tai, kad ir sugrizo pas buvusiaja, juk galejo stengtis tavo skausma susvelninti ir pamazu gal butum suvokus, kad jis myli tave.
cia aisku ir nuo laiko priklauso, puse metu nemazas laikas.
as zinau tik tiek, kad dabar ilgai busiu viena, zinau tai, tad mieliau gal atleisciau jam, suteikciau sansa, nei gyventi ir egzistuoti.
gan idomu dabar rasyti savo mintis, tik laikas parodys kaip viskas bus toliau. juk ir nuo zmogaus elgesio priklauso, sugebesi atleisti ar ne, nuo laiko, nuo aplinkybiu.

Dainetum
paskolink šalto proto. Nors lašelį. Laaaaaaaaaaaaaabai reikia. Tiesiog žaviuosi Tavo gebėjimu neskydalioti. Aš jau 2 metai su vyru skiriuosi, ir nirkaip nepavyksta racionaliai mąstyt. Ne meilės, bet visokie gailesčiai arba ,,kaip šitaip galima" mane išmuša iš pusiausvyros...



,,as zinau tik tiek, kad dabar ilgai busiu viena,..", Afrodite-vi, neprogramuok savęs. Žodžiai linkę materealizuotis... O gal už kampo, netikėtai...

Nu tikrai neturiu as salto proto tiek jau daug kaip manote
Pati esu pakankamai paskydaliojanti
Tiesiog ta zmogu ziauriai isimylejus buvau - matyt skausmas perdegino. O ir nesamoniu visokiu is to sielvarto pridariau - tai po to turejau del ko dar papildomai grauztis
Matyt viskas susidejo ir taip jau gavosi, kad nieko sirdy nebeliko
Be to - as jau nebepuoselejau jokiu vilciu, tik norejau greiciau nustot kentet...
As kartais pati nesuprantu saves: buna blaskausi, abejoju, apsiprest metu metus negaliu... o buna, kad tiek sprendimas, tiek jo igyvendinimas ateina gana greitai...


Papildyta:


Manau jis ta zodi "myliu" vartojo nelabai suprasdamas, ka jis is tiesu reiskia
Paprastai zmogus zino ka myli... jeigu jau myli.
Kodel tu manai, kad be jo tu tik egzistuosi? Tikrai taip nebus
Tau tik dabar taip atrodo, nes skauda... bet palaipsniui skausmas atlegs ir gyvenimas prades igauti savo iprastas spalvas.
Jis ne vienintelis vyras pasaulyje
Zinoma, tau dabar tai nesvarbu - bet vis tiek nepamirsk to. Bent jau teoriskai

Manau jis ta zodi "myliu" vartojo nelabai suprasdamas, ka jis is tiesu reiskia
Paprastai zmogus zino ka myli... jeigu jau myli.
Kodel tu manai, kad be jo tu tik egzistuosi? Tikrai taip nebus
Tau tik dabar taip atrodo, nes skauda... bet palaipsniui skausmas atlegs ir gyvenimas prades igauti savo iprastas spalvas.
Jis ne vienintelis vyras pasaulyje
Zinoma, tau dabar tai nesvarbu - bet vis tiek nepamirsk to. Bent jau teoriskai
[/quote]
tai zinoma,kad mano emocijos tik dabar tokios, atsigauti laiko reiks:)
nei jis, nei as ne vieninteliai, suvokiu ir tai, ties tuo juk gyvenimas nesibaigia.
stengiuosi buti su draugais, seima ir kuo greiciau pamirsti, atrodo pavyksta, bet buna sunkiu akimirku, bet jos vis retesnes.. jau randu savyje jegu susitvardyti