kaip "nesubobėti" atsiradus vaikeliui?

super pasakyta manau kiekviena mama kuri yra tikra mama,yra subobejus,nes gimus vaikui ji visa save paaukoja. bet cia kas kaip supranta man gime dukra tai atsisakiau visko.draugu,svenciu ir tt,as dariau tik tai kas mano manymu buvo svarbu,vaziuodavom tik ten kur budavo galima buti su vaikais...mes labai daug ko atsisakeme gimus dukrytei,bet del to kaip sakoma neverkiu,nes man seima, vaikai yra svarbiau uz betkoky tusa ar tai pasisedejima su draugais...

Argi vaikų auklėjimas yra subobėjimas?.... Rūpinimasis mylimaisiais subobėjimas?...
Gimus kūdikiui pasikeičia mūsų kasdienybė, mūsų gyvenimas, vertybės, tai naturalu. Vyrai kurie nesupranta to, tikriausiai dar nesubrendo turėti šeimos, o moterys - nesijaudinkit, šeima jūsų bobom nepaverčia, o tik jūs puošia

sveikinu.
pirma, turit daugybę šansų išauginti klaikią egoistę.
antra, jei neturėsit iš eilės dešimties vaikų, tai kažkur po dešimties metų liksit viena be mėgstamų pomėgių, be draugų ir t. t., nes tokio amžiaus vaikams jau rūpi tik jų draugai ir pomėgiai...

O kodel manot,kad liks be draugu? As manau,kad kievienu gyvenimo etapu atsiranda tarsi nauju draugu. Ta prasme,gi pasikeicia linksmybes,tad draugai,kurie nesukure seimos,ir patys nelb noriai leidzia laika su seimyniais zmonemis,tad lieka tie,kurie turi vaiku,ir ju poziuris toks pat. Atsiranda nauju zmoni gyvenima su tokiais paciais interesais ir gyvenimo rimtu. Juk buvimas vaiku tikrai nemanau,kad augina egoistus. Kaip suvoksim ta pasakyma visur,juk jei nelakstai po baliuskas be vaiko,ar tarkim i gimtadienius eini irgi su juo,tai nemanau,kad tai vaiko-egoisto auginimas. Ir nemanau,kad mama,kuri nuosirdziau bendrauja su savo vaiku ir leidzia su juo laika,po 10m liks vienas,juk tai vienas is budu tapti vaiko geriausiu draugu! Net jeigu vaikui tiek nebereikes mamos,jis ir ji visada zinos,kad turi vienas kita.

Pirma. tėvai neturi būti geriausiais vaiko draugais - jie turi būti tėvais. tikiu, kad tėvam kyla tokių pagundų jais tapti, bet apskritai vaikui reikia tėvų kaip tėvų ir geriausių draugų kaip draugų.
antra. draugai ir žmonės, su kuriais tave tam tikrame gyvenimo etape sieja tam tikri interesai, o interesam pasikeitus, santykiai nunyksta - ne tas pats.
su savo draugais mane santykiai sieja visada, nesvarbu, kad kai kada aš būdavau vieniša, jie su antrom pusėm, arba aš turėjau vaikų, o jie dar ne. nes tai draugai
kitas dalykas, kad ne visi tokių turi.
trečia. atsisakymas visko vardan vaiko - puikus būdas užauginti vaiką, kuris nemato, kad mama turi SAVO poreikių, su vaiku nesusijusių, todėl kai tų poreikių vis dėlto kada nors atsiras - žvelgs į tai su nuostaba ir galimai su pasipriešinimu, nes bus įpratęs, kad mama gyvena JAM. kur čia 'geriausia draugystė'?

Tai norit pasakyti,kad gimus vikui gyvenimas turi pasikeisti tik tiek,kiek reikia aprupinti vaika isgyvenimo dalykais,pamaitinti,uzmigdyti,ir nuprausti? Niekas ir nesako,kad reikia atisakyti visisko savo gyvenimo,taciau savo gyvenima galima gyventi ir su vaiku kartu! Kas sako,kad pasiemus vaika atostogu tu prarandi savo laika,jis irgi atostogauja,kartu su tevais! As sutinku,kad reikia skirti laiko sau atsigauti,bet jis neturetu buti toks,kaip anskciau,juk tuo gyvenimas ir keicias,kai tampi mama,tu nebesi paprasta mergaiciuke,devinti mini sijona. As nelb suprantu,kaip galima auginat mazamecius,neskirti didziosios dales savo laiko,arba nebuti su jais. Jie nera savarankiski,o kam gimdyti,jei tik kas, paliekam vaikus pas mociutes,ar dar kur... Kam tada jie? Tik tam kad nelikti bevaike? Auginu penkiamete,ji su manim nuolat,bet tam yra darzeliai,bureliai,kad vaikas turetu savu uzsiemimu ir pomegiu,o tuo tarpu mama gali atrasti laiko sau.

nu ziauriai cia jus pati sau.. aisku nesigincysiu, kad vaikai tai musu pasaulis, bet negalima visiskai visko atsisakyti, nes pasigimdet vaikeli. reikia tureti ir tokiu dienu ar bentjau keliu val kada galit laika skirti tik sau.
mano seima man irgi yra lb svarbi, bet tikrai nematau priezasties atsisakyti del to draugu. jusu atveju, tai turbut draugai vaiku gal nemegsta?arba jau taip nederamai elgesi, kad vaiko negalima paimti kartu?na cia tokia isvada darau, nes likot tik jus ir jusu dukryte be aplinkiniu. sakykit, o ka darysit kai ji eis i mokykla?ar prasides paauglyste?kai ji istekes gal kartu su ja apsigyvensit?as cia nenoriu izeisti, bet nematau dingsties del vaiko visiskai atsisakyti savo gyvenimo. juk viska tikrai galima suderinti
man atvirksciai atrodo kai draugai su vaikais ar be ju noriai leidzia laika su musu seima, galima aptarti vaiku auginima, neturintys vaiku semiasi informacijos..
ir apskritai pas mus tokie susiburimai, kad vaikai laisvai gali dalyvauti ir jokiu problemu su tuo nera gal tokie dalykai ir padeda ,,nesubobeti,, nes vis bendrauji su zmonemis, o jei dar turi geru draugiu salia kurios tau pasakytu ,,BRANGIOJI,NEPYK, BET JAU PRADEDI BOBETI,, tai isvis nuostabu, nes manau tas irgi prisideda prie ,,nesubobejimo,,
Papildyta:


sutiksiu su jumis
mano mama man buvo taip sakant tik MAMA iki turbut kokiu 15-16..veliau musu santykiai taip sakant pasikeite, praejo pereinamasis laikotarpis ir mama man tapo MAMA-DRAUGE. pritarsiu tam, kad iki tam tikro amziaus tevai turi buti tevais kuriu vaikai pripazinkim kuri laika ,,neapkencia,, uz tai, kad kazko ar kazkur neleidzia, palieka namie su mociute ir porai valandikiu nuvaziuoja i koki sanburi su draugais. tevai turi buti saikiai valdingi ir padet pasirinkti gyvenimo kelia, o ne daryti tik tai ko reikia ir nori vaikas ir atsisakyti visko kas nesusija su vaiku.

pritariu nuomonei, kad subobejimas prasideda is vidaus. manes daznai klausia, kaip ir su nepasitenkinimu: o kodel tu tokia kuda kaip pacanke? kodel su ilgais plaukais? kodel pirsingas vienoj ar kitoj vietoj? juk tavo metu moteriskes kitokio standarto, esi zmona, mama ir bla bla bla...o man sirdy astuoniolika, ka daryt? o as ir sakau, as moteris, o ne boba. vaikams esu mama, vyrui- zmona, drauge, seimininke, o sau visada randu laiko ir nezadu jo atsisakyt, man gyvybiskai svarbi SAVO erdve. Man nesuprantama, kaip galima kazkam 100 proc. pasiaukot, man tokie pasiaukojimai panasus i "tapkes sindroma"

pati sau prieštaraujat
tai nuolat ji su jumis ar vis tik lanko darželį ir būrelius?
tai reikia laiko sau ar vis dėlto nereikia?

čia niekas nekalba apie tai, kad vaikui gimus išvis gyvenimas nesikeičia - aišku, keičiasi. bet kodėl reikia atsisakyti draugų? pas mane jos ėjo jau man pagimdžius, ir tiek vaiko, tiek mano poreikiai buvo patenkinti - derindavau ėjimą maždaug tokiam laikui, kad būčiau ką tik pamaitinus, ir vaikas galimai miegotų, jei atsibusdavo - pamaitindavau vėl, pažaidindavau, bet tai nemaišė ir su draugėm pasikalbėt...
o šiaip tai ir mažylė visada esant draugėm miegodavo ilgiau ir geriau - nes girdėdavo ramų laimingą mamos balsą matyt visai geras fonas miegui.
na, į pobūvius nelaksčiau ir diskanus, nes amžius toks, kad ir taip jau šimtą metų to nedarau, bet...
bet turiu mėgstamą sportą, tai jam irgi laiko išskirdavau - nuvažiuoju su maže, pamaitinu, priduodu tėtukui, kad vežimėlį pavežiotų, nueinu pasportuoju, pamaitinu, grįžtam namo...
neįsivaizduoju savęs, atiduodančios VISĄ SAVE vaikui, ir galų gale kam to reik?
tai jau tikrai ne vaikui - nes tokia motina bus siaubingai nuobodi ir rodys tam vaikui, kad gyvenime be vaikų daugiau nėra jokių vertybių ir įdomybių - ot tai gražus pavyzdys...

Saunuole mama, kad randate laiko sau

Man subobejimas - proto ir kuno apleidimas, kai mama nebeskiria demesio sau - neskaito knygu, pamirsta kelia i kirpykla ir t.t.

Siaip ji nuolat,nes eina i darzeli tik po 3val kol kas. I burelius parasiau tik siaip,kad galima leisti,bet netaikiau savo vaikui to. Nuo rugsejo,jau prades lankyti mokykla. Nuolat mano manymu nera 24val per para,taciau dienos metu,juk nakti irgi vaiko netempiu i savo lova,turi savo kombari,mes kiekvienas ksiritngai suprantam ta "nuolat" Man pvz nesuvokiama,kam galima palikineti vaika,ir iseiti pasilinksmint (cia neturiu omeny kirpyklos,nes moteriai reikia to,ir tai juk nebuna kas sav) As kalbu apie tai,kad jei vaziuoji i svecius,imiesi ir savo vaika kartu,ir tai nieko bloga. Ar geriau rodyti vaikui,kad kai mama nori,ji su juo bendrauja,o kai ne,tai lai jis buna pas mociute. Suprantu ir tai,kad evai turi likti tevais,taciau ar geriau buti TIK tevais,ar gerai sutarti su vaiku? As uzaugau nei karto negavusi dirzo,gerbiau mama,nes ji mokejo grieztumu suvaldyti,taciau buvo gera,ir daug ka leido,mes daug laiko praleisdavom kartu,ir tikrai nesu savanaude del to Neburkim dalyku,kuriu dar neisgyvenom,nes savainaudis vaikas gali uzaugti ir pas tevus,kurie ives jam milijona taisyklius,draudimu,leidimu ir pan. Sakau nuolat,nes jei ir iseinu,tai buna dienos metu,ir vaiku nemegstu krauti kitiems,nes jie yra mano pareiga ir atsakomybe. Taip su teciu lieka,bet nedaznai. Kada tikrai reikia,bet nesakau,kad neiseinu i kirpykla. Kiekvienas tas subobejimas skirtingas,as niekada nebuvau plevesa,tai man tie vaikai ir netrukdo.

Paskaičiau kelis paskutinius puslapius - taip sakant, šviežiausią diskusiją Keisčiausiai nuskambėjo, kad dažnai kur nors neišeinančios jau bobos, o kitos tai jau ne. Galima tik kartą per mėnesį ar net rečiau susitikti su draugais ir nebūti boba. O galima kelis kartus per savaitę su draugėm gerti kavutę kavinėse ir būti tokia subobėjusia, kad oioioi. Jei tų susitikimų metu, tik apie vaikus ir kalbama, tai ko jau ne bobiškumas. Arba dar blogiau, kai pastoviai apie gražius vyrus, flirtus ir pan. diskutuojama, taip neva demonstruojant, kad aš tai jau ne boba - man ne vien vaikai galvoje.
Pritarsiu toms, kurios rašė, kad atsakingai auginti vaikus ir jų "nemėtyti" seneliams tikrai nėra subobėjimas, nors kai kam taip ir atrodo. Mano statusas turint vaikų ženkliai pasikeitė. Mama turi poreikių ir privalo jiems skirti dėmesio, vien aplink vaikus tūpčioti negalima, bet vis gi tie poreikiai neturi kirstis su vaikų interesais. Neįsivaizduoju kaip galėčiau paaugliams savo vaikams neleisti kažkur iki paryčių badziotis, jei pati jiems mažiems būnant palikinėčiau juos pas senelius, kad galėčiau pasitūsinti Kodėl vaikui negalima, jei galima mamai. Nes mama neleidžia? Vargu, ar toks auklėjimas geresnis, nei tokios jūsų vadinamos subobėjusios mamos, kuri vaikui skiria daug savo laisvo laiko.

Jei moteris mato prasmę motinystėje, mėgaujasi ja, džiaugiasi kartu su vaiku praleistu laiku, randa pramogų, kurios patenkintų jos saviraiškos poreikius ir derintųsi su vaiko poreikiais, tai tikrai nebūtų subobėjusi, net jei ir niekur kojos iš namų ir savo kiemo nekeltų.