QUOTE(ErikaAlgirdasSkaiste @ 2012 05 11, 12:35)
super pasakyta

manau kiekviena mama kuri yra tikra mama,yra subobejus,nes gimus vaikui ji visa save paaukoja. bet cia kas kaip supranta

man
gime dukra tai atsisakiau visko.draugu,svenciu ir tt,as dariau tik tai kas mano manymu buvo svarbu,vaziuodavom tik ten kur budavo galima buti su vaikais...mes labai daug ko atsisakeme gimus dukrytei,bet del to kaip sakoma neverkiu,nes man seima, vaikai yra svarbiau uz betkoky tusa ar tai pasisedejima su draugais...
nu ziauriai cia jus pati sau.. aisku nesigincysiu, kad vaikai tai musu pasaulis, bet negalima visiskai visko atsisakyti, nes pasigimdet vaikeli. reikia tureti ir tokiu dienu ar bentjau keliu val kada galit laika skirti tik sau.
mano seima man irgi yra lb svarbi, bet tikrai nematau priezasties atsisakyti del to draugu. jusu atveju, tai turbut draugai vaiku gal nemegsta?arba jau taip nederamai elgesi, kad vaiko negalima paimti kartu?na cia tokia isvada darau, nes likot tik jus ir jusu dukryte be aplinkiniu. sakykit, o ka darysit kai ji eis i mokykla?ar prasides paauglyste?kai ji istekes gal kartu su ja apsigyvensit?as cia nenoriu izeisti, bet nematau dingsties del vaiko visiskai atsisakyti savo gyvenimo. juk viska tikrai galima suderinti
man atvirksciai atrodo kai draugai su vaikais ar be ju noriai leidzia laika su musu seima, galima aptarti vaiku auginima, neturintys vaiku semiasi informacijos..
ir apskritai pas mus tokie susiburimai, kad vaikai laisvai gali dalyvauti ir jokiu problemu su tuo nera

gal tokie dalykai ir padeda ,,nesubobeti,, nes vis bendrauji su zmonemis, o jei dar turi geru draugiu salia kurios tau pasakytu ,,BRANGIOJI,NEPYK, BET JAU PRADEDI BOBETI,, tai isvis nuostabu, nes manau tas irgi prisideda prie ,,nesubobejimo,,
Papildyta:
QUOTE(stripulis @ 2012 05 11, 18:34)
Pirma. tėvai neturi būti geriausiais vaiko draugais - jie turi būti tėvais. tikiu, kad tėvam kyla tokių pagundų jais tapti, bet apskritai vaikui reikia tėvų kaip tėvų ir geriausių draugų kaip draugų.
antra. draugai ir žmonės, su kuriais tave tam tikrame gyvenimo etape sieja tam tikri interesai, o interesam pasikeitus, santykiai nunyksta - ne tas pats.
su savo draugais mane santykiai sieja visada, nesvarbu, kad kai kada aš būdavau vieniša, jie su antrom pusėm, arba aš turėjau vaikų, o jie dar ne. nes tai draugai

kitas dalykas, kad ne visi tokių turi.
trečia. atsisakymas visko vardan vaiko - puikus būdas užauginti vaiką, kuris nemato, kad mama turi SAVO poreikių, su vaiku nesusijusių, todėl kai tų poreikių vis dėlto kada nors atsiras - žvelgs į tai su nuostaba ir galimai su pasipriešinimu, nes bus įpratęs, kad mama gyvena JAM. kur čia 'geriausia draugystė'?
sutiksiu su jumis
mano mama man buvo taip sakant tik MAMA iki turbut kokiu 15-16..veliau musu santykiai taip sakant pasikeite, praejo pereinamasis laikotarpis ir mama man tapo MAMA-DRAUGE. pritarsiu tam, kad iki tam tikro amziaus tevai turi buti tevais kuriu vaikai pripazinkim kuri laika ,,neapkencia,, uz tai, kad kazko ar kazkur neleidzia, palieka namie su mociute ir porai valandikiu nuvaziuoja i koki sanburi su draugais. tevai turi buti saikiai valdingi ir padet pasirinkti gyvenimo kelia, o ne daryti tik tai ko reikia ir nori vaikas ir atsisakyti visko kas nesusija su vaiku.
[url=http://www.kukuzya.ru/

[/url]