Velyvasis persileidimas

Sveikutes visos, kas uzsukote i sia temele.



Norejau pasidalinti patirtimi su tomis, kurios patyre velyvaji persileidima. Jau man kartais atrodo, kad tokiu likimo draugiu visai nera, nes visos temeles tik apie ankstyvuosius vaikelio pabegimus.

Man tai atsitiko pries pat Velykas, o suneliui (jau zinojau lyti) ta diena sukako 20 savaiteliu. Taigi visas sventines dienas praleidau ligonines palatoja staugdama, kaip suo: is nevilties, apmaudo, liudesio ir ilgesio.

Taip, baisu ir skausminga be galo. Nors mediciniskai tai traktuojama, kaip velyvasis persileidimas, bet man tai buvo pati tikriausia vaikelio mirtis Juolab, kad vaikelis buvo labai lauktas ir myletas.

Pas gydytojus reguliariai lankaiusi, laikiausi visu nurodymu. O ir pati laikau save pakankamai patyrusia mama - vyresniajam suneliui tuoj sukaks 7 metai. Siaip jokiu sveikatos sutrikimu nebuvo, isskyrus pykinima nestumo pradzioj.

Pora dienu pries ta nelemtaji ivyki buvau Santariskese Zmogaus Genetikos Centre, atliko echoskopija, kraujo tyrimus - jokiu genetiniu sutrikimu. Vaikelis sveikaiusias ir netgi idealiai atitinka savo amziu.

Kiek dziaugsmo buvo mano seimynai, ypac suneliui, kai pasakiau, jog turesim broli. Vyras irgi didziavosi savo sunais-azuolais. Pasiskelbem visam pasauliui, kad turesim dar viena sunu, o ir pilvelis mano buvo didelis (pati as esu smulkute). Pasisiuvau sukneliu nesciosioms, prisipirkau ivairiausiu palaidiniu, nestumo dirza ir se tau kad nori ...

O buvo viskas taip:
Isedau pas vyra i masina ir nubego vandenys. Vyras mane po 5 min pristate i ligonine. Priimamajame prasidejo saremiai. Po pusvalandzio jau buvau gimdykloje, o dar po valandos buvau nebenescia... PABAIGA

Dabar nuo to laiko praejo beveik 4 sav, o as vis dar negaliu su tuo susitaikyt. Zinau, mes jauni, turesim dar vaiku, laikas viska uzgydo, gamta pati atsirenka ir t.t. Labai daug tokiu zodziu prisiklausiau pastaruoju metu. Taciau tai neguodzia. Kasdien saves klausiu KODEL, kodel taip atsitiko, kodel man, kodel dabar, kodel ne tada, kai tas nestumas buvo kokiu 2-3 sav, gal apskritai nebuciau apie savo nestuma net zinojusi...
Suneli, kodel pabegai???

Užjaučiu Tave, ederi
Tikrai neguodžia, kad bus dar vaikučių, esi jauna, t.t. Tokioje situacijoje turbūt tik laikas Tavo sąjungininkas Nesu patyrusi tokios situacijos, bet bandau suprati, kad tai yra didžiausias ilgesys, nusivylimas, kaip pati rašai ir besikartojantys klausimai... Stiprybės Tau, vaikelio nėra Tavyje, šalia Tavęs, bet jis stebi Tave iš aukštai

laikykis, labai liudna istorija, tokia nuosirdi ...

Aciu merginos uz palaikyma.

Gaila, kad kol kas neatsiranda likimo draugiu. Matau, kad mano atvejas pakankamai retas, o ir literaturos apie tai visai nera, (na, bent jau as neradau).

tu tikrai ne viena,kuriai taip atsitiko.Man buvo 23 savaiteles ,kai as praradau savo dukryte

Sveikute

Na aciudie, o jau buvau nusigandus. Ar senai tau tai nutiko? Ka sake gydytojai, ar priezasti pasake?

Labai užjaučiu tave...Man taip pat nutiko ši baisi nelaimė...21 savaitė ėjo...O mano Angelėlis jau pora savaičių kaip buvo miręs...Tyrė,sako Infekcija.O neaišku,kas ir kaip, nes tyrimai visi superiniai buvo, vaikelis amžių atitiko...Pasirodo, būtent 20 - 21savaitė irgi yra be galo pavojingos.Tik visada labiausiai gydytojai akcentuoja iki pirmų trejų mėnesių, o apie vėlesnį laikotarpį labai mažai informacijos...
Laikykimės...Mes jau antrą mėnesį planuojam vėl...Bet kaip ilgu laukti, o testai vis neigiami...

Aciu Amri32, as taip pat tave uzjauciu ir baisiai suprantu, kaip ilgu...

O po kiek laiko pradejote vel planuoti vaikeli, kiek liepe gydytojai laukti? Man sake pakentet apie pusmeti, bet nezinau ar iseis tiek islaukt

Taip norisi ir vel but

Beje, o kaip del pieno? Pas mane jo tiesiog upes bego, o krutys dege ir kaip akmenines tapo. Pasiskundziau ginei, tai ji "bromcriptin" israse, geriau 2 sav. Bet pieno vis tiek yra. Aciudie, kad krutines nebeskauda, o pienas bega tik paspaudus.

Vargelis vienu zodziu

Sveikutė Buvo ir man to pienelio...Krūtys degė, tai gydyt., su kamparo aliejuku pasiūlė tepti - pasaka, jau po pirmo karto karštį ištraukė Tik reikia saugoti kad ant speniukų nepatektų, masažuojančiais judesiais ištepti ir liemenėlę ankštą užsisegti,kad gerai prilaikytų.Na, tyrimai pas mane geri, charakteris skorpionės - viskas arba nieko - tai leido po trejų mėnesių.Aš turiu savo teoriją,kad jei gerai jautiesi,svarbiausia pirmų mėnesinių sulaukti. Tai jau iškart ir darėm taip...Tik Dievulis matyt,dar kantrybės užsimanė pamokyti - jau trečią ciklą bandome...Ir nieko
O pienuko dar bus,matyt,ilgiau tau.Man irgi taip pat buvo.Net tyrimus dariausi kraujo, tai prolaktinas kažkoks gaminasi dar,tad pienukas ir bėga...Susitvarkys organizmas palaipsniui...Neskubėk...Dieve...Kaip šviežia dar tau...Kai prisimenu tą laikotarpį,tai tarsi skausmo kamuolys, palaužta siela buvau...Apkabinu darsyk Tave...Nueik į ,,Angeliukų mamyčių ,, svetainę.Jos ten labai fainos, padėjo man gryžti į gyvenimą Tos Šaunios, Stiprios Moterys...

Ederi,liudna labai istorija Laikykites,stiprybes jums

Sveiki. Pas mane pirma tokia situacija buvo prieš 3 metus, 17 sav.nustate nesivystanti nėstumą ir 2 sav. kaip nešiojau jau mirusi vaikelį . Nors padariau visus tyrimus, priežasties nerado. Žinau, kad buvo berniukas, o kaip žinoma berniukau silpnesni.
O prieš menesi vėl buvo nesivystantis nėštumas 9 sav. Galvojau, kad jeigu viena karta jau buvo su manim , tai daugiau nepasikartos, bet skaudžiai klydau .
Kantrybės mums,

ederi Amri32 užjaučiu, pati nesenai išgyvenau valymą tiesa nebuvo daug savaičių, nors man jau buvo daug pagal mmm 9sav. bet skaudžiausia, kad buvo dvyniukai, apie kuriuos aš taip svajojau nelemta matyt buvo, bt aišku tai neguodžia, man po valymo praėjo lygiai savaitė atrodo, kad lyg geraijaučiuosi, bet momentais palūžtu, bet negaliu įsijausti į sielvartą skausmą, nes matau, kaip mano mažytei mergytei širdelė skauda matyti mane verkiančią tad teko greitai surinkti save po gabaliuką ir atsistoti, žiūrėti į priekį ir gyventi

Aš taip pat kai paklausiau, kiek man dabar laukti pasakė 6mėn., bet aš tiek nelauksiu tikrai, jei bus lemta pastosiu greičiau, jei ne tada tik po 6 mėn žinoma, baimė išliks bet aš taip noriu mažo vaikelio