Oho, koki
ausru pykcio priepuoli praleidau

. Sikart jau as neitikau ausru, ziuriu

. Paskutine tavo auka pabego, tai dabar as taikinyje?
Nu, bet tu ir megsti pyktis, ane?

Kiekvienas neitikes susilaukia kritikos, svarbiausia ASMENINES

. Mane, atsimenu, prajuokino zinute, kurioje tave
agresyvia pavadinusi
Amica iskart sulauke pasaipos, kad gyvenime domisi tik prekybos centru turiniu. Nu, ir visi kiti atvejai..
Kaip suprantu (kadangi daugiau nieko neivyko) sikart tavo agresija issauke mano paskutine zinute. Nezinau, ar verta, bet pabandysiu ja tada placiau paaiskinti, gal per trumpa ji, ir del to neaiski, nes, matau, tu jos visai nesupratai. Netgi atvirksciai.
Pries pusantru metu as pirma karta susiduriau su AD. Tuometine savijauta net is tolo neprimena to, kaip as dabar jauciuosi, ir ka galvoju apie sia liga. Todel labai lengva pamirsti tai, kokia pasimetus, issigandus ir sunerimus buvau. As tenorejau priminti (tuo paciu ir sau!), kad ka tik suzinojusios apie savo vaiko odos liga mamos greiciausiai visai kitaip jauciasi nei mes dabar, ir sis forumas joms atlieka kitokia, daug svarbesne funkcija.
Kai as prisijungiau prie anglisko analogisko forumo, apie dukrytes AD buvau suzinojus pries keleta dienu, diena nakti galvojau tik apie tai, ne be asaru, vizitas pas gydytoja nuvo labai nuvyles, informacijos gausa ir priestaringumas internete glumino, o augantis supratimas, kad tik as viena atsakinga uz vaiko gydymo budu pasirinkima, mane gasdino. Prisimenu net ta jausma, su kuriuo rasiau savo pirmaja zinute tam forume. Ir niekad nepamirsiu to sutikimo, paramos ir rupescio, kuriuos as ten gavau. Net cia jau ne karta rasiau, kokia as dekinga toms visoms mamoms. Iskart pasijutau suprasta, ir kad mums visoms svarbiausias vienas dalykas vaiku liga, nes juk del jos ir yra pradetas tas forumas. Aisku, ten radau ne tik supratima ir nusiraminima, bet ir merginu patirti, daugybe patarimu, kuriais iki siol naudojuosi.
Kadangi tokia mano patirtis ir jausmai susije su sios temos forumu, taip as ji ir isivaizduoju. As galvoju, kad kiekviena atejusi mama, cia turetu buti paguosta ir isklausyta, ja turetu nuraminti musu patirtis ir praeiti isgyvenimai. O ne atvirksciai.
As zinau, kaip atsibosta kiekviena karta rasyti ta pati, nes per ilga laika siame forume pati tai praejau. Todel zinau, ka sakau, kai giriu tokias merginas kaip
Amica,
Laiskriste1 ir kitas, kurios savanoriskai ir atsakingai pereme savotiku temos moderatoriu estafete. Iki siol musu temoj taip ir buvo; ir smagu buvo del jaukumo ir dalyviu draugiskumo. Nauji nariai greitai isiliedavo, nes budavo priimami kaip savi.
Ausru, atsimenu, tu tik prisijungus parasei, kokias nesamones mes ten isikelusios pirmame puslapyje. Tu nesamoniu tu neapsiemei istaisyti. Bet daug ir nuosirdziai dirbusios senbuves neisizeide, o labai draugiskai prieme tave i savo buri. Nes mums cia, kaip ir turetu buti, svarbiausia musu vaiku liga ir tik ji. Tu kazkaip savotiskai supranti sios temos tiksla; ateini cia lyg i ringa, kiekviena uzvesta tema supranti lyg issuki, del kurio reikia galynetis, net drabstantis asmeniskumu purvais, ir irodyti savo tiesa. As pasijutau nejaukiai, kai is temos isvijai pirma naujoke. Visos tave palaikem, iskaitant ir mane, nes tikrai galvojau, gal koks nors nemalonus nesusipratimas gavosi. Tada is temos del konflikto su tavim pabego dar viena naujoke (atrodo,
Granatas). Prisipazinsiu, tada jau man pasidare liudna, kad tema issigimsta, ir tampa ne tokia, kokia as isivaizduoju, turetu buti, ir kokia iki siol buvo. O kai isvijai ir treciaja naujoke, man jau pasidare geda, kad ir as esu sios nedraugiskos temos dalimi.
Nezinau, ar cia del tavo budo ir jau nieko su savim nebegali padaryti.. Bet pagalvojau, gal tiesiog primirsai, kaip jauciasi naujokes. Nors turbut pirmasis varijantas, juk pati visai neseniai prisijungei ir neturejai jokio supratimo apie naturalias priemones. Prisimenu, rasiau tau ilgas asmenines zinutes, dalinausi savo ziniomis. Apie viska ir visada, kai tik klausdavai. Aisku, saunuole, kad per paskutinius menesius tiek domiesi ir gilini savo zinias. Bet priesingais standartais vertini tai, kaip noretum, kad su tavim elgtusi ir kaip elgiesi su kitais tu. Baisiai pasipiktini, kad is kitu nesulauki dekingumo uz tavo atsakymus. O pati per kelis menesius pamirsai bet koki dekinguma sios temos senbuvem.
Nu, jei noresi suprasi. Jei nenoresi pagal savo stiliu apipilsi asmeniskumais

. Tu nepyk

, bet as nebeatsakysiu - nepatinka man tokie dalykai.
Bet as tikiuosi, kad susimastysi, ir tavo ispuoliai nebekils geometrine progresija, nes dar norisi gyventi sioje temoje - per 1.5 metu as ja pamilau ir man rupi, kaip gyvena vaikuciai.
Zinau, kad per ilga zinute gavosi, bet 100% nuosirdi, tai, tikiuosi, atleisit.
Sviestas ir muilai, kaip suprantu, tik siaip, priemone patenkinti tavo poreiki konfliktui.
Ausru, tu matomai nezinai, ar nenori zinoti, bet as sitoj temoj gyvenau beveik metus iki to laiko, kai prasidejo bet kokios kalbos apie sviesta ar muilus
Be to man nerimtai atrodo zmogus, kuris kalba apie kitu asmeninius dalykus, nieko apie juos nezinodamas. Toms mamytems, kurios domejosi kainomis, as atsakiau, bet neprisimenu, kad tarp ju butum tu.
As tokiais atvejais remiuosi liaudies ismintim, ir duodu tokiems zmonems kelia. Turbut delto, kad jau pakankamai didele esu

, jaunesne, manau, buciau pasijautus iskaudinta iki asaru. Mano vyras iki dabar man priekaistauja, kad nuodiju save gamindama muilus ir paskui juos atiduodu uz tiek, kiek jie man kainavo. Bet, kaip rasiau, nesiruosiu supykti ar veltis i kalbas su zmonemis, kurie kaip turgos bobos kalba nezinodamos ka, del pacio kalbejimo.
Taigi pamirsau del ko, as cia buvau atejus

Perziurejau kremukus-vaistus, nemazai nauju teko ismesti del pasibaigusio galiojimo. Liko dar praktiskai naujas ir galiojantis Daktarin (Miconazole Nitrate 2%), jei kam bus reikalingas, parasykit, imesciau i siuntini. Smagiau jei kazkas sunaudos, nei ismest.
Life's not about waiting for the storm to pass, it's about learning to dance in the rain.