QUOTE(est @ 2009 07 29, 15:47)
Sveikos.
Geras straipsnis,bet tik nedaugelis tai supras.Sako,suvokimas ateina per pazinima.Mes,girdintys,esam egoistai.Teko sutikt mama,kurios vaikui implanta atmete organizmas(jis ispuliavo),o mama dar karta ryzosi implantacijai.
Cia mano nuomone,as irgi noriu,kad manasis kuo daugiau kalbetu,bet ryztis ugdyti ji bendrojo lavinimo mokykloje su gilaus laipsnio neprigirdejimu nesiryztu,kaip ir implantacijai,nes musu norai prasilenkia su realiomis sveikatos galimybemis,noriu kuo saugesnes ateities,nes gyvybes siulas ne karta buvo pertemptas.
Sutinku, kad padaryta implantacija dar nieko nereiskia. Vaikas vis tiek negirdes taip, kaip girdintis zmogus. Be to, dar tiksliai neirodyta, kokios bus pasekmes ateityje.Esu girdejusi apie atveji, kai atlikus impantacija, zmogus negirdi.Pati maciau, kaip vaikai nesugeba prie ju prisitaikyti ir pan. Bet jie buvo implantuoti pries kokius 5 ar 4 metus.Aisku, gal dabartiniai implantai geresni, as nieko negaliu sakyti, juk viskas tobuleja.
As pati daznai susiduriu su tuo, kad is manes reikalauja buti girdincia, elgtis kaip girdinciai, bet as tokia nesu. Bet visi sunkiai suvokia fakta, kad as nesu girdinti. Be to, visi galvoja, kad negirdeti baisi tragedija. Toli grazu taip nera. Blogiau yra tai, kad visuomene nepasirengusi priimti neigaliuju.
Papildyta:
http://www.lkd.lt/en...ine_mazuma.html
Dar vienas straipsinis apie kiek kitoki poziuri i asmenis su klausos sutrikimais.
Gal kuri žinot, kur galima Kaune patikrinti klausą (be klinikų) pustrečių neturinčiam kleckui? 
Kyla įtarimas, kad sūnutis negirdi arba girdi tik labai ribotus garsų srautus 
