Įkraunama...
Įkraunama...

Karkasiniai namai

QUOTE(serzas @ 2009 06 11, 02:17)
Anksciau visi tik ir kalbejo jog butinas oro tarpas karkasiniam namui, o dabar visokiu kailiniu prigalvojo ir panasiai, tai reikia ar ne? sunku su mokslu suspeti  doh.gif

Ir taip, ir ne- priklausomai nuo pasirinktos detalės. Verta nepamiršti, kad "siurblys" (oro tarpas) nėra 100 % gerietis, ir neatsirinkinėja ką "siurbti" iš "buterbrodo": drėgmę ar šilumą. Tačiau uždaryti drėgmės "buterbrode" taipogi negalima. Daug painiavos įneša tai, kad musuose remiamasi tik gamintojų deklaruojama mineralinės vatos konvekcija, kuri visiškai neatitinka realių eksploatavimo sąlygų. O kur dar sandarumas! Labai daug niuansų, ir vargu ar kas skaitytų visą litaniją. Todėl bus paprasčiau, jei nesukdami sau galvos aklai kopijuosite kokią tai firminę detalę (pabrėžiu- firminę). Kitu atveju daug šansų, kad į sienas prištabeliavę kalnus vatos, už šildymą mokėsite kaip ir eilinio (minimaliai apšiltinto) mūrinuko savininkas.

Trumpai: svarbu rezultatas (maži namo šilumos nuostoliai), o ne priemonės (kokią iš firminių detalių pasirinksite) 4u.gif .
Atsakyti
QUOTE(Bambizukas @ 2009 06 11, 08:34)
Taigi va, pasirodo ir mineralinės vatos šiltinimui pakanka, nebereikia akmens vatos dėti...  g.gif

Nesidomėjau, ar tai jau patvirtinta, bet bent jau artimiausiu metu visa vata "taps" mineraline (nepriklausomai kokia gimė- stiklo, akmens ar dar kokiu pav.).

Pagrindinės priežastys, kodėl tautiečiai labiau vertina akmens vatą, yra dvi:
* "Tautiškasis" karkaso žingsnis. Specialiai peržvelgiau Google- yra gamintojai/statytojai, kurie net nesigėdija viešai deklaruoti nuo 60 iki 100 cm. Stiklo vata tokiam "extrem'ui" tikrai nepritaikyta, ir su laiku sukris. Akmens vata žinoma "kantresnė", bet ji jau dėl "prigimties" neužtikrins reikiamo sandarumo. 38 cm karkaso žingsnis ne tik leidžia išnaudoti teigiamas stiklo vatos savybes: tai bendras standartas plokštėms, šiltinimo medžiagoms ir pan. (greitesnis darbas ir mažiau atliekų).
* Šiek tiek painiojamos technologijos: tai, kas visiškai pasiteisina skydiniams namams- ne visada tinka karkasiniams.
Atsakyti
QUOTE(EVOY @ 2009 06 11, 09:51)
* Šiek tiek painiojamos technologijos: tai, kas visiškai pasiteisina skydiniams namams- ne visada tinka karkasiniams.


taip, taip, nuo sitos vietos smulkiau plz.. koks cia esminis skirtumas tarp tu technologiju??? "sumushtinio" ir siluminiu nuostoliu kontekste?
Atsakyti
Jei karkaso žingsnis 60 cm.:
Akmens vatos paroc (0.037 W/mK), kaip ir stiklo isover (0.037 W/mK) pločiai 56,5cm.
Gipso kartonas - 120 cm.
Medžio plaušo plokštė - 120 cm.
Viskas atitinka ir dera su visomis medžiagomis.
Standartas
Atsakyti
QUOTE(kaban @ 2009 06 11, 08:51)
kiek suprantu uzsivire amzina diskusija apie sienu kvepavima ir vandens garu pasiskirstima.. gal koks protingas zmogus aprasytu siame "sumustinije" einancius procesus? o tai apeliojimas ties "autoritetu kaip megsta gerb. EVOY, aishq gali padaryti ispudi fizikos nesuprantantiems zmonems, bet man asmenishkai noretusi detaliau..

Tarp kitko- Weberhaus taipogi sėdi grupelė fizikų (nežinau kokio lygio, bet greičiausiai Weberhaus turi iš ko mokėti...), kurie dieną naktį vaiko vargšę vandens molekulę po "buterbrodą". Anksčiau minėta jų detalė nėra labai sena- iki tol buvo kiek kitoks (ir ne vienas) variantas.

Turiu vieną nuorodą, kur visi procesai buvo tirti visomis įmanomomis sąlygomis, ir detaliai aprašyti. Ne labai išeina ją viešinti, nes iš karto taps aišku, kieno protu naudojuosi, rašydamas straipsnius savo svetainėn. Be to- įdėta šiek tiek darbo, keli $, ir gaila, kai po kiek laiko randi remiksą pas konkurentą. Neužilgo visgi rasite. Kol kas galite pasinaudoti savo išsilavinimu (su pagarba 4u.gif ), ir pats pasidėlioti pagal šias sąlygas:
* Kiek padidės vertikali ir horizontali konvekcija mineralinėje vatoje vienos kameros buterbrode, kai lauke -20'C o patalpose +20'C (kitos sąlygos ne labai įdomios- svarbiau išsiaiškinti kas vyksta tuomet, kai reikalingas visas vatos "potencialas").
* Palyginkite gamintojo deklaruojamą vatos vandens įmirkį, su realiomis eksploatavimo sąlygomis (kai padidėję slėgis ir drėgmė "presuos" drėgmę į vatą).
* Kiek "ūgteli" vatos šilumos laidumas, kai įmirkis padidėjo vos 1 %.
Pradžiai tiek pakaks, kad atsakytumėte sau į pagrindinius klausymus. Apie kitus faktorius- kada nors kitą kartą.
Atsakyti
QUOTE(EVOY @ 2009 06 11, 10:54)
* Kiek padidės vertikali ir horizontali konvekcija mineralinėje vatoje vienos kameros buterbrode, kai lauke -20'C o patalpose +20'C (kitos sąlygos ne labai įdomios- svarbiau išsiaiškinti kas vyksta tuomet, kai reikalingas visas vatos "potencialas").


na as pradedu suprast, kame kampas.. esme tame, kad yra pas jus supratimas apie procesus, bet jus nematote bendro vaizdo.. pabandysiu paaishkinti, kaip as tai matau, nepretenduoju i 100% tiesa, bet..

konvekcija - yra oro judejimas.. oras juda is ten kur spaudimas aukstesnis i ten kur spaudimas zemesnis.. judejimo greitis priklauso nuo spaudimu skirtumo ir medziagos laidumo koeficiento.. kaip ir viskas aishq ane? bandysim ivertiti reaias salygas +20 viduje -20 isoreje.. jus manote kad siltas oras pripucia musu nama kaip baliona? deje, negaliu su jumis sutikti, kadangi namas niekad nebuna sandarus, plysiai, ventiliacija, kaminai ir t.t - praktishkai jei spaudimas namo viduje ir dydesnis, tai tikrai nezymiai.. kitaip turbut butu sunku durys uzdaryti smile.gif jei namo isoreje daleiskim 1 atm - tai viduje kiek? galvojate 2? neee.. duok dieve jei 1,01.. na neesme, esme tame, kad spaudimas galbut yra bet nezymus.. kitas klausimas - sienu laidumas orui.. sumushtinis - gipsokratonas, garo izoliacija, vata, apdaila..akivaizdu, kad kiekvienos is situ medziagu laidumas orui yra zenkliai mazesne uz pati ora smile.gif zenkliai tai kiek - 100 kartu? 1000 kartu? o visu kartu? reishkia faktishkai mes turime - maza spaudimu skirtuma ir labai nelaidzios oruj medziagas.. koks konvekcijos skirumas tarp zimos rezimo ir vasaros rezimo - minimalus.. yra matematikoje tokia savo "o mazoji" .. taip apibendrinami visi reishkiniai, kurie ekzistuoja, net nedaro itakos bandram kontekste.. tas pats ir su ta konvekcija - neturi jinai jokios ypatingos reiksmes.. keliu tukstantuju procento paklaida nuo bendro proceso nieko nekeis..


QUOTE(EVOY @ 2009 06 11, 10:54)
* Palyginkite gamintojo deklaruojamą vatos vandens įmirkį, su realiomis eksploatavimo sąlygomis (kai padidėję slėgis ir drėgmė "presuos" drėgmę į vatą).
* Kiek "ūgteli" vatos šilumos laidumas, kai įmirkis padidėjo vos 1 %.
Pradžiai tiek pakaks, kad atsakytumėte sau į pagrindinius klausymus. Apie kitus faktorius- kada nors kitą kartą.


jo dregme dydziausias baubas, as suprantu.. i klausima, kur turi iseiti dregme is vatos yra labai paprastas atsakimas - tenai pat is kur parejo.. vata pati gi dregmes negimdo.. jinai ateina is kazkur.. tu vietu nera daug: is namo vidaus - su karstu dregnu oru - bet ta varianta mes jau aip ir aptarem.. is namo isores - is salto dregno oro - na cia jau blogos isores apdailos klausimas.. is namo apacios - per pamata - na tam daroma pamato hidroizoliacija, is namo virsaus - pro kiaura stoga - na irgi kaip ir aishq ka su tuo daryti.. o is kur dar gali ten ta dregme atsirasti? realiom salygom? populiariausias atsakimas "is kazkur".. Jeigu "is kazkur" as jus atsiras dregme vatoj - tai reikia jau duoti "kazkur" iseiti.. todel reikia daryti va tokias navorotnas sienas ir pirtkis super puper naujausiu technologiniu medziagu - ir tada jau tikraaaaai nebus jokios problemos.. Mane asmenishkai tokie paaishkinimai - neitikina.. Kazkaip jauciu kad bando apip...ti.. smile.gif ne?

Atsakyti
QUOTE(kaban @ 2009 06 11, 10:04)
taip, taip, nuo sitos vietos smulkiau plz.. koks cia esminis skirtumas tarp tu technologiju??? "sumushtinio" ir siluminiu nuostoliu kontekste?

Statybos darbų technologijoje ir aplinkoje, kurioje vyksta skydų surinkimo darbai. Vien tik šie faktoriai leidžia naudoti "kietesnes" izoliacines medžiagas (įskaitant polistirolą, kuriam konvekcija ir drėgmės įmirkis- dzin). Pabandykite sudėti polistirolą į karkasą taip, kad pro visus galus nešvilptų vėjai (poliuretano putos? +$, kurie ne išspręstų problemos 100 %). Skydiniuose tai įmanoma. Nors ir skydiniai turi savo problemų- kitaip neegzistuotų karkasinė statyba 4u.gif .
Atsakyti
QUOTE(EVOY @ 2009 06 11, 11:54)
Statybos darbų technologijoje ir aplinkoje, kurioje vyksta skydų surinkimo darbai. Vien tik šie faktoriai leidžia naudoti "kietesnes" izoliacines medžiagas (įskaitant polistirolą, kuriam konvekcija ir drėgmės įmirkis- dzin). Pabandykite sudėti polistirolą į karkasą taip, kad pro visus galus nešvilptų vėjai (poliuretano putos? +$, kurie ne išspręstų problemos 100 %). Skydiniuose tai įmanoma. Nors ir skydiniai turi savo problemų- kitaip neegzistuotų karkasinė statyba 4u.gif .


naaaaaa pritempta uz ausu gerbiamasis, tikrai pritempta smile.gif skydine nuo karkasinio skyriasi tik tuo, kad skydus surenka gatavus o karkasa vietoj.. visos medziagos ir technologija yra absoliuciai tos pacios.. ir ta putplasti deti tenai ar tenai - tokios pacios bedos.. pasakyciau skirtumas tai skydai labiau tinka masinei gamybai, karkasinia - individualiai.. skydai firmoms - karkasai zmonems.. o is esmes - tas pats "snukis, tik profiliu" smile.gif
Atsakyti
QUOTE(kaban @ 2009 06 11, 11:42)
na as pradedu suprast, kame kampas.. esme tame, kad yra pas jus supratimas apie procesus, bet jus nematote bendro vaizdo.. pabandysiu paaishkinti, kaip as tai matau, nepretenduoju i 100% tiesa, bet..

... konvekcija - yra oro judejimas.. oras juda is ten kur spaudimas aukstesnis i ten kur spaudimas zemesnis.. judejimo greitis priklauso nuo spaudimu skirtumo ir medziagos laidumo koeficiento.. kaip ir viskas aishq ane? bandysim ivertiti reaias salygas +20 viduje -20 isoreje.. jus manote kad siltas oras pripucia musu nama kaip baliona? deje, negaliu su jumis sutikti, kadangi namas niekad nebuna sandarus, plysiai, ventiliacija, kaminai ir t.t - praktishkai jei spaudimas namo viduje ir dydesnis, tai tikrai nezymiai.. kitaip turbut butu sunku durys uzdaryti smile.gif jei namo isoreje daleiskim 1 atm - tai viduje kiek? galvojate 2? neee.. duok dieve jei 1,01.. na neesme, esme tame, kad spaudimas galbut yra bet nezymus.. kitas klausimas - sienu laidumas orui.. sumushtinis - gipsokratonas, garo izoliacija, vata, apdaila..akivaizdu, kad kiekvienos is situ medziagu laidumas orui yra zenkliai mazesne uz pati ora smile.gif zenkliai tai kiek - 100 kartu? 1000 kartu? o visu kartu? reishkia faktishkai mes turime - maza spaudimu skirtuma ir labai nelaidzios oruj medziagas.. koks konvekcijos skirumas tarp zimos rezimo ir vasaros rezimo - minimalus.. yra matematikoje tokia savo "o mazoji" .. taip apibendrinami visi reishkiniai, kurie ekzistuoja, net nedaro itakos bandram kontekste.. tas pats ir su ta konvekcija - neturi jinai jokios ypatingos reiksmes.. keliu tukstantuju procento paklaida nuo bendro proceso nieko nekeis...

jo dregme dydziausias baubas, as suprantu.. i klausima, kur turi iseiti dregme is vatos yra labai paprastas atsakimas - tenai pat is kur parejo.. vata pati gi dregmes negimdo.. jinai ateina is kazkur.. tu vietu nera daug: is namo vidaus - su karstu dregnu oru - bet ta varianta mes jau aip ir aptarem.. is namo isores - is salto dregno oro - na cia jau blogos isores apdailos klausimas.. is namo apacios - per pamata - na tam daroma pamato hidroizoliacija, is namo virsaus - pro kiaura stoga - na irgi kaip ir aishq ka su tuo daryti.. o is kur dar gali ten ta dregme atsirasti? realiom salygom? populiariausias atsakimas "is kazkur".. Jeigu "is kazkur" as jus atsiras dregme vatoj - tai reikia jau duoti "kazkur" iseiti.. todel reikia daryti va tokias navorotnas sienas ir pirtkis super puper naujausiu technologiniu medziagu - ir tada jau tikraaaaai nebus jokios problemos.. Mane asmenishkai tokie paaishkinimai - neitikina...

Kazkaip jauciu kad bando apip...ti.. smile.gif ne?

Ačiū kaban thumbup.gif ! Patvirtinote tezę, kad vis dėl to verta aklai kopijuoti detales. Pasistenkite susilaikyti nuo įžeidinėjimų- o kas, jei vis dėlto ką tai matau, bei skirtingai nuo Jūsų, dar ir po ranka turiu testų ataskaitas, kurias surašė žmonės, kurių fiziko diplomai bent jau ne mažiau raudoni (švelniai sakant).

Teko kelis kartus perskaityti, kol perpratau esmę. Šioje pastraipoje pasirėmėte 5 klaidingomis prielaidomis, bei praleidote 7 faktorius- dėl ko viską apvertėte aukštyn kojomis. Pabandykite nustoti improvizuoti- kalkiuliatorių į rankas, ir pastebėsite, kur "pagrybavote" (jei Jums tai iš tikro įdomu, o ne atėjote šiaip pasiginčyti).

Šioje pastraipoje pasirėmėte 2 klaidingomis prielaidomis (gana toli "pagrybavote"), bei keistokai interpretavote pagrindinį faktorių.

Kažkaip jaučių, kad vėl bandote "pasikapoti", kaip vėliavą vėl išsikėlęs savo fiziko diplomą smile.gif ne? Kaip Jūs spjaunate ant savo kolegų fizikų, kurie specializavosi ir gyvena vien iš šios temos- atitinkamai ir man Jūsų išsilavinimas verysad.gif (mažokai ryšio su praktika).
Atsakyti
QUOTE(EVOY @ 2009 06 11, 12:37)
Ačiū kaban thumbup.gif ! Patvirtinote tezę, kad vis dėl to verta aklai kopijuoti detales. Pasistenkite susilaikyti nuo įžeidinėjimų- o kas, jei vis dėlto ką tai matau, bei skirtingai nuo Jūsų, dar ir po ranka turiu testų ataskaitas, kurias surašė žmonės, kurių fiziko diplomai bent jau ne mažiau raudoni (švelniai sakant).

Teko kelis kartus perskaityti, kol perpratau esmę. Šioje pastraipoje pasirėmėte 5 klaidingomis prielaidomis, bei praleidote 7 faktorius- dėl ko viską apvertėte aukštyn kojomis. Pabandykite nustoti improvizuoti- kalkiuliatorių į rankas, ir pastebėsite, kur "pagrybavote" (jei Jums tai iš tikro įdomu, o ne atėjote šiaip pasiginčyti).

Šioje pastraipoje pasirėmėte 2 klaidingomis prielaidomis (gana toli "pagrybavote"), bei keistokai interpretavote pagrindinį faktorių.

Kažkaip jaučių, kad vėl bandote "pasikapoti", kaip vėliavą vėl išsikėlęs savo fiziko diplomą smile.gif ne? Kaip Jūs spjaunate ant savo kolegų fizikų, kurie specializavosi ir gyvena vien iš šios temos- atitinkamai ir man Jūsų išsilavinimas verysad.gif (mažokai ryšio su praktika).


o konkreciu argumentu bus ar kaip? smile.gif punktais? 5 klaidinos prielaidos.. 7 faktoriai..
baisiai pasidare smalsu smile.gif
Atsakyti
QUOTE(kaban @ 2009 06 11, 12:00)
naaaaaa pritempta uz ausu gerbiamasis, tikrai pritempta smile.gif skydine nuo karkasinio skyriasi tik tuo, kad skydus surenka gatavus o karkasa vietoj.. visos medziagos ir technologija yra absoliuciai tos pacios.. ir ta putplasti deti tenai ar tenai - tokios pacios bedos...

... pasakyciau skirtumas tai skydai labiau tinka masinei gamybai, karkasinia - individualiai.. skydai firmoms - karkasai zmonems.. o is esmes - tas pats "snukis, tik profiliu" smile.gif

Ne iš tos kojos šiandien mirksiukas.gif ?

Užsukite į skydus surenkančią įmonę, kuri naudoja polistirolą- suprasite, ką bandžiau ko gero ne visai rišliai paaiškinti. Keyword'as- "sandarumas".

Manau, kad tai iš esmės labai klaidingas nusistatymas (bent jau tikrai ne faktais pagrįstas argumentas).
Atsakyti
QUOTE(EVOY @ 2009 06 11, 12:48)
Ne iš tos kojos šiandien mirksiukas.gif ?

Užsukite į skydus surenkančią įmonę, kuri naudoja polistirolą- suprasite, ką bandžiau ko gero ne visai rišliai paaiškinti. Keyword'as- "sandarumas".

Manau, kad tai iš esmės labai klaidingas nusistatymas (bent jau tikrai ne faktais pagrįstas argumentas).


prie ko cia sandarumas? karkase neimanoma sandariai padaryti su polistorolu o skyde imanoma? todel kad skyda surenka gamykloj ir naudoja kalibruota mediena? ir idealiai ispjauna reikiamas briaunas ir t.t.? niekas netrukdo ta daryti ir karkase.. aishq pasistengti tektu daugiau, negu orientuotis i vata.. bet.. asmenishkai nematau skirtuma KUR surenkamas skydas - gamykloje ar objekte.. galutiniam rezultate tai tas pats skydas smile.gif tos pacios medziagos, ta pati technologija.. skyriasi tik vieta.. ir greitis smile.gif o tai "sumushtinio" ir silumos nuostoliu kontekste itakos neturi..
Atsakyti