Be to juk taip baisu, kad ir naujas žmogus, kurį pamilsi tave įskaudins
, stiprybės mums visoms 
... Aš irgi tikiuosi, kad pagaliau ir man pavyks atsisveikint...
Yra toks posakis: "ne tai, kad su juo gera, tiesiog be jo bloga". Užburtas ratas, iš kurio ištrūkt daug jėgų ir kantrybės reikia...
Be to juk taip baisu, kad ir naujas žmogus, kurį pamilsi tave įskaudins, stiprybės mums visoms ...
Aš irgi tikiuosi, kad pagaliau ir man pavyks atsisveikint...
Be to juk taip baisu, kad ir naujas žmogus, kurį pamilsi tave įskaudins
, stiprybės mums visoms ... Aš irgi tikiuosi, kad pagaliau ir man pavyks atsisveikint...
QUOTE(ziemosmergaite @ 2009 04 19, 19:06)
Su vaikinu draugavau 7 metus, 5 metus kartu gyvenom. Paskutiniu metu gyvenom kaip kambariokai jis sau as sau, buvo daug pyksciu buitis, rutina ir t.t. galu gale nusprendziau kad uzteks jau viso sito- as issikraustau....jis nenorejo skirtis prase pasilikt, bet nusprendziau tvirtai. gyvenom savo gyvenimus vienas apie kita nieko nezinojom...veliau pradejom po truputi bendrauti ...jis mane pakviesdavo kur nors kartais as ji, bet nedaznai.
Po vienos kosmariskos savo dienos paskambinau jam ir apsizliumbiau....zinojau kad is jo gausiu palaikyma kurio man taip reikejo....jis visada mokedavo tokiais atvejiais pasakyti tai ko man reikia ir tada pajutau kad jis vis del to vienintelis zmogus kuris mane taip supranta ir kad galiu is jo sulaukti supratimo ir palaikymo.
Susitikom (kviete jis) sako pasigaminsim vakariene isgersim vyno.
Pamaciau paneles nuotrauka....papasakojo kad jie kartu (negyvena, siaip draugauja), kad ji siuo metu isvaziavusi....
As sakau kodel taip darai? ar tu nesijauti dabar kaltas pries ja kad su manim vakara ledi?
Sutiko su manim kad jauciasi kaltas ir kad to nereiketu daryti- as isvaziavau- vakarienes nebuvo....
veliau jis man parase sms: vistiek tu man rupi ir visada rupesi....
As tokia pasimetus
Jauciu kad man jo reikia, bet gal tik todel kad dabar sunkus periodas mano gyvenime....bet nesuprantu jo kodel jis su manim bendrauja jeigu turi ja?
Po vienos kosmariskos savo dienos paskambinau jam ir apsizliumbiau....zinojau kad is jo gausiu palaikyma kurio man taip reikejo....jis visada mokedavo tokiais atvejiais pasakyti tai ko man reikia ir tada pajutau kad jis vis del to vienintelis zmogus kuris mane taip supranta ir kad galiu is jo sulaukti supratimo ir palaikymo.
Susitikom (kviete jis) sako pasigaminsim vakariene isgersim vyno.
Pamaciau paneles nuotrauka....papasakojo kad jie kartu (negyvena, siaip draugauja), kad ji siuo metu isvaziavusi....
As sakau kodel taip darai? ar tu nesijauti dabar kaltas pries ja kad su manim vakara ledi?
Sutiko su manim kad jauciasi kaltas ir kad to nereiketu daryti- as isvaziavau- vakarienes nebuvo....
veliau jis man parase sms: vistiek tu man rupi ir visada rupesi....
As tokia pasimetus
Jauciu kad man jo reikia, bet gal tik todel kad dabar sunkus periodas mano gyvenime....bet nesuprantu jo kodel jis su manim bendrauja jeigu turi ja?
nepaleisk ir kovok del jo jeigu jis tau reikalingas...
Aš iki šiol bendrauju su savo buvusiu, jei kažkam kas blogai, skambinam, išsikalbam. Išsiskyrėm prieš tris metus, iš pradžių buvo sunku, bet dabar kartu praleistą laiką prisimenu kaip gražiausią gyvenime, ir esam geri draugai. Noras bendrauti nebūtinai reiškia, kad yra jausmai. Gal tiesiog yra įprotis kreiptis būtent į tą žmogų, jei nori pasikalbėti ir jei žinai, kad jis geriausiai supras.
Jei tau sunku jį matyti, geriau stenkis nesusitikti. Su laiku jausmų neliks ir galbūt į šį bendravimą pžiūrėsi kitaip. Kai kurie žmonės gali būti puikiais draugais, tačiau ne pora.
Jei tau sunku jį matyti, geriau stenkis nesusitikti. Su laiku jausmų neliks ir galbūt į šį bendravimą pžiūrėsi kitaip. Kai kurie žmonės gali būti puikiais draugais, tačiau ne pora.
QUOTE(cherry pie @ 2009 04 20, 12:47)
Aš iki šiol bendrauju su savo buvusiu, jei kažkam kas blogai, skambinam, išsikalbam. Išsiskyrėm prieš tris metus, iš pradžių buvo sunku, bet dabar kartu praleistą laiką prisimenu kaip gražiausią gyvenime, ir esam geri draugai. Noras bendrauti nebūtinai reiškia, kad yra jausmai. Gal tiesiog yra įprotis kreiptis būtent į tą žmogų, jei nori pasikalbėti ir jei žinai, kad jis geriausiai supras.
Jei tau sunku jį matyti, geriau stenkis nesusitikti. Su laiku jausmų neliks ir galbūt į šį bendravimą pžiūrėsi kitaip. Kai kurie žmonės gali būti puikiais draugais, tačiau ne pora.
Jei tau sunku jį matyti, geriau stenkis nesusitikti. Su laiku jausmų neliks ir galbūt į šį bendravimą pžiūrėsi kitaip. Kai kurie žmonės gali būti puikiais draugais, tačiau ne pora.
tai taip ir yra kad man jo reikia kaip draugo....bet nezinau ar jam manes reikia kaip drauges....o jeigu ir reikia jo dabartine pana to nesuprastu
QUOTE(MonaLina @ 2009 04 20, 11:12)
niekaip nepasiryzti ar jau pasiryzai, bet jis negali su tuo susitaikyt?
1. Vyras gal but is draugiskumo pasiteiravo kaip tu? (protinga atsakyti, gerai, mandagiai ir tiek, o jeigu nenori bendrauti ignoruoji, nereaguoji).
2. Iskilus sunkumui neskambinti, ir nevaziuoti gaminti vakarienes, gerti vyno.
3.Tada nebus klausimu, ar as jam dar rupiu, kada zmones eile metu kartu, ir nors tau su juo yra labai blogai, nereikia dramatizuoti, ir sakyti negi jis mane dar myli. Koks tau skirtumas? Tu juk jo nemyli. Cia ne vyro problema, cia moters problema, kuri is draugisko pasiteiravimo, mato nerudijancia meile.
2. Iskilus sunkumui neskambinti, ir nevaziuoti gaminti vakarienes, gerti vyno.
3.Tada nebus klausimu, ar as jam dar rupiu, kada zmones eile metu kartu, ir nors tau su juo yra labai blogai, nereikia dramatizuoti, ir sakyti negi jis mane dar myli. Koks tau skirtumas? Tu juk jo nemyli. Cia ne vyro problema, cia moters problema, kuri is draugisko pasiteiravimo, mato nerudijancia meile.
QUOTE(ziemosmergaite @ 2009 04 20, 15:28)
tai taip ir yra kad man jo reikia kaip draugo....bet nezinau ar jam manes reikia kaip drauges....o jeigu ir reikia jo dabartine pana to nesuprastu
jei reikia jo tik kaip draugo tai geriau tu ji pamisk
nejauk jo minciu
As manau, kad tu pirmiausia pati turi suprasti ko nori ir kiek tas zmogus yra tau brangus. As tai tavo vietoje nueiciau ir atvirai su juo pasikalbeciau apie jausmus, o tada gryzus ramiai apsvarstyciau. Nieko tvirtaus nebus jei pati abejoji ir nezinai kas tau svarbiausia. Sekmes 
Mano nuomone sioje situacijoje isliko dragyste ir prisirisimas. Tiesiog per tiek metu jus tapote artimi ir nera nuostabu, kad norisi buten jam pasipasakoti, o jam rupi kaip tau sekasi. Puoseleti ir gaivinti senu jausmu tikrai neverta. Tuo labiau, kad tie jausmai seniai isblese, tai parode paskutiniai jusu bendro gyvenimo metai.
situacija labai panaši, kokia man buvo su mano ex. ir aš pradraugavau apie kokius 7 metus. paskutinį pusmetį-kaip kambariokai. išsiskyrėm gražiuoju. man padėjo ir persikraustyti, pasiskambindavome, pabendraudavome.
kokį pusmetį kankinausi. vieną dieną norėjosi pasakyti jam, kad jis man svarbus, kad trokštu, kad jis pasakyti, koks jis buvo kvailys, kad mane paleido. o kitą-nereikia man jo. ir vis save ir kitų klausinėjau, kodėl taip atsitiko. ko nepadarėm ar pridarėm. guodžiaus visiems, kas tik teikėsi manęs klausytis. išgirdau daugybę nuomonių, kad ir grįžti pas jį, ir pamiršti jį. bet vieną kartą plepėjau su vienu vaikinu. jis ramiai manęs išklausė ir pasakė: "žinai, kodėl jums nepasisekė? o gi todėl, kad jis tavęs nemylėjo. jei būtų mylėjęs, nebūtų leidęs išeiti".
ir viskas. mano ašarėlės pasibaigė. kažkoks akmuo nuo širdies nukrito. ir iš gražių atsiminimų pradėjo lįsti bjaurūs ir aš supratau, kad jis tikrai manęs nemylėjo. kaip draugas jis geras, bet kaip vyras....
dabar jis laimingai vedęs. o aš esu dar laimingesnė su savo MB:)
kokį pusmetį kankinausi. vieną dieną norėjosi pasakyti jam, kad jis man svarbus, kad trokštu, kad jis pasakyti, koks jis buvo kvailys, kad mane paleido. o kitą-nereikia man jo. ir vis save ir kitų klausinėjau, kodėl taip atsitiko. ko nepadarėm ar pridarėm. guodžiaus visiems, kas tik teikėsi manęs klausytis. išgirdau daugybę nuomonių, kad ir grįžti pas jį, ir pamiršti jį. bet vieną kartą plepėjau su vienu vaikinu. jis ramiai manęs išklausė ir pasakė: "žinai, kodėl jums nepasisekė? o gi todėl, kad jis tavęs nemylėjo. jei būtų mylėjęs, nebūtų leidęs išeiti".
ir viskas. mano ašarėlės pasibaigė. kažkoks akmuo nuo širdies nukrito. ir iš gražių atsiminimų pradėjo lįsti bjaurūs ir aš supratau, kad jis tikrai manęs nemylėjo. kaip draugas jis geras, bet kaip vyras....
dabar jis laimingai vedęs. o aš esu dar laimingesnė su savo MB:)
Paisikaičius temelę,padariau išvadą-diedai visada nori turėti tai,ko negali...Ir su meile tai visai nesusiję.
Sutinku su zirzalu-būtų mylėjęs,nebūtų paleidęs.O jei pasitaiko proga-ko nepasinaudoti ? Taip vos ne kiekvienas vyras mąsto...
Sutinku su zirzalu-būtų mylėjęs,nebūtų paleidęs.O jei pasitaiko proga-ko nepasinaudoti ? Taip vos ne kiekvienas vyras mąsto...
