Karkasiniai namai

Pelyja iš vidaus. Žiemos metu, kai už plokštės minusas, o viduje pliusas, drėgmė kondensuojasi ant OSB. O OSB nelaidi drėgmei. Susidarę drėgmės lašeliai rieda žemyn plokšte ir pūdo apatinį karkaso balkį, įsiveisia pelėsis viduje sienos, vėliau tik laiko klausimas, kada jis pasimatys.
Jei vietoje OSB bus dėta plėvelė arba medžio plaušas, drėgmė nesunkiai pasišalins į išorę, tam ir reikalingas oro tarpas tarp apdailos ir plėvelės ar plaušo.
Niekas nededa OSB tiesiai ant stogo gegnių. Ant gegnių dedama difuzinė plėvelė, oro tarpas ir tik veliau OSB ir bituminės čerpelės. Jei OSB būtų dedama tiesiai ant gegnių, efektas būtų toks pat, kaip ir ant sienų. Nebūtų jokio konstrukcijos vėdinimo.

taip itariu, kad per ziema pas jus namai stoveje vien apkalti osb, be vatos, kitaip ne labai galetumete tuos pelesius matyti.. ir namas akyvaizdai buvo nebaigtas, neirengta ventiliacija ir t.t. be abejo, tad dregme bus is vidaus ant osb, ka gi cia noreti.. bet esant pilnai padarytam sumushtiniui - gipsas-oro tarpas, garu isoliacija, vata, OSB laukas - is kur ten galetu atsirasti ta dregme? praeitu skersai garu izoliacija?? kuri siaip tam ir dedama kad dregmes neileisti i vata? nu tai dekite dviguba garo isoliacija - ir dregmes nebus

BET! nu daleiskim, kad kazkokiais vargais negalais dregme pateko i vata ir ateis del jusu medzio plausio ploksciu juda link lauko (kodel butent ta kripti pasirinko ta dregme nzn, matyt protauja kai greiciau i laisve istrukti )..

paziurekime kad vyksta tame sumushtinije.. viduje +20 lauke -20 (daleiskim)..
reishkia kazkur per viduri vatos yra 0.. nuo nulio link vidaus kazkur yra rasos taskas (nu paimkim +10)- del aishkumo..

reishkia: nuo vidaus iki rasos tasko dregme yra garai.. nuo rasos tasko iki 0 - dregme yra vanduo.. nuo 0 iki lauko dregme yra sniegas, serksnas, ledas..

na tai ta jusu protinga dregme, daeis iki jus medzio plauso ir ten elementariai uzsals.. nekalbant jau apie jos vandens bukle, kuri ne tiek leks link lauko kiek lases apacion.. kokios bus silums savybes sitokio sumushtinio - as tiksliai nzn, bet abejoju kad labai fainos..

isvada - kalbos apie butinybe is isores deti garams laidzias medziagas man yra nesuprantomos.. mano nuomone reikia labiau rupintis kaip ta dregme isvis naileisti i ta sumustini, nei is apacios, nei is virsaus nei is sono neis krasto.. ir tada viskas bus puiku

beje - oro tarpas lauko fasadui dedamos ne tam kad apsaugoti siena o tam kad apsaugoti FASADA.. kad is vidaus fasado nesikauptu dregme is isores - fasadai gi nera sandariai apsaugoti nuo dregmes is isores.. tas pats ir su stogais.. ir kad nepustu stogo konstrukcijas - daromas oro tarpas..

Drėgmė juda link šaltesnio taško.
Norint kalti OSB turbūt sutiksite, kad reikia labai gerai išdžiovinti konstrukcija prieš uždedant garo plėvelę. Ir labai gerai viską izoliuoti, bet ar tai labai paprasta padaryti?
Man asmeniškai nėra jokio skirtumo ką dėti, OSB, plaušą, difuzinę ar dar ką nors. Tai pasirenka klientas, aš galiu tik rekomenduoti, bet stengiuosi nesiginčyti. Uždedu ką klientas pageidauja, tik perspėju apie galimas pasekmes, nors dar neteko dėti OSB ant išorinės sienos, bet esu matęs kur ji buvo sudėta. Gal ten blogai buvo išdžiovinta ar kažkaip papuola drėgmė, bet pelėsis jau lenda ant dažytų sienų kampų.
Taigi dėkite kas jums tik patinka, juk gyventi patiems reikės.

Tai tarp balkio ir osb det plevele?

na ... yra tam tikra statybos technologija.. jos reikia laikytis..kaip isdziovinimo, taip ir izoliavimo procesose.. aishq paprasciau ju nesilaikyti ir "patarti" klientui isigyti statybininkui patogesni varianta.. ir is esmes man toks jusu poziuris neriimtinas - ka klientas nori ta mes ir dedam.. matyt ner pas mus lietuvoje normalios atsakomybes uz savo darba - jei jau manote kad klientas neteisus, turetumete atsisakyti daryti broka.. ir is kitos puses - ejo kalbos apie namo "kvepavima" ir kitas aukstas materijas.. o susivede prie to, kad tai statybos metu dregme neiseina isvesti!!!.. nagi keistas posukis..
Papildyta:


kokia plevele? kokiu tikslu? bet is esmes jei jau yra OSB - visos pleveles jau nebutinos

Būtent. Yra technologija pasitvirtinusi dešimtmečiais ir jos laikausi. Klientams patariu ir argumentuoju, kas ir kaip. Jei klientas nori daryti kitaip, perspėju apie galimus trūkumus. Atsakomybės tikrai Lietuvoje daugeliui trūksta, pradedant nuo architektų, medienos gamintojų ir t.t.. Niekur nerašiau, kad neišeina išvesti drėgmės statybų metu, bet tarkim jei ji vėliau atsiras konstrukcijoje kaip ją reikės pašalinti? Plėšti apdailą?
"Kvėpavimą" turėjau galvoje, kad drėgmė, reikalui esant, gali pasišalinti iš konstrukcijos per drėgmei laidžią medžiagą. Aš neišradinėju dviračio, tik naudoju tai, kas Skandinavijoje jau naudojama 40 metų ir nematau jokių argumentuotų pliusų naudojant OSB. Jei jūs matote daugiau pliusų OSB plokštėje, nei plauše ar difuzinėje plėvelėje, dėkite OSB.

na va tame ir esme, kad diskusija eina apie viena, o isaiskeja visa kitkas.. sako viena, turi omenije kita.. tokia marketologiniai zaidimai.. jei plauso deda tam kad pasalinti "galbut is kazkur ateitije patekusi dregme" t.y. apsaugai nuo nelaimingu atsitikimu - na siaip taip ir reikia sakyti, o ne pasakoti pasakas apie "kvepuojancio" namo privalumus ir dregmes cirkuliacija sumushtinije i visoki kitoki marketingini slamsta.. namo kvepavimas turi visishkai kitokia reiksme, negi jus naudojate savo technologijom pagristi.. kvepavimas is ko susideda? ikvepiate - iskvepiate.. taip pat sienos namo dregme suugeria, oras patalpje sauseja - isleidzia, oras patalpoje dregneje.. balansas palaikomas dregmes sienu kvepavimo budu.. ypac garai kvepuoja mediena, rastai - jie pagal savo savybes palaiko ta balansa palankiausia zmogui, todel rastiniose namuose taip lengvai kvepuojama (aishq jei rastu neipregnuoja chemija visokia).. ta pati funkcija atlika storas mineralinio tinklo sluoksnis - bet balasas siek tiek kitoks, medziagos kitos - kitas balansas.. karkasiniuose namuose jokio kvepavimo nera - kadangi vata neskirta kvepuoti - jinai turi buti sausa.. todel karkasuose butina gera ventiliacija su oro dziovinimu, rekuperacija ir t.t., faktishkai karkas yra termosas (pagal ideja bendra).. ir jei skatinti dregmes praejimo SKERSAI siena, tai cia jokiu budu ne kvepavimas.. kaip vadinasi procesas - kai is vienos puses ikviepi o is kito galo iseina? teisingai! bezdejimu

Iš vienos pusės- be galo malonu, kai tokie "pasikapojimai" neliečia manes .

Iš kitos- be galo skaudu pripažinti, kad kaban'as stipriai patobulėjo, ir baigia perprasti karkasinės statybos esmę. Dar liko pašlifuoti kelias detales, bet tikslas jau tikrai nebe toli. Prie kabano prisikabinti galiu ( ) tik dėl vienos esminės klaidos: "bet is esmes jei jau yra OSB - visos pleveles jau nebutinos". OSB (jei nėra specialiai apdorota) vis tik "siurbia" drėgmę- nors ir nedideliais kiekiais (įsigyti problemų- tokio kiekio pilnai pakanka), todėl ją pačią reikia saugoti nuo drėgmės. Tam ir naudojami visokie Tyvek'ai, Typar'ai, naudojamos impregnuotos plokštės, ar/bei kuriami specialūs "buterbrodai".

Kad kompensuoti tokią kaban'o kiaulystę- pabūsiu teisėju . Jūsų diskusija kilo tik dėl to, kad sąlygai naudojama kokia tai subendrinta mistinė karkasinę statybą. Karkasinė statyba turi daugiau variantų, nei Imbraso nemėgstama vėliava spalvų. Norvegiškas variantas tikrai vykęs, tačiau tektų pripažinti, kad pagal tokį "buterbrodą" statomi (pastatyti) tik mažas % namų pasaulyje (ir visai ne dėl kokybės, ar išskirtinio tinkamumo kokiai tai klimato juostai). Visi karkasinės statybos remiksai, turi savo "filosofiją", numatančią optimaliausius (kartais skirtingus) diskusijoje minimų problemų sprendimus.

kadangi kalaba ejo apie naudojima OSB lauko sienoje, tai akyvaizdu, kad turi buti naudojama laukui skirta OSB, impregnuota.. jei naudoti vidaus darbams skirta OSB - aishq galima ja bandyti izuolioti plevelemis, bet viso pirmo kazin ar cia bus pigiau, antra tikrai nemanau kad bus geriau.. pleveles difuzines skirtos dirbti kaip cia issireishkus... ore t.y. jos neturetu liestis prie kazkokio tvirto pavyrsiaus, kitaip ju difuzines savybes blogeja.. anta vatos - jo, tinka, ant OSB - ne labai, man tai atrodo vietiniu meistreliu isradymu..

Gal nelabai suprantamai parašiau, bet niekada nebandžiau rašyti, kad namas kvėpuoja, tik rašiau, kad plaušas arba difuzinė laidi drėgmei. Ir jei jau drėgmė papuls į konstrukcija, ji galės išsibezdėtui, OSB taip paprastai problemos neišspręs, pradės pelyti ir t.t..
P.S. Marketingu man nėra tikslo užsiimti, neprekiauju jokiomis medžiagomis.

na jei tiek dregmes pateks i konstrukcija, gal jinai ir iseis pro tas pleveles.. bet viduje kas bus pot to - dydelis klausimas..

Kaip galėčiau nenukreipti į straipsnį , kur "pakeliamos" termoputos, ir "dergiama" vata . Verta atkreipti dėmesį į straipsnyje paminėtus procentus: 80 % ir 18 %- kaip ir viską pasako apie karkasinio namo šiltinimą. Kad viskas priklauso tik nuo to, kaip skaičiuojama, iliustruoja sakinys "Įvertinus šiltinimo išlaidas ir gautą šilumos sutaupymo efektyvumą, naujosios kartos šiltinimo technologija (termoputos) pripažinta pačia pigiausia Europoje".