Nedarbingumo pažymėjimas, ligos pašalpa

turiu klausimėlį... jei aš esu motinystės atostogose, sūneliui 3 mėn. Susirgo dukrytė 4 metų, ar gali vyras pasiimti biuletenį? kažkur kažkada girdėjau, kad jei mama vaiko priežiūros atostogose, kad ir keli vaikai šeimoje, vyras imti vaiko slaugos biuletenio negali, ar taip?

Manau gali, va čia išvardinta išdavimo tvarka, galima pasitikslinti dar tel.: 263 6024.
Pažymėjimų išdavimas sergančiam šeimos nariui slaugyti
Pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti duodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga.
Šeimos nariais laikomi: sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (įmotė), tėvas (įtėvis). Sergančiam vaikui iki 14 metų slaugyti pažymėjimas gali būti duodamas globėjui, o slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą taip pat ir rūpintojui, jeigu šie asmenys pripažinti globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka ir pateikė dokumentus, patvirtinančius globos ar rūpybos nustatymą.
Pažymėjimai sergančiam suaugusiam šeimos nariui slaugyti dėl tos pačios ligos duodami ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms nepriklausomai nuo to, kur asmuo slaugomas – stacionare ar namie.
Pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti duodami reikalingam slaugos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip:
120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus – slaugant stacionare bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų;
120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus – slaugant stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą;
14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų;
14 kalendorinių dienų nepertraukiamai slaugant ambulatoriškai ir stacionare gydomus vaikus nuo 7 iki 14 metų.
Jeigu vieno šeimos nario slaugos metu suserga kiti šeimos nariai, pažymėjimas jiems slaugyti ambulatoriškai duodamas bei tęsiamas tik vienam slaugančiam asmeniui. Nepertraukiamo slaugos laikotarpiu pažymėjimas slaugyti gali būti išduotas ir kitam šeimos nariui, tačiau bendra slaugos trukmė negali viršyti slaugomų asmenų amžių atitinkančiai trukmei. Tokiu atveju kitam šeimos nariui pažymėjimas išduodamas tik užbaigus prieš tai išduotą pažymėjimą slaugai.

Tais atvejais, kai tuo pačiu metu serga keli šeimos nariai, keli pažymėjimai skirtingiems sergantiems šeimos nariams slaugyti gali būti išduodami kitam šeimos nariui tik tuo atveju, kai vienas iš sergančiųjų gydomas stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.

Paaiskinkit man smulkiau, nesuprantu
Mane irgi domina sita situacija. Mama stovi darbo birzoje ir galvoja pasiimti biuleteni, nes apsirgo. Is birzos gauna pasalpa. Ar yra kokia nauda is to biuletenio?Gal geriau jo neimti?Ar ji gaus pinigu is darbo birzos jei bus ant biuletenio?

Už nedarbingumo lapelį ji negaus, gaus tą pačią nedarbo išmoką, bet imti nedarbingumo lapelį apsimoka, kadangi bus pratęsta nedarbo išmokos mokėjimas, jeigu tai aktualu

cia iseina kad veliau darbo birza ilgiau mokes ta pasalpa? Taip iseina jei esi ant biuletenio visa menesi tai is darbo birzos vis tiek gauni pinigus?

Taip

sveikos, o gal kuri zino kaip apskaiciuoti kiek gausiu uz biuleteni kai slaugau vaika?

Ligos pašalpos apskaičiavimas ir mokėjimas

Už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (išskyrus slaugančius šeimos narį bei organų donorus). Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio (apskaičiuojama pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą).

Asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.

Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos pašalpa mokama:
nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos - nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) - 40 procentų, nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos - 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos - slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos – asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Nuo 2010-07-01 kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į pašalpą 2010-07-01, kompensuojamais uždarbis apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-05-31 gautų draudžiamųjų pajamų.

Asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Minimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – ketvirtadalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną.

Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais 2010-01-01 ir vėliau – maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną, 4 dydžių suma (1170 Lt x 4 = 4680 Lt). Nuo 2010-01-01 patvirtintos 1170 Lt dydžio einamųjų metų draudžiamosios pajamos.

Ligos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip ketvirtadalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną. (nuo 2010-01-01 - 1170 Lt : 4 = 292,50 Lt).

Ligos pašalpa mokama už darbo dienas.

Ligos pašalpos mokėjimo trukmė:
ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos;
jeigu gauna valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
gydantis ortopedines ir/ar protezines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje – už visą gydymosi joje (įskaitant vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos) laiką;
užkrečiamų ligų protrūkių ar epidemijų metu – šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą ar asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo;
savanoriškai gydantis specializuotuose stacionaruose nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus;
nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu – iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
po atleidimo iš darbo ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.
Slaugant šeimos narius (vaikus, įvaikius, sutuoktinį, tėvus, įtėvius) ligos pašalpa mokama:

ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare bet kuria liga sergantį iki 7 m. vaiką – už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą sąrašą), pašalpa iš „Sodros“ biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrintiems vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, dėl savo ligos ar traumos negalinčiam šio vaiko prižiūrėti, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Sveikos.

Vaiko gydytoja pamiršo man supildyti nedarbingumo pažymėjimą, o kadangi atbuline data jo supildyti neįmanoma, tai trys dienos nuplaukia. Labiausiai bijau, kad darbdaviui tai atrodys kap pravaikšta ir mane atleis iš darbo.

Gal kas esat susidūrę su tokia situacija? Gal galima dar kažką pakeisti?

Tai tegul pratęsia nedarbingumą tas 3 d.kurių jums nesupildė, o jūs jau eikit į darbą ir darbdaviui viską paaiškinkit, manau supras
Tik reikia būtinai darbdavį informuoti, kad nuo tos ir tos dienos jūs dar neturėjot nedarbingumo lapelio.

gal kas susidūrėt - kaip skaičiuoja grįžus iš motinystės atostogų - va tik mėnuo dabar suėjo kai vėl dirbu ir turiu nedarbinguma vaikui prižiūrėti.. skaičiuos iš pajamų turėtų prieš du metus... t.y. trijų priešpaskutinių menesių vidurkio ..ar iš pačios pašalpos vaiko auginimo

lyg ir radau ankstesnių pasisakymų, kad iš pašalpos... Tikiuosi taip ir liko po tos begalės pertvarkymų

Labas rytas,kas galetu pasakyt kiek ilgiausiai dienu istisai gydytojas gali ar turi teise testi nedarbingumo pazymejima per metus?
Situacija tokia kad zmogus po operacijos ir jau snd jam iki 107 dienu pratese biliuteni,kiek jis dar turetu teise isbut? niekaip nerandu apie tai informacijos nete.
Aciu.
P.S Daktaras konkreciai nesako bet kazka uzsimina kad jau gal ir uzdaryt reiketu ir zmogus tiesiog nezino kaip elgtis
taigi lauksiu jusu pagalbos