aciu.. bent jau ramiau kad ne man vienai uzpuole tas keistas jausmas. kai esi tokia laiminga ir nelaiminga drauge. kazkoks kaltes pojutis kad isgyvenant toki tobula motinystes jausma (islaukta, isbrandinta) puola liudesiai. cia it dievuli i medi varytum..augam ir stiprejam. ateina pavasaris. viskas bus gerai, tikiu tuo.. manau tema tegu lieka, ne vienai ir ne dviem naujoms mamytems svarbu bus paskaitinet kad tai nutinka ne vienai moteriai.
man asmeniskai siek tiek atsigaut padeda masina. pagaliau ryzausi vairuoti su maze. aisku, is esmes busena nesikeicia per savaite. bet atsirado siokia tokia laisve..
dryzuota, smagu, kad biski nusiraminai, beet tikiu, kad dar bus tu sunkiu aakimirku, bent mn ju buvo su pirmu vaiku iki menesio 
ir tas jausmas, kad taip laukem maziuko (taikem gydyma net), o cia kazkoks kvailas jausmas, kad negaliu daryti to ka dariau nakciau, kad negali kada nori ziureti tv, eiti kur nori ir t.t bet tas jausmas praeis, ypac puiku, kad vairuoji, tai ir varinek po parkus ar prie ezeru ypac kai pas jus oraai siuo metu tokie puikus 
jokiu budu nevaziuok pas mama, neiskirk maziukes su teciu, o gal mama gaali keliom dienom pas tave atvaziuoti./ ar siaip kokia aartima giminaaite? antra vaikiuka kai gimdziau mano mama buvo pas mane visa menesi ir tai yra atsigavau greiciau negu per savaite tiek viziskai tiek emociskai, nes ji padejo labai daug 
ir asiku antras vaikas yra kitaip jau zinai, kad jeigu su vyresniuoju jau galejai kai ka ir sau paasidaryti tai teks vel viska is naujo mikintis 
ir tas jausmas, kad taip laukem maziuko (taikem gydyma net), o cia kazkoks kvailas jausmas, kad negaliu daryti to ka dariau nakciau, kad negali kada nori ziureti tv, eiti kur nori ir t.t bet tas jausmas praeis, ypac puiku, kad vairuoji, tai ir varinek po parkus ar prie ezeru ypac kai pas jus oraai siuo metu tokie puikus jokiu budu nevaziuok pas mama, neiskirk maziukes su teciu, o gal mama gaali keliom dienom pas tave atvaziuoti./ ar siaip kokia aartima giminaaite? antra vaikiuka kai gimdziau mano mama buvo pas mane visa menesi ir tai yra
atsigavau greiciau negu per savaite tiek viziskai tiek emociskai, nes ji padejo labai daug ir asiku antras vaikas yra kitaip jau zinai, kad jeigu su vyresniuoju jau galejai kai ka ir sau paasidaryti tai teks vel viska is naujo mikintis
Butinai turi surasti sau miela veikla, kur gali save realizuoti 
O kur - tai cia fantazijos reikalas....
O kur - tai cia fantazijos reikalas....
QUOTE(Alisra @ 2009 05 05, 18:11)
Butinai turi surasti sau miela veikla, kur gali save realizuoti
O kur - tai cia fantazijos reikalas....
O kur - tai cia fantazijos reikalas....
o asvis manau, akd labiausiai mamoms truksta bendravimo. tai liudija ir fenomenalus tokiu tinklalapiu kaip SM populiarumas. nzn ar teisingai buvau suprasta - as nesiskundziau, kad neturiu ko veikti. be buities darbu (skalbti, gaminti, valyti, lyginti ir kt) ir mazyles prieziuros as turiu kitokiu pomegiu - megstu skaityti, piesti. aisku, didziausio pomegio - kelioniu teko atsisakyti. bet kazakaip su mylimu zmogum bendru interesu nepadaugeja. nes jis gyvena kitam pasauly - darbas, susitikimai, vizitai, komandiruotes. o as staiga atsiduriau kakuciu ir vystykliuku salyje (fantastiskoje rozineje kudikysteje). tad kaip randat tuos bendrus salycio taskus su vyru? kaip islikti ne ta kakomis besidomincia mama, o idomia ir patrauklia zmona. gal klausima reiketu suformuluoti kiek kitaip - kaip islikti zmona o ne tik mamyte??? QUOTE(Dryžuota @ 2009 04 27, 12:23)
sveikos. ilgai galvojau kaip užvardinti temą. neseniai susilaukėm pirmagimės. esu mamytė ne visai jau jauniklė, tad iki gimdymo sėkmingai dirbau, socialiai puikiai save realizavau, su vyru daug keliavom, bendri pomėgiai (tenisas, pirtis, kalnai). vyras didžiavosi gražia, pasitikinčia žmona (čia suabsoliutinau kiek). nėštumo metu buvo nelengva, daug laiko praleidau namie, priaugau 20 kg, jaučiu kaip atrofavosi smegenys (vis tik užsidariau namie). Vyras nusuko prieš pat gimdymą į kairę, tad pasitikėjimas savimi visai žemiau nulio (nieko čia nekaltinu, susidėjo įvairios aplinkybės, tiesiog konstatuoju faktą). Pagimdžiau, liko + 10 kg. vaikelis neramus, tad visas pasaulis skasi aplink jį - maitinimas, kakojimas, sisiojimas, sauskelnės, laukutis, vystykliukai... jaučiu, kad grįžta vyras ir kažkaip nebėra ką pasakyti. kažkokia tuščia ir išsekusi. ašaroju ir tiek per dienas. nors turiu nuostabią sveiką mergaitę..
kadangi daug ir sunkiai dirbau draugių su vaikiukais neturiu, bendradarbės dirba, šeima gyvena labai toli. tad stumdau vežimą per dienas viena. turbūt jaučiuos vieniša kažkaip viskas susidėjo ne taip kaip tikėjaus. o gal atslenka depresija.. kokiu būdu, mielosios, išliekat įdomios pačios sau? kaip atgaivinat save?
leliukas mažytis mano, maitinu pati, palikt nera su kuo, nes valgom kas valandą. pavažiuojam su mašiniuku tai iki parko tai į parduotuvę, bet tai neteikia prasiblaškymo. Svarstau gal važiuot pas mamą pabūti, bet kažkaip nesinori,. kad tėtis nuo vaikelio atitrūktų (jis, beje negalėjo eiti tėvystės atostogų), nes labai myli mažytę ir gražiai ja rūpinasi.
tai pasišnekam apie tai kaip užpildot save.. ačiū..
kadangi daug ir sunkiai dirbau draugių su vaikiukais neturiu, bendradarbės dirba, šeima gyvena labai toli. tad stumdau vežimą per dienas viena. turbūt jaučiuos vieniša
kažkaip viskas susidėjo ne taip kaip tikėjaus. o gal atslenka depresija.. kokiu būdu, mielosios, išliekat įdomios pačios sau? kaip atgaivinat save? leliukas mažytis mano, maitinu pati, palikt nera su kuo, nes valgom kas valandą. pavažiuojam su mašiniuku tai iki parko tai į parduotuvę, bet tai neteikia prasiblaškymo. Svarstau gal važiuot pas mamą pabūti, bet kažkaip nesinori,. kad tėtis nuo vaikelio atitrūktų (jis, beje negalėjo eiti tėvystės atostogų), nes labai myli mažytę ir gražiai ja rūpinasi.
tai pasišnekam apie tai kaip užpildot save.. ačiū..
Sveika, manau kiekvienai taip buvo, bet praeis mėnesiukas kitas ir viskas susitvarkys, pati priprasi ir veiksi viską ką veikei iki gimdymo.
Sėkmės, kelk galvą aukščiau ir keliauk į priekį
na stai, mums jau kiek daugiau nei menuo. kazkoks keistas jausmas - nebeisivaizduoju savo gyvenimo be dukros. tiesiog kazkaip neatsimenu.. atrodo ji visada buvo su manim
as dabar taip pamasciau, kad turbut labiausiai liudi ir "serga", tos moterys, kuriu vyrai nepadeda, nepagiria, nesirupina zmonomis, neperima dalies darbu ir t.t. tada moteriai ir kyla visokiu minciu, o ir maziau laiko lieka kai viska pati turi pasidaryti.. mano vyras dziaugiuosi kad rupinasi, tai net kazkaip geda butu verkt ir liudet kai tiek pagalbos. gryzta is darbo, mane paleidzia viena pasiganyt, pats supuoja, migdo naujagimi. nakti as pamaitinu o jei jau pampersa keist, ar nuraminti vaika reikia, tai keliasi vyras ir tai daro. ir pietus dabar dazniausiai vyras gamina, kol as apsiprasiu. va tada lieka maziau laiko liudesiui...
o veiklos bet kokiu atveju reikia prisigalvot. aisku buna diena (kaip man vakar) kad vaikas nuo 9 ryto kaip atsikele taip prazyze iki 23 valandu vakaro kai reikejo eit miegot. tai visa diena prasupavau, raminau, migdziau.. tai nera laiko uzsiimt kazkokia veikla. bet kitom dienom, tai vezima stumdydama (draugiu irgi su vaikais nelabai turiu) telefonu pakalbu, ruosiuos jau ir knyga pasiimt skaityt. vaika maitindama knyga paskaitau, TV paziuriu. o jau KIEK filmu perziurejau augindama vaika (jam tik menuo) tai siaubas
aisku daug kam laiko maziau, ir filmu spoksojimas neatperka to laiko kai buvo galima kasdien eiti su draugais susitikti, i bara pasedeti ir t.t.... bet kazka bent veikti auginant vaika tai reikia, kad ir ta filma ziureti.. knyga skaityti.. ar po kiema pasivaikscioti vienai, vaika palikus su teciu.
ai, kol vaikas miega, mes dar pasimatymus balkone su vyru pasidarom. nusinesam ten po taure vyno ar alaus, ar pieno gerimo kokio. snekames, vyras cigarile paruko. zodziu taip ramiai parelaksuojam
Prigalvokit ir jus veiklos sau kiek tik ymanoma. o kai vaikas paaugs manau bus lengviau (gal?!?!)
o veiklos bet kokiu atveju reikia prisigalvot. aisku buna diena (kaip man vakar) kad vaikas nuo 9 ryto kaip atsikele taip prazyze iki 23 valandu vakaro kai reikejo eit miegot. tai visa diena prasupavau, raminau, migdziau.. tai nera laiko uzsiimt kazkokia veikla. bet kitom dienom, tai vezima stumdydama (draugiu irgi su vaikais nelabai turiu) telefonu pakalbu, ruosiuos jau ir knyga pasiimt skaityt. vaika maitindama knyga paskaitau, TV paziuriu. o jau KIEK filmu perziurejau augindama vaika (jam tik menuo) tai siaubas
aisku daug kam laiko maziau, ir filmu spoksojimas neatperka to laiko kai buvo galima kasdien eiti su draugais susitikti, i bara pasedeti ir t.t.... bet kazka bent veikti auginant vaika tai reikia, kad ir ta filma ziureti.. knyga skaityti.. ar po kiema pasivaikscioti vienai, vaika palikus su teciu.ai, kol vaikas miega, mes dar pasimatymus balkone su vyru pasidarom. nusinesam ten po taure vyno ar alaus, ar pieno gerimo kokio. snekames, vyras cigarile paruko. zodziu taip ramiai parelaksuojam
Prigalvokit ir jus veiklos sau kiek tik ymanoma. o kai vaikas paaugs manau bus lengviau (gal?!?!)
QUOTE(paslydau @ 2009 05 21, 08:46)
as dabar taip pamasciau, kad turbut labiausiai liudi ir "serga", tos moterys, kuriu vyrai nepadeda, nepagiria, nesirupina zmonomis, neperima dalies darbu ir t.t. tada moteriai ir kyla visokiu minciu, o ir maziau laiko lieka kai viska pati turi pasidaryti.. mano vyras dziaugiuosi kad rupinasi, tai net kazkaip geda butu verkt ir liudet kai tiek pagalbos. gryzta is darbo, mane paleidzia viena pasiganyt, pats supuoja, migdo naujagimi. nakti as pamaitinu o jei jau pampersa keist, ar nuraminti vaika reikia, tai keliasi vyras ir tai daro. ir pietus dabar dazniausiai vyras gamina, kol as apsiprasiu. va tada lieka maziau laiko liudesiui...
Susidaro vaizdas, kad tu kaip ir nieko neveiki, viska daro vyras!
O jei rimtai, tai gyventi reikia ne pagal vyro pagalba ar ne, o pagal save. Gerai, jei vyras padeda, o jei ne? Nejau tuomet telieka tik asaras lieti, svori auginti ir galvoti kokia esi nelaiminga?
Bobeja tik tingines! Man juokas ima is bobyciu, kurios turedamos viena vaikeli is chalato neislipa, suspeja tik vaikui valgyt paduoti, o namuose kaip po uragano. Aisku, tuomet visas pasaulis kaltas, bet is tikruju, kaltos jos pacios!
DRYZUOTA, o tu labai nepergyvenk, visos galvojom panasiai, ypac pirmus 2 ar 3 menesius po leliuko gimimo. Po to viskas susireguliuos! Svarbu, nenuleisk nosies, nepasinerk tik i leliuko gyvenima, nepamirsk saves!
QUOTE(Akva @ 2009 05 21, 10:46)
Susidaro vaizdas, kad tu kaip ir nieko neveiki, viska daro vyras!
O jei rimtai, tai gyventi reikia ne pagal vyro pagalba ar ne, o pagal save. Gerai, jei vyras padeda, o jei ne? Nejau tuomet telieka tik asaras lieti, svori auginti ir galvoti kokia esi nelaiminga?
Bobeja tik tingines! Man juokas ima is bobyciu, kurios turedamos viena vaikeli is chalato neislipa, suspeja tik vaikui valgyt paduoti, o namuose kaip po uragano. Aisku, tuomet visas pasaulis kaltas, bet is tikruju, kaltos jos pacios!
DRYZUOTA, o tu labai nepergyvenk, visos galvojom panasiai, ypac pirmus 2 ar 3 menesius po leliuko gimimo. Po to viskas susireguliuos! Svarbu, nenuleisk nosies, nepasinerk tik i leliuko gyvenima, nepamirsk saves!
O jei rimtai, tai gyventi reikia ne pagal vyro pagalba ar ne, o pagal save. Gerai, jei vyras padeda, o jei ne? Nejau tuomet telieka tik asaras lieti, svori auginti ir galvoti kokia esi nelaiminga?
Bobeja tik tingines! Man juokas ima is bobyciu, kurios turedamos viena vaikeli is chalato neislipa, suspeja tik vaikui valgyt paduoti, o namuose kaip po uragano. Aisku, tuomet visas pasaulis kaltas, bet is tikruju, kaltos jos pacios!
DRYZUOTA, o tu labai nepergyvenk, visos galvojom panasiai, ypac pirmus 2 ar 3 menesius po leliuko gimimo. Po to viskas susireguliuos! Svarbu, nenuleisk nosies, nepasinerk tik i leliuko gyvenima, nepamirsk saves!
o jetus kaip kategoriskai. juk antra pastraipa rodo, kad galima ir be vyro tiesiog IMTI ir kazka daryti kas paciai malonu. jei ne vyras priziures vaika vakare, tai mama, drauge ar dar kasnors.
o mano vyras juk namie buna tik po darbo, tai dienos metu viska pati pasidarau. o ir is chalato jau islipu 8 ryto. neleidziu sau apsileist, nesipraust, nesipuost. as net vezima stumdydama apsirengiu padoriai, tvarkingai ir nebegu su naminiais treningais vaikio vezioti. zodziu, sutinku, kad buna mamu, kurios galima sakyti visiskai pamirsta save. bet yra ir tokiu mamu, kurios to nepadaro. be to, yra dar ir tokiu vyru, kurie nebijo nakti atsikelt pagelbet, nebijo vakariene sau ir zmonai padaryt, su vaiku pabut. bet manau ne mano vieninteles toks vyras. tad zymiai lengviau buna ir nuotaika geresne.
kas is to kad uzsiimsim veikla, nesubobesim, jei nebus dziaugsmo, kai vyras bus nutoles, uzsiemes savo reikalais, ir mes jiems nerupesim kaip zmonos, moterys, jam rupes tik vaikutis? tad nuo vyro taip pat priklauso moters laime.
QUOTE(paslydau @ 2009 05 21, 11:47)
kas is to kad uzsiimsim veikla, nesubobesim, jei nebus dziaugsmo, kai vyras bus nutoles, uzsiemes savo reikalais, ir mes jiems nerupesim kaip zmonos, moterys, jam rupes tik vaikutis? tad nuo vyro taip pat priklauso moters laime.
Aukso zodziai. Didziaja dalimi moters savijauta priklauso nuo to, ar ji jauciasi mylima. Po gimdymo- dar labiau, ypac jei paciai nepatinka taip, kaip atrodai. O dar Dryzuotos parasymas apie vyro nuejima i kaire pries pat gimdyma... Susvyraves pasitikejimas vyru (ar zluges net), del to nelabai ir like to noro jam patikti- stai kur suo pakastas, manyc.
Kad nesubobeti, reikia jaustis moterim, o ne boba. O kad jaustis moterim- siuvinejimas ir pavyzdine leliaus uzpakaliuko prieziura, deja, nepades.
Apsispresti del vyro reikia. Arba stengtis patikti esamam, arba kazkam kitam.
Sveika,
Na aš pabersiu kitokių emocijų: mano vaikiui jau pusantrų metukų, kolkas jį auginu, ir mano požiūris visai kitoks: aš kaip tik jaučiuosi esant -esnė nei iki gimdymo. Nes dabar jau nebesu mergelka, o esu Moteris-mama. Tiesa, kiek sau leidžia galimybės, tiek save prisižiūriu: nueinu ir į kirpyklas, į soliariumą ėjau žiemą, ilgi pasivaikščiojimai su vežimuku padėjo numesti likusį svorį. Kadangi išeinu pasilinksminti labai retai, tai tokiems išėjimams nusipirkau sau ypač tinkančius naujus seksualius rūbus ir labai gerą kosmetiką (aš galiu sau tau leisti nes as mama )
Draugės kaip ir taviškės aplanko laisvadienais, todėl susiradau draugių parkuose,kaimynystėje kurios turi panašaus amžiaus vaikų. Yra bendrų temų Beje yra ir SM kaimynų temos, ten irgi priklausau.Pabandyk užsiregistruoti
Nesakau,kad kartais nesijaučiu ir aš nebeįdomi kaip ankščiau,bet tai laikina. Gryšim į darbą, ir viskas bus kaip anksčiau. Nesedėk namie, varinėk visur, susirask naujų draugių,skaityk knygas ar internetą kol vaikis miega. Bent tai 2,5 valandoms kol nemaitini - susirask valandine aukle ir išeik iš namų. Pagelbės stebuklingai
Mylėk ir gerbk save, nes nuo šiol turi pavyzdį rodyti ir savo dukrytei
gal ir nelabai taisyklingai viską aprašiau, bet labai skubu, ir rašiau iš dūšios
[quote=Dryžuota,2009 04 27, 13:23]
sveikos. ilgai galvojau kaip užvardinti temą. neseniai susilaukėm pirmagimės. esu
depresija.. kokiu būdu, mielosios, išliekat įdomios pačios sau? kaip atgaivinat save?
Na aš pabersiu kitokių emocijų: mano vaikiui jau pusantrų metukų, kolkas jį auginu, ir mano požiūris visai kitoks: aš kaip tik jaučiuosi esant -esnė nei iki gimdymo. Nes dabar jau nebesu mergelka, o esu Moteris-mama. Tiesa, kiek sau leidžia galimybės, tiek save prisižiūriu: nueinu ir į kirpyklas, į soliariumą ėjau žiemą, ilgi pasivaikščiojimai su vežimuku padėjo numesti likusį svorį. Kadangi išeinu pasilinksminti labai retai, tai tokiems išėjimams nusipirkau sau ypač tinkančius naujus seksualius rūbus ir labai gerą kosmetiką (aš galiu sau tau leisti nes as mama
) Draugės kaip ir taviškės aplanko laisvadienais, todėl susiradau draugių parkuose,kaimynystėje kurios turi panašaus amžiaus vaikų. Yra bendrų temų
Beje yra ir SM kaimynų temos, ten irgi priklausau.Pabandyk užsiregistruoti Nesakau,kad kartais nesijaučiu ir aš nebeįdomi kaip ankščiau,bet tai laikina. Gryšim į darbą, ir viskas bus kaip anksčiau. Nesedėk namie, varinėk visur, susirask naujų draugių,skaityk knygas ar internetą kol vaikis miega. Bent tai 2,5 valandoms kol nemaitini - susirask valandine aukle ir išeik iš namų. Pagelbės stebuklingai
Mylėk ir gerbk save, nes nuo šiol turi pavyzdį rodyti ir savo dukrytei
gal ir nelabai taisyklingai viską aprašiau, bet labai skubu, ir rašiau iš dūšios
[quote=Dryžuota,2009 04 27, 13:23]
sveikos. ilgai galvojau kaip užvardinti temą. neseniai susilaukėm pirmagimės. esu
depresija.. kokiu būdu, mielosios, išliekat įdomios pačios sau? kaip atgaivinat save?
QUOTE(paslydau @ 2009 05 21, 10:47)
1.o jetus kaip kategoriskai.
2. kas is to kad uzsiimsim veikla, nesubobesim, jei nebus dziaugsmo, kai vyras bus nutoles, uzsiemes savo reikalais, ir mes jiems nerupesim kaip zmonos, moterys, jam rupes tik vaikutis? tad nuo vyro taip pat priklauso moters laime.
2. kas is to kad uzsiimsim veikla, nesubobesim, jei nebus dziaugsmo, kai vyras bus nutoles, uzsiemes savo reikalais, ir mes jiems nerupesim kaip zmonos, moterys, jam rupes tik vaikutis? tad nuo vyro taip pat priklauso moters laime.
1. Nenorejau izeisti...
2. Kiekviena turim savo supratima ko mums reikia ar kas mus padarom laimingom. Tiesiog daugelis moteru vyra stato i antra vieta po vaiko, kai tuo tarpu ji lieka trecia. Gal mano mintys ir prastos, bet as linkusi gyventi taip, kad yra vyras ar jo nera praktiskai niekas nuo to nesikeistu. Ir jei vyras negali man padeti, jei jis "nemoka" sakyti man komplimentu, tai toks jo elgesys nepadarys manes nelaimingos bobos.
Esu maciusi ne viena atveji, kai vyras po leliuko gimimo pradeda dirbti dar daugiau nei iki to ir namie tampa sveciu, o moteryte sedi visa taukais apaugusi, apzelusiom pazastim, nes "vyras jai nepadeda". O vyrui ji tiesiog nebeidomi. Moteris, aisku, ne visos, tampa tiesiog "neigalios" gyventi savo gyvenimo. Vyras pagyre, pagloste - liuks as zydziu, nepastebejo - blogai... neikas nemiela.
Auginu pametinukus. Visko buvo, vyras tai padeda, tai tingi padet, dirbu kaip kumele, nes darbas man kaifas, be to sugebu pabuti su vaikais, nuvezti juos i burelius, pasportuot, vakare paplepet su draugem. Aisku, vakariene - vyro reikalas, as jai paprasciausiai neturiu laiko, bet jei vyro nebutu - pavalgytumem pas kaimynus
