Sveikos merginos
Ne pirmą kartą i Jus kreipiuosi, mielosios, nes esu sulaukusi iš ties nemažai gerų ir praverčiančių patarimų. Zodziu, situacija tokia. Pries 3-4 metus, susipazinau su vienu nuostabiai geros sirdies vaikinu. Na, "prasitampem" mes gal pora savaiciu, ir as supratau, kad tai ne mano zmogus. Jis tiesiog per geras man buvo, ir mano apmastymai privede mane prie to, kad as jo neverta. Palikau... Vaikinas, negaledamas matyti manes (bendri draugai) isvaziavo gyventi ir dirbti i uzsieni. po puses metu, susirades mane, parase.. Paklause kaip sekasi. Na zodziu, pasnekejom kaip geri draugai ir tiek. Bet tuom viskas nesibaige, viskas pradejo rutuliuotis is naujo, atgijo jausmai tiek man tiek jam (pasak jo, visa laika jaute man kazka stipraus). Na ka, viskas issirutuliavo iki to, kad jis nusipirko bilieta ir parskrido atgal i lietuva - pas mane

ir vel gi istorija kartojosi ir naujo. neisejo mum buti kartu, keliai musu issiskyre. deja ir vel per mane. Jis isvaziavo atgal, as likau Lietuvoje.

Na, tiesiog manau, kad tada buvau dar neissilaksciusi pana (neissilaksciusi ta prasme, kad kiekvienas penktadienis buvo praleistas kokiam nors klube, linksmu draugu buryje), norejosi linksmybiu, isbandyti dar daug nebandytu dalyku ir pan. Na ir stai.. Trecias kartas... Jis vel gavo mano telefono numeri, pradejome rasinetis sms, tiesiog pasakodami kaip kuriam sekasi, ir pan. Ir stai jis mane pareiksia kad manes vis dar nepamirso, kad jei tik as pasakyciau taip, kad mes vel butume drauge. Zinau, kad dabar butu viskas kitaip, kad tikrai ta zmogu branginciau ir pan. Tiesiog labai bijau. O jei ir vel? Jei ir vel ta zmogu iskaudinsiu... Jis per daug geras. Is vienos puses noriu, is kitos bijau. Zinau, gal ir skamba kvailai, tiesiog taip yra. Taigi, labai prasau jusu, Mielosios Forumietes, issakyti ka manote