Dukrai jau tuoj 11 mėnesiu, auginu ja namie pati. Gyvenu tolokai nuo centro, nuosavu namu rajone, vyras dirba ilgai buna iki 19,30 ar bar veliau kasdien ir dar susirinkimai kurie tesiais iki sutemu, nereti. O as visa diena su dukra. Draugiu neturiu, nes esu nutekejusi is kito miesto. mama mirusi, brolis kitam mieste. be to drauge kuri buvo kai dirbau, dabar kiti darbinai ir panasus reikalai vercia mane "pamirsti". O is kitos puses ka as galiu jai papasakoti?
Jauciu kad vyra pradedu kontroliuoti, itarineti, kad esu nepatenkinta ir niuri. nors zianu kad dukra auginsiu bent per žiema, bandau ieskoti iseities. gal kas galit patarti kaip neišprotėti sedint namie ir netapti šlykščia ir nemylima vyrui. Tiesiog kaip realizuoti save, kai to bendravimo taip truksta, kai esi pririska 24 val per para ir visur gali eit tik su vežimu ir dukra. kai lauki vyro ir tampi jam našta, kai dienos slenka viena po kitos vienodos, o tu jauti kad igyji vis daugiau kompleksu ir pradedi bijoti galvoti apie darba, abejoji ar sugebesi ji dirbti... manau kad tai ne vienai aktualu, pakalbekim moterys seses ir bendramintes....
Jei turi galimybę gal susirask kokį darbelį, o mergaitei auklę. Nors pusei dienos.tada viskas susitvarkytų man jau taip atrodo.
Darba as turiu, tvarkau buhalterija namie. I ji reiks nueiti gal tik kokia diena kita per menesi keletui valandu. o aukles bijau ieskoti, bijau svetima zmogu i namus isileisti, atrodo kad mano vaiko niekas nepriziures taip kaip as. be to turim problemu su valgymu, buna diena kad tik po keleta sauksteliu koses usvalgo ir tik as sugebu jai juos iduoti, nei vyras nei svetimas zmogus nepavalgidina. Todel man nelabai iseina toks varijantas. na nejaugi niekas nesusidure su tokiom problemom. kai pradedi persekioti vyra, kad grisk greiciau namo, kad man sunku, pradedi ieskoti jo elgesy, gal turi kita ir t.t. Tiesiog jautiesi kazdien kaip tau truksta bendravimo ir supratimo ir kaip tai uzpildyti. Juk vyrui reikia buti gerai, sypsotis, valgyti padaryti, but geros nuotaikos ir ji myleti, juk jie kaip vaikai, o tik kai pradedi gasdinti ar persekioti tai jie dar labaiu vengia namu, dar labaiu bega ir slepiasi. kaip islipti is to rato, kad nori kad jis stengtusi grizti ir padeti. kaip atkurti ta jaukuma ir ramybe?
labai panašiai jaučiausi aš, kai gimė pirmasis-kaune draugų neturėjau, nes ne kaunietė, vyras dirba iki vėlumos, vaiko palikt nėr kam... tik pusę metų mes gyvenom žaliakalnyje, tai lengvai galėdavau nusileisti iki laisvės alėjos su vežimu... paskui persikėlėm į Šilainius... ką darydavau kad nenudurnėčiau? kartais išsikviesdavau taksi-susipakuodavau vežimą, vaiką, pieno bueliuką ir varydavau į miestą... atgal grįždavau taip pat... kartais vežimą vyras ryte pasiimdavo į darbą, nes dirbo centre, o aš darbo gale atvarydavu su vaiku mikriuku arba taksu ir visi eidavom kur nors pasivaikščioti, pasėdėti kavinėj.. 
kartais priversdavau vyrą grįžti anksčiau vakare ir tada vėl kur nors varydavom susipakavę vežimą... savaitgaliais irgi kaip vyras juokaudavo, kad žmonės šunis išveda pasivaikščioti, tai jis žmoną su vaiku pasiblaškyti... 
Tiesiog nesėdėk rankų sudėjusi ir negalvok, kad jai yra vaikas, tai negalima niekur... tiesiog paprasčiau į viską žiūrėk, gal daugiau pinigų išleisi tokiom pramogom su taksi, bet sutaupysi sveikatos 
Žinoma, labai svarbu, kad ir vyras tai suprastų ir tave palaikytų...
kartais priversdavau vyrą grįžti anksčiau vakare ir tada vėl kur nors varydavom susipakavę vežimą... savaitgaliais irgi kaip vyras juokaudavo, kad žmonės šunis išveda pasivaikščioti, tai jis žmoną su vaiku pasiblaškyti... Tiesiog nesėdėk rankų sudėjusi ir negalvok, kad jai yra vaikas, tai negalima niekur... tiesiog paprasčiau į viską žiūrėk, gal daugiau pinigų išleisi tokiom pramogom su taksi, bet sutaupysi sveikatos Žinoma, labai svarbu, kad ir vyras tai suprastų ir tave palaikytų...
darau taip ir as, kai vasara iseinu, nueinu iki centro, susiruosiu kosiu, kad pamaitint ant suoleio ir parvaziuojam visi su masina is darbo. Bet yra dar viena astri problema. Truksta bendravimo, tiesiog apie kazkokias kasdienines problemas ir dziaugsmus. Vyras grizta pavarges, kazka paklausia, pasakau, tai po 5 min jis vel klasia ta pati, na kazkaip pasijauti labai nemaloniai. Atrodo kalbi su savim. na ji suprasti reikia dirba su zmonem tokioj firmoj, kur kiek ateisi, tiek debesisi zmoniu, jis pervargsta. O kaip tu sprendei bendravimo problema.
na dėl to kad po penkių minučių klausia to paties, tai čia dažno vyro problema 
nereik nei vaikų tam... pvz. kokias dvi savaites kalbu apie konkrečią dieną, kad tarkim kažkur teks važiuot ar pan. ir kai ateina ta diena-mano vyras akis išpučia-kodėl aš nieko nežinojau??? ir dar pykt ima, kai pradedi supykus rėkt, kad dvi savaites apie tai jam kalbu nu ir ką tu jam?? ir tas bendravimas... ne kiekvienas jį vienodai supranta.. tarkim mano vyras irgi nėra labai kalbus plepys, kol neužeina išsiplepėjimo valandėlės... vat pvz po darbo su vaiku nuvarai pas jį-paskui eini į miestą... einam ir beveik tylim, susėdam kavinukėj, pasiimi vyno ar alaus bokalą ir kažkaip savaime išsitylėjęs ima kalbėtis... jei tavo vyras dirba su debesiu žmonių-leisk jam atsikvėpti nuo kalbų, tiesiog dviese patylėkit... nors žinau, kad tai labai sunku, nes lauki visą dieną kol grįš, kol galėsi išsitarškėti visas smulkmenas, kurios atrodo tau svarbios, o vyrui tai atrodo, kad net neverta dėl to aušint burną... tokie jau jie yra... jiems viskas kitaip... ir dažnai dėl to pikta ir kartais juokinga, bet yra kaip yra..... tiesiog su laiku imi suprasti, kad nieko nepakeisi... o ir vaikus auginat periodiškai užeina krizės, kai atrodo taip užknisa viskas-vaikai, puodai, namai ir vyras nerodantis dėmesio... va kai gimė antras-namie atsirado kompas ir internetas... atradau forumus, kad juos kur velnias tai dabar atsiklausau čia visko ir išsiplepu kartais pasidalinu savo senos tarkos patirtim 
anksčiau dar ir namuose dažnai internaučių mamų susitikimus susiorganizuodavom
nereik nei vaikų tam... pvz. kokias dvi savaites kalbu apie konkrečią dieną, kad tarkim kažkur teks važiuot ar pan. ir kai ateina ta diena-mano vyras akis išpučia-kodėl aš nieko nežinojau??? ir dar pykt ima, kai pradedi supykus rėkt, kad dvi savaites apie tai jam kalbu nu ir ką tu jam?? ir tas bendravimas... ne kiekvienas jį vienodai supranta.. tarkim mano vyras irgi nėra labai kalbus plepys, kol neužeina išsiplepėjimo valandėlės... vat pvz po darbo su vaiku nuvarai pas jį-paskui eini į miestą... einam ir beveik tylim, susėdam kavinukėj, pasiimi vyno ar alaus bokalą ir kažkaip savaime išsitylėjęs ima kalbėtis... jei tavo vyras dirba su debesiu žmonių-leisk jam atsikvėpti nuo kalbų, tiesiog dviese patylėkit... nors žinau, kad tai labai sunku, nes lauki visą dieną kol grįš, kol galėsi išsitarškėti visas smulkmenas, kurios atrodo tau svarbios, o vyrui tai atrodo, kad net neverta dėl to aušint burną... tokie jau jie yra... jiems viskas kitaip... ir dažnai dėl to pikta ir kartais juokinga, bet yra kaip yra..... tiesiog su laiku imi suprasti, kad nieko nepakeisi... o ir vaikus auginat periodiškai užeina krizės, kai atrodo taip užknisa viskas-vaikai, puodai, namai ir vyras nerodantis dėmesio... va kai gimė antras-namie atsirado kompas ir internetas... atradau forumus, kad juos kur velnias tai dabar atsiklausau čia visko ir išsiplepu kartais pasidalinu savo senos tarkos patirtim anksčiau dar ir namuose dažnai internaučių mamų susitikimus susiorganizuodavom
[quote=Rigedora,2005 09 01, 12:48]
kai ateina ta diena-mano vyras akis išpučia-kodėl aš nieko nežinojau??? ir dar pykt ima, kai pradedi supykus rėkt, kad dvi savaites apie tai jam kalbu
Nu va, tiksliai tas pats. kartias atrodo ,kad pradesi galva i siena dauzyti
Taciau as savy pastebejau viena problema(nes man viskas kaip tau). Atrodo vyras uzsiemes ir patenkintas, nors ir pavarges. O tu tupi namie, keiti pampersus, verdi vakariene, kur dar issekimas ir nervai benesiojant klykianti vaika. Nervuoja tas poziuris, kad tau lengviau, kad tai tik nieku darbas.
O problema ta, kad nieko nebeturi savo: draugiu paplepejimu, isvaziavimu i gamta, atsipalaidavimu klube, net nebegali paskaityti knygos, uzsiimti sportu ar meditacija....
Man irgi sunku, taciau zinau, kad ta problema yra many, kad nuo to izoliuoto gyvenimo pradedi kaltinti vyra. Reikia surasti ta aukso viduri, surasti savo uzsiemima, pamirsti vyra ir pradeti gyventi savo, stiprios, nepriklausomos moters gyvenima. O tada ateitu pasitenkinimas ir nebutu toks abidniakas kai vyras atrodo toks uzsiemes, kad nebekreipia demesio.
Kazkaip reikia pradeti gyventi del saves, nes vaikai uzaugs ir paliks, vyro irgi gali nebelikti. tad ant kieno peties tada rasim striprybe....ant savo peciu...
kai ateina ta diena-mano vyras akis išpučia-kodėl aš nieko nežinojau???
ir dar pykt ima, kai pradedi supykus rėkt, kad dvi savaites apie tai jam kalbu Nu va, tiksliai tas pats. kartias atrodo ,kad pradesi galva i siena dauzyti
Taciau as savy pastebejau viena problema(nes man viskas kaip tau). Atrodo vyras uzsiemes ir patenkintas, nors ir pavarges. O tu tupi namie, keiti pampersus, verdi vakariene, kur dar issekimas ir nervai benesiojant klykianti vaika. Nervuoja tas poziuris, kad tau lengviau, kad tai tik nieku darbas.
O problema ta, kad nieko nebeturi savo: draugiu paplepejimu, isvaziavimu i gamta, atsipalaidavimu klube, net nebegali paskaityti knygos, uzsiimti sportu ar meditacija....
Man irgi sunku, taciau zinau, kad ta problema yra many, kad nuo to izoliuoto gyvenimo pradedi kaltinti vyra. Reikia surasti ta aukso viduri, surasti savo uzsiemima, pamirsti vyra ir pradeti gyventi savo, stiprios, nepriklausomos moters gyvenima. O tada ateitu pasitenkinimas ir nebutu toks abidniakas kai vyras atrodo toks uzsiemes, kad nebekreipia demesio.
Kazkaip reikia pradeti gyventi del saves, nes vaikai uzaugs ir paliks, vyro irgi gali nebelikti. tad ant kieno peties tada rasim striprybe....ant savo peciu...
Primavera, nežinau ar tai paguos, tačiau vaikui augant tampa lengviau atsiranda ir laisvo laiko ir galimybių ... žinoma, jei neaugini vaiko taip, kad su kiekvienu jo knirktelėjimu puoli jo nešioti ar popinti 
kaip pati sakai reik pabūt egoistėm truputį o jus vyrai grįžę po darbo išleidžia nors valandai vienas kur nors? nes mane tai nenorėdavo net į parduotuvę išleist-geriau jau pats nueis bet askui užsiėmiau avon kosmetikos platinimu ir tekdavo išeiti į pristatymus... 
palaipsniui priprato prie to, kad išeinu ir viena... juokingiausia būdavo, kad va aš skubu išeit-jis grįžta-sakau va blynų tešla-išsikepk...grįžtu po kelių valandų-tešla kaip stovėjo taip stovi sakau, tai ko nevalgei?? tai kad nebuvo kada išsikept.. a vat sakau, o kaip man yra kada su dviem vaikais viską padaryt???
atsiranda ir laisvo laiko ir galimybių ... žinoma, jei neaugini vaiko taip, kad su kiekvienu jo knirktelėjimu puoli jo nešioti ar popinti kaip pati sakai reik pabūt egoistėm truputį o jus vyrai grįžę po darbo išleidžia nors valandai vienas kur nors? nes mane tai nenorėdavo net į parduotuvę išleist-geriau jau pats nueis bet askui užsiėmiau avon kosmetikos platinimu ir tekdavo išeiti į pristatymus... palaipsniui priprato prie to, kad išeinu ir viena... juokingiausia būdavo, kad va aš skubu išeit-jis grįžta-sakau va blynų tešla-išsikepk...grįžtu po kelių valandų-tešla kaip stovėjo taip stovi sakau, tai ko nevalgei?? tai kad nebuvo kada išsikept.. a vat sakau, o kaip man yra kada su dviem vaikais viską padaryt???
ir man buvo taspats kosmaras besitesiantis 24 val.per para bet niekas nepadejo kaip atsiribojimas nuo rutinos:mokslai,darbas,isejimas kazkur kur suaugusiuju daugiau nei vaiku kitaip buciau nuprotejus...jau net vyras nebenoredavo namo grist:kokia isterike buvau palikus....sienos taip slege,kad atrode lauke gyvenciau kad tik nebematyciau tu paciu puodu ir maisto gaminimo 
.....butinai reikia tureti kazkoki uzsiemima uz namu ribu..butinai...kitaip sustoja asmenybes tobulejimas..nebegalejimas saves realizuoti..isveda is kantrybes..pradedi tikra to zodzio prasme "debileti" 
o ir is nervuotos mamytes-jokios naudos..o is isterikes zmonos-tuo labiau
jei nera pazistamu,tikrai ieskok aukles..pamatysi kaip prasvieses akys,jei tu busi laiminga-visa seima bus laiminga..juk pastebek kaip nuo moters nuotaikos namuose viskas priklauso
man uztenka poros laisvu dienu i savaite-ir as galiu vel tvarkytis,kuistis namuose,ir vaikelis nebeerzina ir vyro lauki ir save mylet pradedi,nes zinai kad tave vertina ne tik uz sedejima namie su vaiku
tik nesedek namie...kazka galvok...sekmes
bet niekas nepadejo kaip atsiribojimas nuo rutinos:mokslai,darbas,isejimas kazkur kur suaugusiuju daugiau nei vaiku kitaip buciau nuprotejus...jau net vyras nebenoredavo namo grist:kokia isterike buvau palikus....sienos taip slege,kad atrode lauke gyvenciau kad tik nebematyciau tu paciu puodu ir maisto gaminimo .....butinai reikia tureti kazkoki uzsiemima uz namu ribu..butinai...kitaip sustoja asmenybes tobulejimas..nebegalejimas saves realizuoti..isveda is kantrybes..pradedi tikra to zodzio prasme "debileti" o ir is nervuotos mamytes-jokios naudos..o is isterikes zmonos-tuo labiau jei nera pazistamu,tikrai ieskok aukles..pamatysi kaip prasvieses akys,jei tu busi laiminga-visa seima bus laiminga..juk pastebek kaip nuo moters nuotaikos namuose viskas priklauso
man uztenka poros laisvu dienu i savaite-ir as galiu vel tvarkytis,kuistis namuose,ir vaikelis nebeerzina ir vyro lauki ir save mylet pradedi,nes zinai kad tave vertina ne tik uz sedejima namie su vaiku
tik nesedek namie...kazka galvok...sekmes
Skaudžiausia šitoj situacijoj vyro galvojimas, jog jei jau sėdi su vaiku namie, tai čia juokų darbas...Aš nežinau ar pakeičiau tą požiūrį ar ne, bet sau situaciją pasilengvinau pasisamdydama namų tvarkytoją, kuri bent jau išplauna grindis, nuvalo dulkes, sulygina, nors tiek -ir iškart pasijautė.
O valgyt daro tik vyras - aš vaikui košelę pietums išverdu- tačiau kai negaliu- tai irgi ne problema. Aišku, man lengviau nes dėl to kovoti nereikėjo, jis tiesiog mėgsta gaminti. Nebūtinai valgio gaminimą, bet kažką kas labiausiai knisa galima permesti ant vyro pečių, kad ir per didžiausius konfliktus. Tu ne vergė.
Temos autorė skundėsi, kad vaikiukas nebūna su kitais žmonėm- o kas būtų, jei tau kas nors, tfu tfu tfu atsitiktų? susirgtum, atsigultum į ligoninę? vaikas natūraliai prisitaikytų, neliktų nei nevalgęs nei negėręs. Taigi gal reiktų pasiryžti ir pabandyti palikti pradžioj su tėveliu, kurį nors šeštadienį, nueiti į kokį sporto klubą, baseiną, kiną, apsipirkti...kur nors...Susitvarkys nes neturės kur dingt, nei vienas nei kitas. Nuo to tik labiau abu mamytę mylės, o tu visa atsigavusi, pailsėjusi sugrįši, nustebusi pakelsi antakius : "brangusis, kaip tu visą dieną namie sėdėjai ir pavargęs?"
O valgyt daro tik vyras - aš vaikui košelę pietums išverdu- tačiau kai negaliu- tai irgi ne problema. Aišku, man lengviau nes dėl to kovoti nereikėjo, jis tiesiog mėgsta gaminti. Nebūtinai valgio gaminimą, bet kažką kas labiausiai knisa galima permesti ant vyro pečių, kad ir per didžiausius konfliktus. Tu ne vergė.
Temos autorė skundėsi, kad vaikiukas nebūna su kitais žmonėm- o kas būtų, jei tau kas nors, tfu tfu tfu atsitiktų? susirgtum, atsigultum į ligoninę? vaikas natūraliai prisitaikytų, neliktų nei nevalgęs nei negėręs. Taigi gal reiktų pasiryžti ir pabandyti palikti pradžioj su tėveliu, kurį nors šeštadienį, nueiti į kokį sporto klubą, baseiną, kiną, apsipirkti...kur nors...Susitvarkys nes neturės kur dingt, nei vienas nei kitas. Nuo to tik labiau abu mamytę mylės, o tu visa atsigavusi, pailsėjusi sugrįši, nustebusi pakelsi antakius : "brangusis, kaip tu visą dieną namie sėdėjai ir pavargęs?"
QUOTE(Rigedora @ 2005 09 02, 09:21)
Primavera, nežinau ar tai paguos, tačiau vaikui augant tampa lengviau atsiranda ir laisvo laiko ir galimybių ... žinoma, jei neaugini vaiko taip, kad su kiekvienu jo knirktelėjimu puoli jo nešioti ar popinti kaip pati sakai reik pabūt egoistėm truputį o jus vyrai grįžę po darbo išleidžia nors valandai vienas kur nors? nes mane tai nenorėdavo net į parduotuvę išleist-geriau jau pats nueis bet askui užsiėmiau avon kosmetikos platinimu ir tekdavo išeiti į pristatymus... palaipsniui priprato prie to, kad išeinu ir viena... juokingiausia būdavo, kad va aš skubu išeit-jis grįžta-sakau va blynų tešla-išsikepk...grįžtu po kelių valandų-tešla kaip stovėjo taip stovi sakau, tai ko nevalgei?? tai kad nebuvo kada išsikept.. a vat sakau, o kaip man yra kada su dviem vaikais viską padaryt???
atsiranda ir laisvo laiko ir galimybių ... žinoma, jei neaugini vaiko taip, kad su kiekvienu jo knirktelėjimu puoli jo nešioti ar popinti kaip pati sakai reik pabūt egoistėm truputį o jus vyrai grįžę po darbo išleidžia nors valandai vienas kur nors? nes mane tai nenorėdavo net į parduotuvę išleist-geriau jau pats nueis bet askui užsiėmiau avon kosmetikos platinimu ir tekdavo išeiti į pristatymus... palaipsniui priprato prie to, kad išeinu ir viena... juokingiausia būdavo, kad va aš skubu išeit-jis grįžta-sakau va blynų tešla-išsikepk...grįžtu po kelių valandų-tešla kaip stovėjo taip stovi sakau, tai ko nevalgei?? tai kad nebuvo kada išsikept.. a vat sakau, o kaip man yra kada su dviem vaikais viską padaryt??? Tikiuosi, kad palengves, taciau jau ir apie antra pagalvoju, kad vienu metu du vargus isvargti. Vis tiek antro kazkada reikes, tai gal greiciau tada reikia
dar kokie plius 4 metai ir mazdaug gali apie save daugiau pagalvoti o as vietoj nesedziu. kovoju su depresija, uzsirasiau i kursus, galvoju is naujo pasimokyti vairuoti automobili, kad galetum nuo nieko nepriklaussoma sesti ir vaziuoti kur nori
stengiuosi maziau galvoti apie vyra ir ka jis veikia, nes tai baigiasi tik gincais ir tyla besitesiancia keleta dienu. mamytes, darom akcija 'nepriklausoma mamyte''!!!
pradedam daryti tai, apie ka svajojom ir labai norejom. esam is tu mamu, kurios negali pakesti rutinos ir apsiriboti tik vaiku auginimu. mamytes, gana gaileti saves reikia spirti tam gyvenimui i uzpakali ir siekti dalyku, kurie mums yra svarbus..
