Su vaikinu draugavau 7 metus, 5 metus kartu gyvenom. Paskutiniu metu gyvenom kaip kambariokai jis sau as sau, buvo daug pyksciu buitis, rutina ir t.t. galu gale nusprendziau kad uzteks jau viso sito- as issikraustau....jis nenorejo skirtis prase pasilikt, bet nusprendziau tvirtai. gyvenom savo gyvenimus vienas apie kita nieko nezinojom...veliau pradejom po truputi bendrauti ...jis mane pakviesdavo kur nors kartais as ji, bet nedaznai.
Po vienos kosmariskos savo dienos paskambinau jam ir apsizliumbiau....zinojau kad is jo gausiu palaikyma kurio man taip reikejo....jis visada mokedavo tokiais atvejiais pasakyti tai ko man reikia ir tada pajutau kad jis vis del to vienintelis zmogus kuris mane taip supranta ir kad galiu is jo sulaukti supratimo ir palaikymo.
Susitikom (kviete jis) sako pasigaminsim vakariene isgersim vyno.
Pamaciau paneles nuotrauka....papasakojo kad jie kartu (negyvena, siaip draugauja), kad ji siuo metu isvaziavusi....
As sakau kodel taip darai? ar tu nesijauti dabar kaltas pries ja kad su manim vakara ledi?
Sutiko su manim kad jauciasi kaltas ir kad to nereiketu daryti- as isvaziavau- vakarienes nebuvo....
veliau jis man parase sms: vistiek tu man rupi ir visada rupesi....
As tokia pasimetus
Jauciu kad man jo reikia, bet gal tik todel kad dabar sunkus periodas mano gyvenime....bet nesuprantu jo kodel jis su manim bendrauja jeigu turi ja?
turi ja, bet nepamirso ir taves vis gi tiek metu buvot kartu, vienas kita pazystat.. siulau kuo greiciau nutraukti bendravima, nes tave tas bendravimas ismusa is veziu, gal todel kad jausmai jam dar neisblesia, tik siuo sunkiu tau laikotarpiu nepasimesk, jai jau ji palikai vadinasi buvo priezastis 
ziemosmergaite patarčiau nebendrauti su juo. Bus tiesiog tau geriau pačiai.
Mano istorija panaši kaip tavo. Išsiskyriau su vyru, pati to norėjau, nes nebegalėjau su juo gyventi ilgiau(jei bus įdomu, galėsim paplepėti plačiau).
Jis gyvena užsienyje ir kai tik atvažiuoja dažnai parašo man panašias žinutes, kad niekada nepamirš manęs, būsiu jam vienintelė širdyje ir t.t.., tarytum kažko siektų tokiais poelgiais. Po visų šitų žinučių aš labai blogai jausdavausi, pasinerdavau į prisiminimus..... Draugės man patarė, kad su juo kuo mažiau bendrauti ir aš taip padariau, stengiuosi nekreipti dėmesio.
Jis tai dalis gyvenimo, bet nereikia gyventi vien tik juo ir prisiminimais, einu į priekį kitais tikslais, norais ir siekiais ...
Mano istorija panaši kaip tavo. Išsiskyriau su vyru, pati to norėjau, nes nebegalėjau su juo gyventi ilgiau(jei bus įdomu, galėsim paplepėti plačiau).
Jis gyvena užsienyje ir kai tik atvažiuoja dažnai parašo man panašias žinutes, kad niekada nepamirš manęs, būsiu jam vienintelė širdyje ir t.t.., tarytum kažko siektų tokiais poelgiais. Po visų šitų žinučių aš labai blogai jausdavausi, pasinerdavau į prisiminimus..... Draugės man patarė, kad su juo kuo mažiau bendrauti ir aš taip padariau, stengiuosi nekreipti dėmesio.
Jis tai dalis gyvenimo, bet nereikia gyventi vien tik juo ir prisiminimais, einu į priekį kitais tikslais, norais ir siekiais ...
Na, gal ir jo jausmai dar nera visiskai isblese, juolab kad ne jis buvo skyrybu iniciatorius. 
Bet ar verta atsigręžti atgal ir skaudinti save. Reikia gyventi toliau. Atsiras tikrai žmogus , kuris tave supras, mylės, paguos, kartu padės žiaugtis ir verkt 
[quote=Renatele0202,2009 04 19, 21:32]
ziemosmergaite patarčiau nebendrauti su juo. Bus tiesiog tau geriau pačiai.
Mano istorija panaši kaip tavo. Išsiskyriau su vyru, pati to norėjau, nes nebegalėjau su juo gyventi ilgiau(jei bus įdomu, galėsim paplepėti plačiau).
Aciu tau o pabendraut su panasia patirti turincia tikrai noretusi...nes dabar as jauciu kad viska suprantu ka ir kaip reikia daryt o darau vistiek atvirksciai- sunku labai ... vat taip norisi apie savo bedas pasakot zmogui kuris tave supranta is puses zodzio o jis butent toks ir yra
ziemosmergaite patarčiau nebendrauti su juo. Bus tiesiog tau geriau pačiai.
Mano istorija panaši kaip tavo. Išsiskyriau su vyru, pati to norėjau, nes nebegalėjau su juo gyventi ilgiau(jei bus įdomu, galėsim paplepėti plačiau).
Aciu tau
o pabendraut su panasia patirti turincia tikrai noretusi...nes dabar as jauciu kad viska suprantu ka ir kaip reikia daryt o darau vistiek atvirksciai- sunku labai ... vat taip norisi apie savo bedas pasakot zmogui kuris tave supranta is puses zodzio o jis butent toks ir yra
Tu senai mergyt jį palikai? Kiek laiko tu be jo?
QUOTE(Renatele0202 @ 2009 04 19, 22:14)
Tu senai mergyt jį palikai? Kiek laiko tu be jo?
liepos pabaigos mes isiskyrem...2 men vienas apie kita nieko nezinojom...ir viena ryta jis paskambino....pabendravom
Išsiskyrus sunku buvo ir man, bet guodė mane tai, kad tiksliai žinojau, kad ne tas žmogus su kuriuos galiu būti visiškai laiminga, ne tas, kuris supras ar padės kai man sunku bus. Tai ar verta man grįžti pas jį kai žinau, kad aš negausiu to , ko man reikia.
Tu taip pat turi tvirtai apsispręsti ar tau jis yra reikalingas, ar yra prasmės bandyti kažką sugrąžinti. Ar jis užpildys tai ko tau trūksta?
O kad gyvenime sutiksi kitą žmogų, kuris bus dalelė tavęs, tai neabejoju, tik tiek , kad dabar yra tau sunku...
Tu taip pat turi tvirtai apsispręsti ar tau jis yra reikalingas, ar yra prasmės bandyti kažką sugrąžinti. Ar jis užpildys tai ko tau trūksta?
O kad gyvenime sutiksi kitą žmogų, kuris bus dalelė tavęs, tai neabejoju, tik tiek , kad dabar yra tau sunku...
QUOTE(Renatele0202 @ 2009 04 19, 22:22)
Išsiskyrus sunku buvo ir man, bet guodė mane tai, kad tiksliai žinojau, kad ne tas žmogus su kuriuos galiu būti visiškai laiminga, ne tas, kuris supras ar padės kai man sunku bus. Tai ar verta man grįžti pas jį kai žinau, kad aš negausiu to , ko man reikia.
Tu taip pat turi tvirtai apsispręsti ar tau jis yra reikalingas, ar yra prasmės bandyti kažką sugrąžinti. Ar jis užpildys tai ko tau trūksta?
O kad gyvenime sutiksi kitą žmogų, kuris bus dalelė tavęs, tai neabejoju, tik tiek , kad dabar yra tau sunku...
Tu taip pat turi tvirtai apsispręsti ar tau jis yra reikalingas, ar yra prasmės bandyti kažką sugrąžinti. Ar jis užpildys tai ko tau trūksta?
O kad gyvenime sutiksi kitą žmogų, kuris bus dalelė tavęs, tai neabejoju, tik tiek , kad dabar yra tau sunku...
tai vat butent kai skyremes tai tikrai zinojau kad cia netas zmogus su kuriuo as noriu but...ir kas man dabar atsitiko....cia zinai gal kaip vaikams buna: zaislas metosi ir nereikia neidomus o jei tik paima ta zaisliuka kitas is karto ir jam jau prireikia
a kaip tau buvo minuciu kai norejai gryst pas ji ?
Žinoma buvo visokiausių minčių. Ir abejoti pradėjau ir gailėtis. Stengiausi vis kartot, kad netinka man šis žmogus, kad nesu laiminga su juo. Man padėjo, tai, kad susiradau kitą žmogų, kuris neleido būti vienišai ir užgriūti panašioms mintims. Stenkis nebūti viena.
QUOTE(ziemosmergaite @ 2009 04 19, 18:06)
....bet nesuprantu jo kodel jis su manim bendrauja jeigu turi ja?
tavo sikna didesne.
