Kitokia Cancuno patirtisNa va, Cancunas aplankytas galiu dėti pliusą ant dar vienos Meksikos valstijos. Penkių metų gyvenimo Meksikoje sukaktis, (tiek pat metų vedybinio gyvenimo su meksikiečiu) - puiki proga aplankyti žymųjį kurortą! Tiek skaityta, tiek gražių nuotraukų matyta žinoma kad tai bus nepakartojama patirtis, o dar svajonė pamatyti vieną pasaulio stebuklų Chichen Itza piramides...
Na taip, kurgi ne, sakoma žmogus planus kuria, o Dievas juokiasi. Šeštadienis išaušo gražus ir daug žadantis, neprailgo lėktuvo laukimas nei pusantros valandos kelionė.kai pakilau virš debesų, prieš akis iškilo du ugnikalniai jausmas neišpasakytas (velniai griebtų, fotokameros nepasiėmiau į lėktuvo saloną...), iš vieno lygtai dūmo juostelė sruvena, o gal koks debesėlis...
Pusiaukelėje gamtovaizdis pasikeičia matau vien tik džiungles. Dar neteko į šią šalies pusę keliauti, keista matyti ne iki horizonto besitęsiantį miestą, o tik žalią dangą. Pradėjus leistis pakliūnam į miglą, purškia lietus. Išlipus oro uoste kvapą užima jau pažįstamas tropikinis klimatas tvankuma, karštis, lietutis šiltas, beveik karštas... Ką gi, megztinį nukišu giliau į lagaminą (Meksike palikau žvarbų meksikietiškos žiemos klimatą, kokius +10 laipsnių), išsitraukiu fotoaparatą (tai jau fotografuosiu!) ir sėdu į atvykusio manęs pasitikti vyro automobilį (jis darbo reikalais Cancune sedės dar savaitę po mano išvykimo). Pakeliui į viešbutį ima pilti kaip iš kibiro, juokiamės iš lietaus (atseit, mūsų planų nepakeis) ir planuojames dienos maršrutą.
Viešbutis Royal Cancun pasitinka visu savo didingumu, besilankstančiais viešbučio darbuotojais ir šampano taure priimamajame. Kažkaip neįprasta, kadangi esu labiau pripratus prie kuklesnių sąlygų (ankstesnėse kelionėse ieškodavom vietos su lova+dušu ir visą dieną praleisdavome keliaudami po apylinkes). Na ką, nauja patirtis, pirmyn! Lietus vis pliaupia...
Papietavę ir persirengę pradedam planuotis ką pamatysim šiandien... ir še tau žinia dėl lietaus ir prie Cancuno artėjančio uragano visos lankytinos vietos uždarytos... Sėdim su vyru lyg šlapiu skuduru trenkti, bet nepasiduodam ir einam aplankyti artimiausio prekybos centro 20 minučių pėstute. Linoja. Įžymusis akvariumas uždarytas...telkšo vandens balos...vienintelis pasilinksmino šaltinis kurį nurodo vietiniai kinas. Na taip, vykau i Cancuna kad praleisčiau laiką kine užsidariusi! Cha-cha.
Keliaujam atgal, ir sustiprėjusio lietaus banga mus taip nuprausia, kad nelieka nieko kito tik atidėti turistinius planus kitai dienai, ir likusią dienos dalį džiaugtis viešbučio teikiamomis paslaugomis biliardu, kavinėmis, stalo tenisu, baru, burbuline vonia kambaryje ir, žinoma, galybe maisto. Vandenyne bangos kyla, ir netgi nėra leidžiama išeiti iš viešbučio link vandenyno pusės. Darbuotojai neša lauko stalus į vidų, meta paplūdimio gultus į baseinus, kad jų stiprus vėjas neišnešiotų. Nelieka nieko kito tik fotografuoti iš balkono šėlstančią jūrą ir tikėtis kad ryt bus geriau... kol neįsijungiu televizoriaus ir nepamatau kad ryt ryte bus tas laikas kai uraganas pasieks Cancuno pakrantę. Cha, smagu, guodžiuosi bent tuo kad ne kiekvienas turi galimybę patirti tokią situaciją.
Kitą rytą situacija negerėja. Už kambario durų kas porą valadų kišami informaciniai pranešimai apie uragano stovį ir atšaukiamus skrydžius. Einam pusryčiauti ir matom štai ką: didžiuliai vestibiulio sietynai pritvirtinti lynais, centre stovėjęs pianinas ir dekoratyviniai metaliniai baro arkliai išnešami, keli turistai kažkur skuba pasikišę po pažastimis paklodes ir knygas... Kalbama apie evakuaciją, ir kad viešbučio svečiai yra kviečiami rinktis į salę saugumo sumetimais. Na jau ne, geriau tą laiką praleisime viešbučio kambaryje užsidarę...
O vėliau, jau visai vakare, išlenda truputis saulės. T.y. jau saulėlydžio kraštelis... kas iš to, jei ryt ryte turiu važiuoti į oro uostą, o parskridus lėkti į darbą - pirmadienio rytas, jau praėjusią savaitei pranešiau kad pirmadienį vėluosiu porą valandų, ir lyg tyčia dar esant viešbutyje mano šefas man siunčia žinutę sakydamas kad turiu pasirodyti anksčiau ir paruošti priimamąjį, kadangi atvyksta svarbus klientas (kad vėluosiu į darbą, pranešiau administracijai, o ne šefui... hm, laukia nemalonumai).
Ką gi, sudie Cancune, lyg tyčia saulė kaitina lyg pasiutusi, jūra aprimusi, o aš pakeliui į oro uostą..
