Autistukai - 4

va va, o as pries egzus galvos neplaudavau ir nagu nekarpydavau - nes bijodavau neislaikyt , net nzn kode taip, nieks many nemoke, ale po paskutines konsultacijos - neplaudavau ir gana

Mes tiesa sian patyrem VRC kliento agresija su vaiku.
Atvaziavom per anksti. Nuvarem i kiemuka. Vaikas smely kapstosi, as ant suoliuko...
Eina kazkokia grupe vaiku, vienas bernas gal 16 metu prieina prie mano maziuko ir sako: "tu p..daras mano duobe uzkasei" ir apemes pilna sauja smelio tiesiai jam i veida ... Nu ***** zinokit vos neapsiverkiau, koks man buvo smugis. Maniskis stovi visas smelyje ir nesupranta kas ivyko vargsas.
Nu *****, reik ten atsargiai kita karta bt, dabot vaika akilai. Ginti. Visokiu agresyviu ten yra...
dabar galvoju, gerai, kad dar is kojos nesudave i veida.

Šim­tų Pran­cū­zi­jos vai­kų šla­pi­mo ana­li­zė pa­ro­dė, jog eg­zis­tuo­ja ry­šis tarp au­tiz­mo ir sun­kių­jų me­ta­lų po­vei­kio or­ga­niz­mui.
Jei­gu „Pie­ta Re­se­arch“ or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­san­čių bri­tų moks­li­nin­kų gau­ti duo­me­nis tei­sin­gi, at­ra­di­mas ga­li reikš­ti, kad kai ku­riais at­ve­jais au­tiz­mą ga­li­ma iš­gy­dy­ti vais­tu, iš­va­lan­čiu or­ga­niz­mą nuo šių me­ta­lų.
Kaip pa­aiš­kė­jo, iš au­tiz­mu ser­gan­čių vai­kų pa­im­tuo­se pa­vyz­džiuo­se bu­vo per di­de­lis (2,6 kar­to) kie­kis bal­ty­mų, pa­va­din­tų por­fi­ri­nais.
Sun­kie­ji me­ta­lai blo­kuo­ja ge­mo su­si­da­ry­mą ir to­kiu bū­du pri­ver­čia por­fi­ri­nus kaup­tis šla­pi­me. Ty­ri­mo au­to­rius Ri­čar­das Lei­tas sa­ko, jog por­fi­ri­no me­ta­bo­li­tai su­si­ję su epi­lep­si­ja ir au­tiz­mu.
„Pie­ta Re­se­arch“ spe­cia­lis­tams jau pa­vy­ko at­kur­ti nor­ma­lią por­fi­ri­nų kon­cen­tra­ci­ją 12 vai­kų, nau­do­jant tam tik­rus pre­pa­ra­tus, ku­rie pa­si­sa­vi­na sun­kiuo­sius me­ta­lus ir pa­si­ša­li­na iš or­ga­niz­mo kar­tu su jais. Kiek tai pa­dė­jo nu­ga­lė­ti au­tiz­mą, dar ne­aiš­ku.

Saltinis: http://www.lsveikata...mp;news_id=3401

liko tik issiaiskinti, ar Lietuvoje daro toki slapimo tyrima???

Keista ta genetike... Kiek girdejau, tikimybe, kad vienoje seimoje gims antras autistas - labai maza. Nors ka as zinau... Kai vaiksciojau konsultuotis del vyresniojo sunaus, tuo paciu ir del jaunesniojo del jo sunkaus charakterio, bet ne autizmo, mu konsultuojanti gydytoja pasake, kad jos manymu, jaunesnysis turi kur kas daugiau Aspergerio bruozu, nei vyresnis Sita gydytoja buvo is Seimos Santykiu Instituto, ir Gintaro nepazinojo kai tas buvo jaunesnis ir dar niekur nevaiksciojo vienas. Kaip tik del to ir neleidau jo anksciau i SSI dienos grupe - neturejau galimybes lydeti i uzsiemimus, o vienas jis nebutu vaiksciojes. Tai vat dabar, beveik uzauges, jis beveik nepanasus i Aspergeri, koks buvo mazas. O brolis tokiu bruozu turi daug, nors jam tebuvo prirasytas emocinis sutrikimas vaikysteje. Mazoji isvis kol kas nepanasu kad turetu kokiu sutrikimu, bet... paskutiniu metu ji labai irzli, ismoko musti sau per veiduka ar galvyte, kai supyksta, pradejo garsiu riksmu reikalauti ko nori ir su ja vis sunkiau susikalbeti graziuoju. Ar tai tik laikini pokyciai is po ligu (sirguliavome gera menesi), ar reikia tiketis kazko rimtesnio, nezinau. Tik zinau, kad jokiuy diagnoziu tikrai nepulsiu ieskoti ir pas specialistus nebegsiu. Kol kas nematau reikalo. Ir nemanau, kad cia kazkas blogo. Galiu tiok uztikrintai pasakyti tiek, kad visi 3 vaikai yra aiskiai padidinto jautrumo, kuri vyresnieji baigia isaugti, vadinasi, isaugs ir mazoji, ir jaudintis nera ko O jeigu jusu pirmas vaikas gime autistuku, tai yra tikimybe, kad kazkokiu panasiu bruozu bus ir pas kita vaika, bet jis nebutinai bus autistas, gal tik bus taip pat jautrus, gal veliau prades kalbeti, kas nera liga, gal dar kokia problemele tures, kurios pirmas vaikas netuti, o gal nepaveldes jokiu tokiu "negerumu" ir bus visai normalus sveikas vaikas. Juk autizmas - tai kompleksas tam tikru bruozu, kuriu kitas vaikas gali ir netureti. As jusu vietoje neprisigalvociaum, ir gimdyciaum jei tik krize negasdina


Vat vat - ka daryyyyt???? Maniskis taip ir nusivaziavo - ji nuo vaikystes domina tai, ko mokykloje neprireikia, arba prireikia retai (biologijos, geografijos tam tikros zinios, kompiuteriai). Todel pagrindiniu dalyku spragos tooookios, kad jas uzkamsyti jau be sansu, mokytis jis visiskai nebenori, dirbti dar per jaunas, o ir kur ji priims kas... Zodziu, tragedija. Jei tik imanoma, reikia kisti vaikui i galva mokyklines zinias kol ne velu.

Užjaučiu labai isivaizduoju ką tada jautei. O kur jų auklėtoja buvo, vienų gi ten niekur neišleidžia? Jei buvo tai ką sakė kaip reagavo?
Papildyta:


Tai va kartais pagalvoju kaip gerai tas kompiuteris, va ir mes pasiplepėt galim, o iš kitos pusės tai dievo rykštė, vaikam tik tas ir terūpi, mažius ir tas - vadovėlio skaityt nemoka, o internete žaidimų puslapius susiranda be vargo

o del nėštumo gal dar kuri kokios patirtie turit?

Aukletojas atvede ta vaika prie musu ir liepe atsiprasyt, perskaite trumpa morala.

O kas del nestumo domina? Man nuolat gresiantis buvo. Del to nervinausi baisiai, tai man atrode, kad vandenys bega, tai kiausinelio nerado ilgai, tai dar kas nors... visa nestuma ant nervinio protrukio ribos buvau.

na, mediciniškai tikrai neįvardinsiu. Man neaiškino, kas įeina į kompleksinį sutrikimą konkrečiai, tik tai, kad visos (pabrėžiu - visos) raidos sritys atsilieka daugiau nei per pusę. O kalba ir kalbos supratimas bei socialinis elgesys - vos keli procentai iš šimto... Tad... jis atsilikęs konkrečiai, ką bepridursi. Dabar, kai lankausi pas specialistę, išsiaiškinom ir dar daugiau - kalbos aparatas "mirė" per tą laikotarpį, kai labiausiai jis turėjo būti aktyvinamas ir judinamas. O tuo metu mes, po galais, raidos centre gaišom laiką... Ir pikta, ir liūdna, ir ašaros kaupiasi ir daug blogų emocijų man tai sukelia. Ir dar - nejudrumas, nerangumas, labai prasta stambioji motorika... Vienžo, darbo daug...

Dėl to gavome vidutinę negalią. Tikėjausi lengvos. Tačiau neįgalumą vertinę specialistai tiesiog kraipė galvomis, kad toks vaikas yra. O mes dar jo ir į spec darželį neleidom. PRažūtis. Vaiko teisės prigrasino, kad turi teisę mus tikrinti ir, esant norui, apkaltinti vaiko teisių pažeidimu. Nu, gražu, ką bepasakysi...
Tai o po jūsų pasisakymo dėl išsilavinimo, tai jeigu per artimiausią dešimtmetį mažai kas pagerės (nors aš netikiu, kad nepagerės, niekas manęs tuo neįtikins), tai reik suprasti, kad ir mano vaikas mokslo negaus?

Bet tai yra mano vaikas. Tegul jis yra atsilikęs, negrabus, nesveikas, nenormalus... Jis yra mano. Man jis yra pats gražiausias ir protingiausias. Aš kalbu su juo, jis - su manim. Niekada nepavargsiu priminti jam, kad aukščiau keltų savo nerangias kojytes. Visada išklausysiu jo "nieko nereiškiančią" veido išraišką (tai kitiems ji nieko nereiškia, o man - labai daug reiškia). Niekada nenustosiu spėlioti, ko jis prašo. Žinau, kad kartais spėlioju po šimtus kartų ir vis tiek neatspėju, kur jam skauda, ko jis nori, kaip jaučiasi. Bet spėlioju ir spėliosiu. Niekada neužpyksiu už tai, kad jis nenori manęs apkabinti, kad nemoka parodyti meilę. Taip stipriai kaip jis - niekas pasaulyje nemyli, žinau tai... Niekada nepasakysiu, kad jis nekalba ar nemasto. Ar tai mudviejų problema, kad iš šono mes atrodom kaip "du durneliai"? Ne. Tai yra problema tų, kurie mus mato kaip "du durnelius"


bet gi galėjai tą vaiką sudrausti, liepti nedaryti taip... Galų gale, išbarti po to. Ar išbarei jį? Jeigu jis neatsakingas už savo veiksmus, tai turėjo būti su lydinčiu žmogumi Nesuprantu situacijos
Papildyta:
A, nu paklausiau, o poto žiūriu, kad jau atsakei... Vienu metu postus parašėm abi.
Nanuk, tu man skambinai? Norėjai gal kažko svarbaus?
Papildyta:
Apie nėštumą. Kai laukiausi, taip pat labai daug nervinausi. Buvo labai daug problemų darbe, svarbios komandiruotės, barniai, pykčiai. Namie - irgi. Ai, ir šiaip visokių problemų begalės. Vaikas niekaip neapsivertė žemyn galvyte. Paguldė ligoninėn dėl ligos. Ir ten kažkam susišvietė, kad placenta subrendo, laikas gimdyt. Nors aš taip nemaniau. Nusiuntė gimdyt. Vaikas tik tik apsivertęs, nieko ten neįsistatęs tinkamai, nenusileidęs. Skatino, dar ten visokių dalykų darė. Dvyliką valandų gimdžiau ir nieko. Tada padarė operaciją. Gimę mano gražusis vaikelis, toks ypatingas žmogus šiame pasaulyje. Bet nusinešė jį ir nusinešė... Po operacijos gulėjau visą parą pajungta, o vaiko nenešė - o kam? Juk vis tiek nematinu. Ir ateit iki naujagimių skyriaus pati negaliu... Tai pamačiau jį tik po paros. Nemanau, kad sveika tik gimusiam vaikui parą nejausti mamos O tada dar - auksinis stafilokokas man iš ligoninės dovana. Tai vėl buvo didelio streso. Maitinau stresuodama (nes maniau, kad sepsis ir jau mirštu - bent jau taip pasakė telefonu operavusi daktarė) ir su 41 temperatūros (niekas nė pusę žodžio neužsiminė, kad negalima)... Ar galėjau tikėtis sveiko mažylio? Ne. Gal kaip tik, turėčiau dėkoti, kad jo sutrikimas "tik" toks. Juk jis vaikšto, valgo, auga. Kol kas nesimato, kad būtų protinis sutrikimas... Nežinau, kaip tai ir bepavadint... Gal turėčiau padėkoti daktarams, kad nesuluošino vaiko visiškai...

Nu blin pavarai mergyt aš net apsiverkiau
Papildyta:


Ne mane labiau domina sekančio vaiko po autistuko sveikata, kokia tikimybė, kad jis nesirgs ta pačia liga ir dar neduok die sunkiasne forma.
O dėl gresenčio - tai ir aš kone pusę nėštumo lovoj praleidau

ei, neverk gi

Dėl sekančio vaiko tikimybės, esu girdėjusi, kad ji gana didelė - apie 40-50% Tikiuosi neklystu

Na gal kiek didoki skaiciai Mikulenaite mums sake kad maza tikimybe, o ir skaiciau kazkur kad 8 proc.

nežinau tiksliai. Bet kažkur mačiau būtent šiuos skaičius Pamenu, kad tada dar pagalvojau, jog būčiau tai žinojus prieš antrą nėštumą - nerizikuočiau. Tačiau vėlgi, greičiausiai kažkur yra tokia informacija, bet ar ji nėra iš piršto laužta - niekas nežino

Gailiuosi. Nežinau, ką su juo daryt. Norėčiau sužinoti, kad galėčiau su savim tą daryt.

Man yra didelė nelaimė, nes nemoku visko laiku suspėti atsiskaityti, ir bijau eiti į atsiskaitymus, nes bijau, kad viską pamiršiu arba neteisingai parašysiu. Dabar turiu skolų, kurias reikia atsiskaityt per savaitę, mokiausi, bet vėl neišėjo atsiskaityt. Ir vėl nespėsiu, ir vėl mane išmes iš universiteto. Ir visi man priekaištauja, sako, kodėl kiti gali, o tu negali. Kaip man yra liūdna dėl to.