Norėtume,kad mūsų žodžiai būtų dideli,
Kad sielvarte sušildytų,paguostų,
Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy
Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų
Sveikos, mamytes,
būna dienų, kai atrodo, kad man nebėra ko čia grįžti, kad lyg jau pasveikau nuo savo liūdesio, kad nebereikia paguodos ir nebemoku paguosti. Kartais atrodo, kad viskas buvo taip seniai, kad viskas buvo lyg sapnas. Bet ateina ir kitokios dienos - kupinos skaudulių ir ašarų. Tada suprantu, kaip mažai tenutolau nuo savęs tokios, kokia buvau TĄ dieną. Bet geriausia yra tai, kad aš jau susitaikiau. Toks gyvenimas ir aš jį vis dar myliu.
Įdomiai pasakyta. Gal ir yra tame tiesos. Kažkuo pranašesnė jaučiuosi net už savo pačios mamą, nes žinau, ką reiškia atsisveikinti su vaiku amžiams, ką reiškia jo beprotiškai ilgėtis.
Aš irgi bene kas vakarą grįžtu į tą vakarą. Skaičiuoju kiekvieną savo judesį, sveriu kiekvieną man pasakytą žodį, seku gydytojų veiksmus, mylimo žvilgsnius, operacinės garsus.... ir vis atrodo, kad kažką buvo galima padaryti kitaip, kad kažkur buvo kitokia - laiminga pabaiga.
būna dienų, kai atrodo, kad man nebėra ko čia grįžti, kad lyg jau pasveikau nuo savo liūdesio, kad nebereikia paguodos ir nebemoku paguosti. Kartais atrodo, kad viskas buvo taip seniai, kad viskas buvo lyg sapnas. Bet ateina ir kitokios dienos - kupinos skaudulių ir ašarų. Tada suprantu, kaip mažai tenutolau nuo savęs tokios, kokia buvau TĄ dieną. Bet geriausia yra tai, kad aš jau susitaikiau. Toks gyvenimas ir aš jį vis dar myliu.
QUOTE(linabaler @ 2009 05 07, 11:05)
Jungius, nes čia susirinkusios tikros mamos. Per mažiuko laidotuves, vyro teta priėjo ir pasakė: dabar tu tikra mama, žinai kas yra džiaugsmas vaikui gimus ir kas yra skausmas jo netekus.
Aš su jumis
Aš su jumis
Įdomiai pasakyta. Gal ir yra tame tiesos. Kažkuo pranašesnė jaučiuosi net už savo pačios mamą, nes žinau, ką reiškia atsisveikinti su vaiku amžiams, ką reiškia jo beprotiškai ilgėtis.
QUOTE(zydra30 @ 2009 05 08, 13:11)
mes visada griztam i tas paskutines dienas. atrodo tiek nedaug truko ir viskas galejo buti kitaip. as irgi vis prisimenu...
Aš irgi bene kas vakarą grįžtu į tą vakarą. Skaičiuoju kiekvieną savo judesį, sveriu kiekvieną man pasakytą žodį, seku gydytojų veiksmus, mylimo žvilgsnius, operacinės garsus.... ir vis atrodo, kad kažką buvo galima padaryti kitaip, kad kažkur buvo kitokia - laiminga pabaiga.
Labuka visoms naujoje temuteje.
Ziezuliuk, seniai matyta...Ir man buna akimirku, kai atrodo man jau cia ne vieta...
o va siandien ir man baisiai sunku....verkiu nuo ryto ir taip skauda, taip truksta mano mazutes...O dar siandien kiek isgascio apturejau. Mano pupa susirado brolio spintoj pakaba ir su tuo astriuoju galu(kabliu)isigrudo sau uz akytes virsutinio voko, ir dar is vidines puses. Gerai kad tuo metu atejau pas ja, nes jai skaudejo, o ji vis labiau plese...Tai spejau greit sugriebt ir istraukt. Net nepajutau kaip atsiduriau pas gydytoja(pas mus ambulatorija beveik kieme). Atlekiau su slepetemis su kambariniais rubais, kaip pakvaisusi...Laimei, akye nebuvo pazeista . grizus namo paemiau ta pakaba, net pakaba jos nepavadinsi, sulankstytas gelzgalys kur is valyklos rubus atiduoda. Ir kur ji toki suirado, lyg ir nelaikau namie tokiu 
. Apziurejau dar ta kabli, nu toks jis visas astrus 
, sunku patiket, kaip nepazeide akytes. Tiesiog sioje situacijoje tikrai jauciu mazyle apsaugojo musu angeliukas.... 
Kitokio paaiskinimo cia ner...
Ziezuliuk, seniai matyta...Ir man buna akimirku, kai atrodo man jau cia ne vieta...
o va siandien ir man baisiai sunku....verkiu nuo ryto ir taip skauda, taip truksta mano mazutes...O dar siandien kiek isgascio apturejau. Mano pupa susirado brolio spintoj pakaba ir su tuo astriuoju galu(kabliu)isigrudo sau uz akytes virsutinio voko, ir dar is vidines puses. Gerai kad tuo metu atejau pas ja, nes jai skaudejo, o ji vis labiau plese...Tai spejau greit sugriebt ir istraukt. Net nepajutau kaip atsiduriau pas gydytoja(pas mus ambulatorija beveik kieme). Atlekiau su slepetemis su kambariniais rubais, kaip pakvaisusi...Laimei, akye nebuvo pazeista
. grizus namo paemiau ta pakaba, net pakaba jos nepavadinsi, sulankstytas gelzgalys kur is valyklos rubus atiduoda. Ir kur ji toki suirado, lyg ir nelaikau namie tokiu . Apziurejau dar ta kabli, nu toks jis visas astrus , sunku patiket, kaip nepazeide akytes. Tiesiog sioje situacijoje tikrai jauciu mazyle apsaugojo musu angeliukas.... Kitokio paaiskinimo cia ner...
QUOTE(sandrynja @ 2009 05 08, 15:24)
Labuka visoms naujoje temuteje.
Ziezuliuk, seniai matyta...Ir man buna akimirku, kai atrodo man jau cia ne vieta...
o va siandien ir man baisiai sunku....verkiu nuo ryto ir taip skauda, taip truksta mano mazutes...O dar siandien kiek isgascio apturejau. Mano pupa susirado brolio spintoj pakaba ir su tuo astriuoju galu(kabliu)isigrudo sau uz akytes virsutinio voko, ir dar is vidines puses. Gerai kad tuo metu atejau pas ja, nes jai skaudejo, o ji vis labiau plese...Tai spejau greit sugriebt ir istraukt. Net nepajutau kaip atsiduriau pas gydytoja(pas mus ambulatorija beveik kieme). Atlekiau su slepetemis su kambariniais rubais, kaip pakvaisusi...Laimei, akye nebuvo pazeista . grizus namo paemiau ta pakaba, net pakaba jos nepavadinsi, sulankstytas gelzgalys kur is valyklos rubus atiduoda. Ir kur ji toki suirado, lyg ir nelaikau namie tokiu . Apziurejau dar ta kabli, nu toks jis visas astrus , sunku patiket, kaip nepazeide akytes. Tiesiog sioje situacijoje tikrai jauciu mazyle apsaugojo musu angeliukas.... Kitokio paaiskinimo cia ner...
Ziezuliuk, seniai matyta...Ir man buna akimirku, kai atrodo man jau cia ne vieta...
o va siandien ir man baisiai sunku....verkiu nuo ryto ir taip skauda, taip truksta mano mazutes...O dar siandien kiek isgascio apturejau. Mano pupa susirado brolio spintoj pakaba ir su tuo astriuoju galu(kabliu)isigrudo sau uz akytes virsutinio voko, ir dar is vidines puses. Gerai kad tuo metu atejau pas ja, nes jai skaudejo, o ji vis labiau plese...Tai spejau greit sugriebt ir istraukt. Net nepajutau kaip atsiduriau pas gydytoja(pas mus ambulatorija beveik kieme). Atlekiau su slepetemis su kambariniais rubais, kaip pakvaisusi...Laimei, akye nebuvo pazeista
. grizus namo paemiau ta pakaba, net pakaba jos nepavadinsi, sulankstytas gelzgalys kur is valyklos rubus atiduoda. Ir kur ji toki suirado, lyg ir nelaikau namie tokiu . Apziurejau dar ta kabli, nu toks jis visas astrus , sunku patiket, kaip nepazeide akytes. Tiesiog sioje situacijoje tikrai jauciu mazyle apsaugojo musu angeliukas.... Kitokio paaiskinimo cia ner...vajej, kiek strioko, bet gerai, kad viskas taip baigesi. Tuoj ir pamirsit. O angeliukas matyt cia tikrai pasidarbavo
nepamenu kuriam zurnale skaiciau, bet galim prisisaukt savo angela sarga, tereikia stengtis but geriems, uzdegt zvake ir su gerom mintim ji prisikalbint
musu vaikis pries kelias dienas sako- mama kai as busiu uzauges ir turesiu moteri, ta moteris musu vaiku tai tu busi mociute, o tetis diedukas ... o jau jam juoko kad as mociute, o tetis diedukas
musu vaikis pries kelias dienas sako- mama kai as busiu uzauges ir turesiu moteri, ta moteris musu vaiku tai tu busi mociute, o tetis diedukas ... o jau jam juoko kad as mociute, o tetis diedukas
QUOTE(rugsėjė @ 2009 05 08, 15:58)
nepamenu kuriam zurnale skaiciau, bet galim prisisaukt savo angela sarga, tereikia stengtis but geriems, uzdegt zvake ir su gerom mintim ji prisikalbint
musu vaikis pries kelias dienas sako- mama kai as busiu uzauges ir turesiu moteri, ta moteris musu vaiku tai tu busi mociute, o tetis diedukas ... o jau jam juoko kad as mociute, o tetis diedukas
musu vaikis pries kelias dienas sako- mama kai as busiu uzauges ir turesiu moteri, ta moteris musu vaiku tai tu busi mociute, o tetis diedukas ... o jau jam juoko kad as mociute, o tetis diedukas
Nu tavo vaikis kaip visad primasto. Galvociukas 
QUOTE(sandrynja @ 2009 05 08, 15:24)
Labuka visoms naujoje temuteje.
Ziezuliuk, seniai matyta...Ir man buna akimirku, kai atrodo man jau cia ne vieta...
o va siandien ir man baisiai sunku....verkiu nuo ryto ir taip skauda, taip truksta mano mazutes...O dar siandien kiek isgascio apturejau. Mano pupa susirado brolio spintoj pakaba ir su tuo astriuoju galu(kabliu)isigrudo sau uz akytes virsutinio voko, ir dar is vidines puses. Gerai kad tuo metu atejau pas ja, nes jai skaudejo, o ji vis labiau plese...Tai spejau greit sugriebt ir istraukt. Net nepajutau kaip atsiduriau pas gydytoja(pas mus ambulatorija beveik kieme). Atlekiau su slepetemis su kambariniais rubais, kaip pakvaisusi...Laimei, akye nebuvo pazeista . grizus namo paemiau ta pakaba, net pakaba jos nepavadinsi, sulankstytas gelzgalys kur is valyklos rubus atiduoda. Ir kur ji toki suirado, lyg ir nelaikau namie tokiu . Apziurejau dar ta kabli, nu toks jis visas astrus , sunku patiket, kaip nepazeide akytes. Tiesiog sioje situacijoje tikrai jauciu mazyle apsaugojo musu angeliukas.... Kitokio paaiskinimo cia ner...
Ziezuliuk, seniai matyta...Ir man buna akimirku, kai atrodo man jau cia ne vieta...
o va siandien ir man baisiai sunku....verkiu nuo ryto ir taip skauda, taip truksta mano mazutes...O dar siandien kiek isgascio apturejau. Mano pupa susirado brolio spintoj pakaba ir su tuo astriuoju galu(kabliu)isigrudo sau uz akytes virsutinio voko, ir dar is vidines puses. Gerai kad tuo metu atejau pas ja, nes jai skaudejo, o ji vis labiau plese...Tai spejau greit sugriebt ir istraukt. Net nepajutau kaip atsiduriau pas gydytoja(pas mus ambulatorija beveik kieme). Atlekiau su slepetemis su kambariniais rubais, kaip pakvaisusi...Laimei, akye nebuvo pazeista
. grizus namo paemiau ta pakaba, net pakaba jos nepavadinsi, sulankstytas gelzgalys kur is valyklos rubus atiduoda. Ir kur ji toki suirado, lyg ir nelaikau namie tokiu . Apziurejau dar ta kabli, nu toks jis visas astrus , sunku patiket, kaip nepazeide akytes. Tiesiog sioje situacijoje tikrai jauciu mazyle apsaugojo musu angeliukas.... Kitokio paaiskinimo cia ner...ojai kaip baisu,tikrai angeliukas apsaugojo
praeita savaitgali MB vos sprando nenusisuko,vaziavo su dviraciu ir vairas nuluzo bet atsikele lyg niekur nieko,nors vaizdelis buvo siaubingas,cia irgi turbut musu angelas pasidarbavo o pries tai jo dukra vazinejos su tuo dviraciu,gerai kad ji coliuke,tai nesugebejo sulauzyt Papildyta:
QUOTE(rugsėjė @ 2009 05 08, 15:58)
nepamenu kuriam zurnale skaiciau, bet galim prisisaukt savo angela sarga, tereikia stengtis but geriems, uzdegt zvake ir su gerom mintim ji prisikalbint
musu vaikis pries kelias dienas sako- mama kai as busiu uzauges ir turesiu moteri, ta moteris musu vaiku tai tu busi mociute, o tetis diedukas ... o jau jam juoko kad as mociute, o tetis diedukas
musu vaikis pries kelias dienas sako- mama kai as busiu uzauges ir turesiu moteri, ta moteris musu vaiku tai tu busi mociute, o tetis diedukas ... o jau jam juoko kad as mociute, o tetis diedukas
nemirtingas
Sandrynja, ojetau kaip baisu, tie vaikiukai labai arti pavojaus 
As irgi myliu gyvenyma, nes gyvenu ne praeitim, o sia diena ir labai artima ateitim(tik viena diena i prieki), man sirdi drasko kasdiena, as apie sunelius galvoju visada...bet as dziaugiuos kad juos turiu, kad juos myliu, kad jie yra, kad jie man tiek laimes suteike. Beabejo kiekvienam savo, vienas stipresnis, kitas silpnesnis, bet jeigu as leisciau sau verkslent kasdiena, tai man irgi butu labai bloga ir tektu gert vaistus ar kazka panasaus. As suprantu kad gyvenymas nesuprantamas, neteisingas ir visa kita, bet juk kiekvienas ir gyvenam skirtingus gyvenymus. Mamytes neliudekit taip,juk nieko nepakeisit
As kasvakara padekoju Dievuliui, kad galiu pabuciuot savo stebukla sviesiaplauke garbanele dukryte, kad turiu ja ir kad turiu sūnelius, tik labai labai labai gaila, ilgu, kad angelelius, bet jie mano sirdys
kaip baisu, tie vaikiukai labai arti pavojaus As irgi myliu gyvenyma, nes gyvenu ne praeitim, o sia diena ir labai artima ateitim(tik viena diena i prieki), man sirdi drasko kasdiena, as apie sunelius galvoju visada...bet as dziaugiuos kad juos turiu, kad juos myliu, kad jie yra, kad jie man tiek laimes suteike. Beabejo kiekvienam savo, vienas stipresnis, kitas silpnesnis, bet jeigu as leisciau sau verkslent kasdiena, tai man irgi butu labai bloga ir tektu gert vaistus ar kazka panasaus. As suprantu kad gyvenymas nesuprantamas, neteisingas ir visa kita, bet juk kiekvienas ir gyvenam skirtingus gyvenymus. Mamytes neliudekit taip,juk nieko nepakeisit
As kasvakara padekoju Dievuliui, kad galiu pabuciuot savo stebukla sviesiaplauke garbanele dukryte, kad turiu ja ir kad turiu sūnelius, tik labai labai labai gaila, ilgu, kad angelelius, bet jie mano sirdys
QUOTE(sandrynja @ 2009 05 08, 15:24)
Labuka visoms naujoje temuteje.
Ziezuliuk, seniai matyta...Ir man buna akimirku, kai atrodo man jau cia ne vieta...
o va siandien ir man baisiai sunku....verkiu nuo ryto ir taip skauda, taip truksta mano mazutes...O dar siandien kiek isgascio apturejau. Mano pupa susirado brolio spintoj pakaba ir su tuo astriuoju galu(kabliu)isigrudo sau uz akytes virsutinio voko, ir dar is vidines puses. Gerai kad tuo metu atejau pas ja, nes jai skaudejo, o ji vis labiau plese...Tai spejau greit sugriebt ir istraukt. Net nepajutau kaip atsiduriau pas gydytoja(pas mus ambulatorija beveik kieme). Atlekiau su slepetemis su kambariniais rubais, kaip pakvaisusi...Laimei, akye nebuvo pazeista . grizus namo paemiau ta pakaba, net pakaba jos nepavadinsi, sulankstytas gelzgalys kur is valyklos rubus atiduoda. Ir kur ji toki suirado, lyg ir nelaikau namie tokiu . Apziurejau dar ta kabli, nu toks jis visas astrus , sunku patiket, kaip nepazeide akytes. Tiesiog sioje situacijoje tikrai jauciu mazyle apsaugojo musu angeliukas.... Kitokio paaiskinimo cia ner...
Ziezuliuk, seniai matyta...Ir man buna akimirku, kai atrodo man jau cia ne vieta...
o va siandien ir man baisiai sunku....verkiu nuo ryto ir taip skauda, taip truksta mano mazutes...O dar siandien kiek isgascio apturejau. Mano pupa susirado brolio spintoj pakaba ir su tuo astriuoju galu(kabliu)isigrudo sau uz akytes virsutinio voko, ir dar is vidines puses. Gerai kad tuo metu atejau pas ja, nes jai skaudejo, o ji vis labiau plese...Tai spejau greit sugriebt ir istraukt. Net nepajutau kaip atsiduriau pas gydytoja(pas mus ambulatorija beveik kieme). Atlekiau su slepetemis su kambariniais rubais, kaip pakvaisusi...Laimei, akye nebuvo pazeista
. grizus namo paemiau ta pakaba, net pakaba jos nepavadinsi, sulankstytas gelzgalys kur is valyklos rubus atiduoda. Ir kur ji toki suirado, lyg ir nelaikau namie tokiu . Apziurejau dar ta kabli, nu toks jis visas astrus , sunku patiket, kaip nepazeide akytes. Tiesiog sioje situacijoje tikrai jauciu mazyle apsaugojo musu angeliukas.... Kitokio paaiskinimo cia ner...Vajei zuiki na ir išgazdino tavo direktoriukė, svarbu kad viskas gerai baigėsi. Na maniškė irgi dabar pradėjo stalčių atsidarinėt virtuvėj, ko niekada nebuvo ir ten randa vis peilius sudėtus, na tik nesužiūrėk ir jau peilis rankoj.
Gerai kad turim angelus sargus savo, tikrai jie mūsų atžaliukus saugo.
Sveika Žiežuliuk, tikrai dingus buvai kažkur ...
QUOTE(sandrynja @ 2009 05 08, 14:24)
O dar siandien kiek isgascio apturejau.
Šiurpai perėjo skaitant
Gerai, kad laimingai 
QUOTE(SiguteS @ 2009 05 08, 17:28)
Sandrynja, ojetau kaip baisu, tie vaikiukai labai arti pavojaus
As irgi myliu gyvenyma, nes gyvenu ne praeitim, o sia diena ir labai artima ateitim(tik viena diena i prieki), man sirdi drasko kasdiena, as apie sunelius galvoju visada...bet as dziaugiuos kad juos turiu, kad juos myliu, kad jie yra, kad jie man tiek laimes suteike. Beabejo kiekvienam savo, vienas stipresnis, kitas silpnesnis, bet jeigu as leisciau sau verkslent kasdiena, tai man irgi butu labai bloga ir tektu gert vaistus ar kazka panasaus. As suprantu kad gyvenymas nesuprantamas, neteisingas ir visa kita, bet juk kiekvienas ir gyvenam skirtingus gyvenymus. Mamytes neliudekit taip,juk nieko nepakeisit
As kasvakara padekoju Dievuliui, kad galiu pabuciuot savo stebukla sviesiaplauke garbanele dukryte, kad turiu ja ir kad turiu sūnelius, tik labai labai labai gaila, ilgu, kad angelelius, bet jie mano sirdys
kaip baisu, tie vaikiukai labai arti pavojaus As irgi myliu gyvenyma, nes gyvenu ne praeitim, o sia diena ir labai artima ateitim(tik viena diena i prieki), man sirdi drasko kasdiena, as apie sunelius galvoju visada...bet as dziaugiuos kad juos turiu, kad juos myliu, kad jie yra, kad jie man tiek laimes suteike. Beabejo kiekvienam savo, vienas stipresnis, kitas silpnesnis, bet jeigu as leisciau sau verkslent kasdiena, tai man irgi butu labai bloga ir tektu gert vaistus ar kazka panasaus. As suprantu kad gyvenymas nesuprantamas, neteisingas ir visa kita, bet juk kiekvienas ir gyvenam skirtingus gyvenymus. Mamytes neliudekit taip,juk nieko nepakeisit
As kasvakara padekoju Dievuliui, kad galiu pabuciuot savo stebukla sviesiaplauke garbanele dukryte, kad turiu ja ir kad turiu sūnelius, tik labai labai labai gaila, ilgu, kad angelelius, bet jie mano sirdys
kartais ir as jauciu, kad as jau ''moved on'', atsiprasau uz angliska issireiskima, nezinau tokio gero lietuvisko. jauciu, kad as gyvenu gyvenima vel. nebedaznai uzeinu i sm, dziaugiuosi savo eliziuku,bet....buna dienu, kai yra labai liudna, kai prisimenu viskas, kas atrodo nutiko lyg ir ne man. kai pagalvoju, kad mano berniukas butu dvieju metuku.....taciau, kaip tu ir sakai gyvenimas yra nesuprantamas. ir labai daznai as dziaigiuosi tuo ka turiu, arba bent turejau trumpam.
sveikos mamytes,netureciau galbut cia rasyti bet isiterpsiu.GABRIELIUKO anyta pazistu,tikrai nera ji tokia koks buvo jos aprasymas idetas.nuostabi moteris,rupestinga,sauni.liudna kad tokios negrazios kalbos ,ir dar netiesa tikra.kalbejau su keletu zmoniu tikrai pasibaiseje sitom zinuten.nu kam zmogu smeizt viesai. 
