QUOTE(AusraR @ 2009 06 04, 14:18)
na nezinau, as asmeniskai sitaip istveriau kokias dvi savaites, na keldavausi, eidavau prie loveles pasiimdavau vaika, pamaitindavau, padedavau i lovele, paramindavau kol uzmigs. Visa tai uztrukdavo apie 40 min, po to pradedavau snausti ir atsibusdavo kitas, vel ta pati procedura. PO dvieju savaiciu susiguldziau abu is sonu ir pasivartydama maitindavau. Nebereikejo keltis, laukti kol pavalgys, raminti ir laukti kol uzmigs. Pati bent kazkiek pailsedavau, nes kitaip buciau jau turbut kojas pakracius. Zinoma, su laiku viskas keiciasi, dabar jie daznai raminasi prie papulio o ne valgo, bet man per saldus tas mano miegelis kad galeciau keltis kazkur eiti kazka raminti ir pan
manau cia nuo mamos ir vaiko priklauso, kaip kam patogiau ir geriau.


QUOTE(AusraR @ 2009 06 04, 14:18)
o tai tu nori pasakyt va taip va guli ir klausai ar jis ten siai kniurksi ar jau cepsi?
as tai girdziu/jauciu kad suknerksi, atsisuku ir iduodu papuka pusiau miegodama. Kartais nepataikau atsisukt
na jau atrodo daviau papuka, o vaikas vistiek kniurksi, tada suprantu kad ne i ta puse atsisukau 




Papildyta:
QUOTE(Diax @ 2009 06 04, 14:28)
Tiesiog visada bijodavau, kad vaikas pripras miegoti su mumis lovoje - man tai nepriimtina. Todėl pirmais mėnesiais verčiau aukodavau savo miegą, kad tik nereikėtų vėliau pratint vaikelio prie savo lovytės 

o mum visiskai priimtina miegoti su vaikais, bet nuolat turiu aiskintis zmonems su kita nuomone, kodel mes miegam kartu

o vyresneli 'pripratinti 'prie savo ;lovytes buvo labai lengva. Tiesiog viena karta vyras juokais pasiule: 'gal noretum miegoti lovytej?'Matukas iskart sutiko (jam kokie du metukai tada buvo). ir miegojo, bvisiem gyresi, kad turi savo lovyte. tai va, tiesiog sulaukem. tai dabar laukiam,kada Matas jau nores miegoti savo kambaryje, o Rusnei uzleis lovele miegamajame

