Karkasiniai namai

#337
QUOTE(serzas @ 2010 01 07, 23:27)
Tai kad sakot jog karkasiniam namui siluma akumuliuoja pamatai tik kad tokiu pamatu musuose kaip ir nesurasi, tai kam tada apie juos kalbeti? visi daro arba juostinius arba greztinius pamatus, o jie silumos tikrai neakumuliuoja tai teiginys jog karkasiniame name siluma nesiakumuliuoja yra 100% teisingas, na grindys akumuliuoja, ypac jei jos sildomos, bet ne pamatai.


Nesuprantu Jusu pozicijos. Jei Lietuvoje kazko nera (nors manau kad yra) tai tai to nera isvis ir apie tai net nereikia kalbet? Kas trukdo pasidometi sitokiais pamatais? Pasukti galva, paziuret kaimynu patirties (kurie gyvena net saltesniame klimate). Nesiruosiu cia kazko itikinet, sau issirinkau tokius, domejaus, maciau, galvojau ir issirinkau. Tokius ir darysiu. Ir jie tikrai akumuliuoja siluma. Gaunasi kad ir karkasinukas gali akumuliuot siluma. Tikriausiai nebus teigiama, kad suomiai, norvegai, svedai, estai ir t.t. yra technishkai maziau issivyste uz Lietuva, o gera patirti reikia perimt ir ja naudotis. thumbup.gif
Atsakyti
#338
QUOTE(serzas @ 2010 01 08, 01:02)
nu kazi ar populiarus tokie pamatai pas mus?

Įvardykime taip- sparčiai populiarėjantys. Kiek šiandienai jų įrengta LT- nepavyko tiksliai išsiaiškinti (pas visus komercinės paslaptys...), bet tikrai ne viena dešimtis. Populiarėtų jos dar sparčiau, jei švediškoms plokštėms (kaip ir visoms naujienoms) būtų neprimetamas supertechnologijos statusas (kartu ir atitinkama kainodara). Viskas ten iki primityvumo paprasta, ir apart kelių specdetalių (pagreitinančių/palengvinančių darbą)- LT seniai yra pardavime.
Atsakyti
#339
as tai dar karta noriu pabrezti, kad karkasinio namo pliusas, kad jis kaip tik nieko neakumuoliuoja nei silumos nei salcio, o tik gerai islaiko siluma viduje kaip termosas. niekas termosu juk nedaro betoniniu, is betono ir muro kaime daro saldytuvus po zeme. mano manymu didelis pliusas kai namas per valanda gali isilti nes tada kai esi isvykes sildyma gali drasiai isjungineti smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cezas: 08 sausio 2010 - 10:19
#340
QUOTE(cezas @ 2010 01 08, 09:18)
as tai dar karta noriu pabrezti, kad karkasinio namo pliusas, kad jis kaip tik nieko neakumuoliuoja nei silumos nei salcio, o tik gerai islaiko siluma viduje kaip termosas. niekas termosu juk nedaro betoniniu, is betono ir muro kaime daro saldytuvus po zeme. mano manymu didelis pliusas kai namas per valanda gali isilti nes tada kai esi isvykes sildyma gali drasiai isjungineti smile.gif


O kas gincijasi del sio pliuso? smile.gif Bet kuo daugiau pliusu tuo geriau smile.gif O svedisko pamato pagrindiniai pliusai manau yra sie:
1. Isvengiama zemes isalimo po namu.
2. Akumuliuojamas silumos perteklius. Taigi karkasinukas greit isils, bet daug leciau atsals.
3. Sis pamatas tuo paciu jau ir grindys. Dedat plyteles, klojat kilima ir t.t tiesiai ant jo.
Atsakyti
#341
QUOTE(flamx @ 2010 01 08, 11:55)
O kas gincijasi del sio pliuso? smile.gif Bet kuo daugiau pliusu tuo geriau smile.gif O svedisko pamato pagrindiniai pliusai manau yra sie:
1. Isvengiama zemes isalimo po namu.
2. Akumuliuojamas silumos perteklius. Taigi karkasinukas greit isils, bet daug leciau atsals.
3. Sis pamatas tuo paciu jau ir grindys. Dedat plyteles, klojat kilima ir t.t tiesiai ant jo.

as ir kalbu apie antra punkta ar tai pliusas, nes kai letai atsals tai letai ir isils biggrin.gif
Atsakyti
#342
QUOTE(cezas @ 2010 01 08, 13:16)
as ir kalbu apie antra punkta ar tai pliusas, nes kai letai atsals tai letai ir isils  biggrin.gif


Kodel letai isils? g.gif
Atsakyti
#343
Sweiki. Labai uzjaudrinau gera tema karkasinio namo apsildyma ir pamatus. Taip su daug teiginiu sutinku. Pas mane greztiniai pamatai apie 50 cm aukscio i kuri supyliau labai rupu smeli (na rupumas kaip prie Juros), taip rekomendavo meistrai, nes neva rupiu smeliu neina peles bei laiko siluma. Bet kaip ir jus pastebejote, namas palyginti isyla greit, bet baigus kurenti atsala, bent jau pirmas aukstas irgi greit. Namo sienos paroc 20 cm (15+5), dvejos perdangos 25 cm su folijom. Tiesa antro auksto (ir palepes) perdanga ne paroc, o rockwool su folija. Langu yra bet nedideli vieno kvadrato dydzio. Kad karkasinis yra gerai tai net neabejoju, bet statydamas dabar is naujo, ko gero pirma auksta daryciau murini, antra karkasini. Prasau pakomentuokit ar toks variantas nebutu geriau tiek sildymo tiek sveikatos ir t.t. atzvilgiais. blink.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ramiz: 10 sausio 2010 - 19:55
#344
QUOTE(Ramiz @ 2010 01 10, 17:54)
Sweiki. Labai uzjaudrinau gera tema karkasinio namo apsildyma ir pamatus. Taip su daug teiginiu sutinku. Pas mane greztiniai pamatai apie 50 cm aukscio i kuri supyliau labai rupu smeli (na rupumas kaip prie Juros), taip rekomendavo meistrai, nes neva rupiu smeliu neina peles bei laiko siluma. Bet kaip ir jus pastebejote, namas palyginti isyla greit, bet baigus kurenti atsala, bent jau pirmas aukstas irgi greit. Namo sienos paroc 20 cm (15+5), dvejos perdangos 25 cm su folijom. Tiesa antro auksto (ir palepes) perdanga ne paroc, o rockwool su folija. Langu yra bet nedideli vieno kvadrato dydzio. Kad karkasinis yra gerai tai net neabejoju, bet statydamas dabar is naujo, ko gero pirma auksta daryciau murini, antra karkasini. Prasau pakomentuokit ar toks variantas nebutu geriau tiek sildymo tiek sveikatos ir t.t. atzvilgiais.  blink.gif


man tai labai idomu pasidare kuo dengtas stogas?? gal cia yra problema kad silumos namas nelaiko, o ne kur kitur.... g.gif
Atsakyti
#345
QUOTE(Ramiz @ 2010 01 10, 20:54)
Sweiki. Labai uzjaudrinau gera tema karkasinio namo apsildyma ir pamatus. Taip su daug teiginiu sutinku. Pas mane greztiniai pamatai apie 50 cm aukscio i kuri supyliau labai rupu smeli (na rupumas kaip prie Juros), taip rekomendavo meistrai, nes neva rupiu smeliu neina peles bei laiko siluma. Bet kaip ir jus pastebejote, namas palyginti isyla greit, bet baigus kurenti atsala, bent jau pirmas aukstas irgi greit. Namo sienos paroc 20 cm (15+5), dvejos perdangos 25 cm su folijom. Tiesa antro auksto (ir palepes) perdanga ne paroc, o rockwool su folija. Langu yra bet nedideli vieno kvadrato dydzio. Kad karkasinis yra gerai tai net neabejoju, bet statydamas dabar is naujo, ko gero pirma auksta daryciau murini, antra karkasini. Prasau pakomentuokit ar toks variantas nebutu geriau tiek sildymo tiek sveikatos ir t.t. atzvilgiais.  blink.gif

Arba-arba.

Užsisakykite pastato termovizinį tyrimą, Blow door testą. Milijonus nekainuos- bet už tai atrasite namo silpnas vietas. Jos vis tik tikrai yra... Kai žinosite problemas- nesunku bus atrasti ir sprendimą 4u.gif .
Atsakyti
#346
QUOTE(Gema @ 2010 01 12, 18:36)
man tai labai idomu pasidare kuo dengtas stogas?? gal cia yra problema kad silumos namas nelaiko, o ne kur kitur.... g.gif


Na kaip jau ir minejau antro auksto perdanga ir palepe yra 25 cm rockwool vata. Patas stogas nesiltintas, palepe yra neauksta, netinkama gyventi tik sandeliuoti. O antras aukstas vesta zymiai ilgiau, nes kaip suprantu siluma kyla i virsu, pirmas labai greit atvesta. Gal ir delto, kad yra kelios sarvuotos durys, kai paciupineji jos saltos, tad nuo ju sklinda saltis i vidu. Reiks paziureti su prietaisiais,kuriais rase EVOY ir bus matyti, kur iseina siluma. ax.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ramiz: 13 sausio 2010 - 16:42
#347
QUOTE(Ramiz @ 2010 01 13, 14:41)
Na kaip jau ir minejau antro auksto perdanga ir palepe yra 25 cm rockwool vata. Patas stogas nesiltintas, palepe yra neauksta, netinkama gyventi tik sandeliuoti. O antras aukstas vesta zymiai ilgiau, nes kaip suprantu siluma kyla i virsu, pirmas labai greit atvesta. Gal ir delto, kad yra kelios sarvuotos durys, kai paciupineji jos saltos, tad nuo ju sklinda saltis i vidu. Reiks paziureti su prietaisiais,kuriais rase EVOY ir bus matyti, kur iseina siluma.  ax.gif


klausdama kuo dengtas stogas turejau omenyje ar siferiu, bitumu, skarda, akmeniu, keramikinem ar betoninem cerpem.
siaip karkasiniai namai turetu buti kuo sunkesne stogo danga, kad prispaustu pati nama ir pan..... , nes pvz. nei vieno gyvenamo namo Norvegijoje nemaciau su "lengva" stogo danga, ten namui stoga uzdeda akmeniu, keramikinem ar betoninem cerpem....na o LT.....nu stebuklu salis biggrin.gif
nu Jusu atveju gal netame problema, sekmes ieskant priezasties.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gema: 13 sausio 2010 - 19:54
#348
QUOTE(EVOY @ 2010 01 12, 19:27)

Užsisakykite pastato termovizinį tyrimą, Blow door testą. Milijonus nekainuos- bet už tai atrasite namo silpnas vietas. Jos vis tik tikrai yra... Kai žinosite problemas- nesunku bus atrasti ir sprendimą 4u.gif .

Labas smile.gif . O tuom termovizorium reik tikrint kai apsiltintas ir jau sildoma? Mes iskart desim kapsule ir bandysim pasisildyt nors kiek.
Tik kad darbai sustojo doh.gif , nes gruodi betono neissipylem, galvojom nebus ziemos kaip pernai cool.gif . Tai dabar luboms profilius prades det, ant kuriu kabinsis gipskartonis.
Papildyta:
QUOTE(Gema @ 2010 01 13, 19:48)
siaip karkasiniai namai turetu buti kuo sunkesne stogo danga, kad prispaustu pati nama ir pan..... , nes pvz.  nei vieno gyvenamo  namo Norvegijoje nemaciau su "lengva" stogo danga, ten namui stoga uzdeda akmeniu, keramikinem ar betoninem cerpem....na o LT.....nu stebuklu salis  biggrin.gif

Tada ir Amerika stebuklu salis, nes ten visi karkasiniai su bituminiais (lengvais) stogais cool.gif
Atsakyti