QUOTE(cezi @ 2009 05 21, 15:39)
Labai sudominai su tuo neįgalumu? Vidutinis? Gal gali konkrečiau įvardint, kas telpa į tą sąvoką kompleksinis?
na, mediciniškai tikrai neįvardinsiu. Man neaiškino, kas įeina į kompleksinį sutrikimą konkrečiai, tik tai, kad visos (pabrėžiu - visos) raidos sritys atsilieka daugiau nei per pusę. O kalba ir kalbos supratimas bei socialinis elgesys - vos keli procentai iš šimto... Tad... jis atsilikęs konkrečiai, ką bepridursi. Dabar, kai lankausi pas specialistę, išsiaiškinom ir dar daugiau - kalbos aparatas "mirė" per tą laikotarpį, kai labiausiai jis turėjo būti aktyvinamas ir judinamas. O tuo metu mes, po galais, raidos centre gaišom laiką... Ir pikta, ir liūdna, ir ašaros kaupiasi ir daug blogų emocijų man tai sukelia. Ir dar - nejudrumas, nerangumas, labai prasta stambioji motorika... Vienžo, darbo daug...
Dėl to gavome vidutinę negalią. Tikėjausi lengvos. Tačiau neįgalumą vertinę specialistai tiesiog kraipė galvomis, kad toks vaikas yra. O mes dar jo ir į spec darželį neleidom. PRažūtis. Vaiko teisės prigrasino, kad turi teisę mus tikrinti ir, esant norui, apkaltinti vaiko teisių pažeidimu. Nu, gražu, ką bepasakysi...
Tai o po jūsų pasisakymo dėl išsilavinimo, tai jeigu per artimiausią dešimtmetį mažai kas pagerės (nors aš netikiu, kad nepagerės, niekas manęs tuo neįtikins), tai reik suprasti, kad ir mano vaikas mokslo negaus?
Bet tai yra mano vaikas. Tegul jis yra atsilikęs, negrabus, nesveikas, nenormalus... Jis yra mano. Man jis yra pats gražiausias ir protingiausias. Aš kalbu su juo, jis - su manim. Niekada nepavargsiu priminti jam, kad aukščiau keltų savo nerangias kojytes. Visada išklausysiu jo "nieko nereiškiančią" veido išraišką (tai kitiems ji nieko nereiškia, o man - labai daug reiškia). Niekada nenustosiu spėlioti, ko jis prašo. Žinau, kad kartais spėlioju po šimtus kartų ir vis tiek neatspėju, kur jam skauda, ko jis nori, kaip jaučiasi. Bet spėlioju ir spėliosiu. Niekada neužpyksiu už tai, kad jis nenori manęs apkabinti, kad nemoka parodyti meilę. Taip stipriai kaip jis - niekas pasaulyje nemyli, žinau tai... Niekada nepasakysiu, kad jis nekalba ar nemasto. Ar tai mudviejų problema, kad iš šono mes atrodom kaip "du durneliai"? Ne. Tai yra problema tų, kurie mus mato kaip "du durnelius"
QUOTE(Nanuk @ 2009 05 21, 16:51)
Nu *****, reik ten atsargiai kita karta bt, dabot vaika akilai. Ginti. Visokiu agresyviu ten yra...
bet gi galėjai tą vaiką sudrausti, liepti nedaryti taip... Galų gale, išbarti po to. Ar išbarei jį? Jeigu jis neatsakingas už savo veiksmus, tai turėjo būti su lydinčiu žmogumi

Nesuprantu situacijos
Papildyta:
A, nu paklausiau, o poto žiūriu, kad jau atsakei... Vienu metu postus parašėm abi.
Nanuk, tu man skambinai? Norėjai gal kažko svarbaus?
Papildyta:
Apie nėštumą. Kai laukiausi, taip pat labai daug nervinausi. Buvo labai daug problemų darbe, svarbios komandiruotės, barniai, pykčiai. Namie - irgi. Ai, ir šiaip visokių problemų begalės. Vaikas niekaip neapsivertė žemyn galvyte. Paguldė ligoninėn dėl ligos. Ir ten kažkam susišvietė, kad placenta subrendo, laikas gimdyt. Nors aš taip nemaniau. Nusiuntė gimdyt. Vaikas tik tik apsivertęs, nieko ten neįsistatęs tinkamai, nenusileidęs. Skatino, dar ten visokių dalykų darė. Dvyliką valandų gimdžiau ir nieko. Tada padarė operaciją. Gimę mano gražusis vaikelis, toks ypatingas žmogus šiame pasaulyje. Bet nusinešė jį ir nusinešė... Po operacijos gulėjau visą parą pajungta, o vaiko nenešė - o kam? Juk vis tiek nematinu. Ir ateit iki naujagimių skyriaus pati negaliu... Tai pamačiau jį tik po paros. Nemanau, kad sveika tik gimusiam vaikui parą nejausti mamos

O tada dar - auksinis stafilokokas man iš ligoninės dovana. Tai vėl buvo didelio streso. Maitinau stresuodama (nes maniau, kad sepsis ir jau mirštu - bent jau taip pasakė telefonu operavusi daktarė) ir su 41 temperatūros (niekas nė pusę žodžio neužsiminė, kad negalima)... Ar galėjau tikėtis sveiko mažylio? Ne. Gal kaip tik, turėčiau dėkoti, kad jo sutrikimas "tik" toks. Juk jis vaikšto, valgo, auga. Kol kas nesimato, kad būtų protinis sutrikimas... Nežinau, kaip tai ir bepavadint... Gal turėčiau padėkoti daktarams, kad nesuluošino vaiko visiškai...