Įkraunama...
Įkraunama...

kaip "nesubobėti" atsiradus vaikeliui?

QUOTE(Suomi @ 2010 12 17, 11:32)


O siaip tai galim cia teoriskai sneket kiek norim, bet kai neissimiegi pastoviai puse metu, tai tikrai NIEKAS pasidaro nebeidomu...

O kai neišsimiegi du metus wacko.gif lotuliukas.gif ... NEPAKALTINAMA g.gif
Atsakyti
QUOTE(stripulis @ 2010 12 17, 14:33)
O kai neišsimiegi du metus wacko.gif lotuliukas.gif ... NEPAKALTINAMA  g.gif



Pritariu smile.gif Noriu būti įdomi, linksma mama, bet 6 mėnesius nemiegojus tikrai sunkoka tokia būti verysad.gif
Atsakyti
Kai kurioms ir po 4,5m tas subobėjimas nepraeina ir matyt jau nepraeis smile.gif
Nors ir dirba, keliauja, viskas vis dar sukasi apie vaiką.
Su tokiu žmogum neturiu apie ką pasikalbėti, ir žmogus išsimokslinęs atrodo, bet daugiau niekuo nesidomi tik vaiku ir žurnalu 'Žmonės' doh.gif
Atsakyti
Iš tikro labai sunku nesubobėti g.gif ,nes gimus vaikeliui moteris daug laiko praleidžia namuose,pasikeičia jos gyvenimo ritmas,todėl tiek apsirengimas ar išvaizda jeigu konkretinti,nekelia jokios prasmės,atrodyti patraukliai ir pan.bei pomėgiai ar netgi bendravimas su draugėmis,draugais,bendradarbiais po gimimo vaikelio taip pat pasikeičia.Todėl moteris jaučia depresija,liūdesį ir vyras turėtu palaikyti tokį gyvenimo tarpsnį ,namiškiai turėtų būti supratigesni ir suprasti dar kai ką ,kad vaikas tai svarbiausia moteriai,tačiau ir jai reikia ,,pailsėti" nuo vaikučio...Tada ,,subobėjimas" negresia... mirksiukas.gif
Atsakyti
nesubobet galima tikriausia tik tada jei pastoviai iseinama i viesuma, i zmones...nes tada neuzsisedama namuose...
Atsakyti
Jau nebeperskaičiau iki galo, bet tiek minčių galvoje, kad nežinau ar viską sudėliosiu rišliai.
Man buvimas su dukryte namie yra atgaiva po mokslų, darbų maratono.
Skundžiatės, kad vyrai nepadeda, o aš kaip tik manau, kad mano darbas yra tvarkytis namie, kol jis darbe. Tikrai padeda mums jis, bet aš neužkraunu visko ant pečių, žmogus gi irgi dirba. Taip reikia valgyti gaminti. Kitos sakys 'laikas prie puodų', o aš pažvelgiu į situaciją kitaip, bandau atrasti kažką naujo, skaitau receptus, malonu ir vyro pagyrimas.
Neturiu noro siuvinėti, megzti ir panašiai, todėl pradėjau mokytis ispanų kalbą savarankiškai. Nežinau bus man ji reikalinga gyvenime, ar ne. Nežinau net ar nemesiu smile.gif. Bet mažylei papasakoju ispaniškai ką nors smile.gif.
Neturiu ypatingų ir hobių, nes gyvenau beprotiškame bėgime iki tol. Man šis laikas namie yra išsigryninimas, 'išgalvojimas', ko noriu iš gyvenimo daugiau, kai prabėgs 2 metai.
Skundžiatės oru, užsisėdėjimu namuose. O man juokinga, kai žmonės laukia pavasario, vasaros, kitų metų... Mėgaujuosi šiandiena, kasdien einame į lauką pasivaikščiojame po laisvę, išgeriu kavos, tempiu vežimą per sniegą smile.gif. Mažoji miega geriau, aš kvėpuoju grynu oru.
Taip, kad viskas priklauso nuo požiūrio į gyvenimą, į laimės suvokimą.. Buvau ir aš viskuo besiskundžianti, bet supratau, kad gyventi taip lengviau smile.gif
Atsakyti
Oi, kaip as su vaikuciais subobejau doh.gif Taip buvo sunku integruotis i visuomene, jauciaus is vis is pasaulio iskritus: nesukuota, neplauta galva, besisukanti tarp puodu, pampersu ir pametiniu... Siaip buvau labai aktyvi, prisiziurinti, su nusilupusiu nagu is namu neiseidavau, kur viskas dingo... Nei noro nei laiko sau nebuvo, kai miegodavau po kelias valandas per nakti ir diena vienut viena, vyro amzinai nebuvo tongue.gif Pirmi metai-kaip migloj, po to pradejo situacija geret, tikrai labai sunku vel issikrapstyt, pasijust grazia moterimi! Gailiuos, kad nesamdziau aukles, betn keliom valandom, butu tikrai palengvine situacija, bet vaikai net daugiau verti ir paauga labai greit, svarbu suimti save ir rankas ir vel ismokt save mylet 4u.gif
Atsakyti
As irgi labai bijojau nubobeti, bet nubobejau ir nieko neatsitiko. Siandien vaikui suejo puse metu o as visa nakti prasedejau laikydama ji ant ranku kad jis nors siek tiek pamiegotu. Ir nemanau kad tas greitai baigsis. Zinot po tokiu naktu man taip dzin ar as subobejus ar ne. Zinau kad kalbu tik apie vaika, mano gyvenimas sukas vien apie vaika - nu ir kas. As ne doleris kad mane visi myletu o ateis laikas kai uzteks laiko ir sveikatos savimi pasirupinti tada vel save isimylesiu. Pirmus 4 menesius norejau buti ir gera mama, ir meiluze ir gerai gaminti. Dabar dzin. 28 metus buvau grazi o daba biski pabusiu ragana smile.gif
Atsakyti
likt savim reik
Atsakyti
QUOTE(Aistukazz @ 2011 01 10, 21:09)
Jau nebeperskaičiau iki galo, bet tiek minčių galvoje, kad nežinau ar viską sudėliosiu rišliai.
Man buvimas su dukryte namie yra atgaiva po mokslų, darbų maratono.
Skundžiatės, kad vyrai nepadeda, o aš kaip tik manau, kad mano darbas yra tvarkytis namie, kol jis darbe. Tikrai padeda mums jis, bet aš neužkraunu visko ant pečių, žmogus gi irgi dirba. Taip reikia valgyti gaminti. Kitos sakys 'laikas prie puodų', o aš pažvelgiu į situaciją kitaip, bandau atrasti kažką naujo, skaitau receptus, malonu ir vyro pagyrimas.
Neturiu noro siuvinėti, megzti ir panašiai, todėl pradėjau mokytis ispanų kalbą savarankiškai. Nežinau bus man ji reikalinga gyvenime, ar ne. Nežinau net ar nemesiu  smile.gif. Bet mažylei papasakoju ispaniškai ką nors smile.gif.
Neturiu ypatingų ir hobių, nes gyvenau beprotiškame bėgime iki tol. Man šis laikas namie yra išsigryninimas, 'išgalvojimas', ko noriu iš gyvenimo daugiau, kai prabėgs 2 metai.
Skundžiatės oru, užsisėdėjimu namuose. O man juokinga, kai žmonės laukia pavasario, vasaros, kitų metų... Mėgaujuosi šiandiena, kasdien einame į lauką pasivaikščiojame po laisvę, išgeriu kavos, tempiu vežimą per sniegą smile.gif. Mažoji miega geriau, aš kvėpuoju grynu oru.
Taip, kad viskas priklauso nuo požiūrio į gyvenimą, į laimės suvokimą.. Buvau ir aš viskuo besiskundžianti, bet supratau, kad gyventi taip lengviau smile.gif

Skaitau ir lyg apie mane viskas parašyta thumbup.gif drinks_cheers.gif man vaiko auginimas yra atgaiva gyvenime bigsmile.gif tikras poilsis po nuolatinio bėgimo/skubėjimo/streso. Į virtuvę niekada neinu prie puodų, o einu nešdamasi galvoje įdėją dažniausiai rastą internete hihihi.gif man labai patinka, kai MB degustuoja vis kitokius, vis naujus neragautus patiekalus ax.gif ir taip pat einame kasdien į lauką, nors visi bendraamžiai sėdi užsikonservavę namie, nes mat lauke daug sniego ar šalta ax.gif nėra blogo oro, yra tik bloga apranga, ir per didžiausias pusnis ridenau/stūmiau vežimą ax.gif būna, kad nėra nuotaikos, ar atrodo sunku, bet visad pagalvoju, kad vaikas, ta manęs mažoji dalis, viską jaučia, ir aš turiu nuolat šypsotis ir būti laiminga, kad ir jam būtų gera su tokia mama wub.gif
Atsakyti
cia nuo kiekvienos asmeniskai priklauso turbut... man tarkim, vaiko gimimas ne itin ka ir pakeite. aisku, kol maitinau, tai tikrai pabobejusi buvau-namie, namie ir dar karta namie mega_shok.gif bet ta struko neilgai, o po to pradejau gyvent kaip ir anksciau ax.gif man vaiko prieziura sunkumu nesukelia-man tai atrodo savaime suprantamas dalykas, vaikiukas labai puikiai 'isipaiso' i musu ritma smile.gif tvarkytis ar taip ar taip reikia, graziai atrodyti irgi neisvengiama, prasiblaskyt taip pat nesvetima 4u.gif
Atsakyti
Pries savaite sulaukeme leliuko wub.gif
As kaip tik pasijauciau tokia jauna ir energinga turedama mazuti vaikiuka thumbup.gif
Atsakyti