Jei kol kas nėra nuosavo būsto

Aš taip pat nesuprantu gyvenimo su tėvais, ypač tuo atveju, kai negresia nei skurdas, nei badas, o tiesiog komfortas tampa svarbesniu prioritetu nei privatumas. Pažįstu porą, kuri gyvena pas tėvus tik dėl to, kad susitaupo pinigų, išlaidų ir yra kas nemokamai vaiką prižiūri. Viena pora gyvena pas tėvus, kadangi vyro mama jau pensininkė, todėl gali visą dieną būti su dvimete mergaite, nors vaiko mama yra motinystės atostogose, nevengia dukros užkrauti močiutei, kadangi pačiai lieka daugiau laiko po parduotuves pasimalti, su draugėm susitikti, į kirpyklą nulėkti ir pan. Maistą gamina anyta, jie tik simboliškai per mėnesį duoda berods 150 litų ir mano, kad tai visiškai normalu (įdomu, ar patys išsimaitintų už 150 litų visą mėnesį dar esant mažam vaikui). Gyvenant pas tėvus nereikia patiems pirkti jokių apyvokos daiktų, nes viskas vietoj: buitinė technika, baldai, kiti apyvokos reikmenys. Na, žodžiu, gyvena ir vargo nemato. Beje, kalbu, kadangi visą šią situaciją su pasididžiavimu pasakojo pati marti, kuri su savo vyreliu ir vaiku gyveno jo tėvų namuose. Dar sakė, tai, kad anyta pensininkė ir "nieko neveikia" tvarko visą namą bei jų kambarius, nes ji užsiėmus savo reikalais. Kartą kai marčiai pasiūlė suplauti indus po vakarienės, buvo labai nepatenkinta ir dabar bando įteigti uošviams, kad pirktų indaplovę, nes poniai labai sunku kriaukle naudotis. Reziume, būtų toks, kad aš net esant didžiausiai prabangai negyvenčiau nei su savo tėvais, nei su vyro. Geriau jau kuklus būstas, paprastesnis gyvenimo būdas be įvairių pramogų, bet užtat jokio kišimosi į asmeninę erdvę. Tai pats geriausias dalykas ir jokia praktinė nauda to neatstos.

Ziurint kam ko reikia, kazkam svarbi asmenine erdve, kitam patogumas...
Bet as laikausi to, kad tevams irgi reikia pagyventi uzauginus savo vaikus ir neuzkrauti jiems anukus.

Kol nėra nuosavo būsto, o jau labai nekantru su kuo nors kartu gyventi, derėtų su tuo kuo nors pasieškoti nuomojamo būsto. Jei nėra net galimybės išsinuomot, tai gal vertėtų palaukti, kol būsite pakankamai savarankiški ir turėsite pastovias pajamas, o ne vaidinti suaugusius ant tėvų sprando.

Nuomotis

Nu jau man piemene marti neuzliptu ant sprando

Tu jai užliptum

geriau jau palapinėj... kartono dežėj, ir aplamai kol neturi kur ir iš ko gyvent antros pusės nereikia.

Atsakant į temos klausimą- nuomotis kad ir mažutį kambarėlį, o ne trintis pas vieno ar kito tėvus. Taip elgiasi tik nebrendylos, o nebrendyloms nėra ko apie šeimas galvoti.

Pas tėvus nebent galima laikinai pagyventi, kol atrandi kažkokį butuką. Nes jei mažai vietos prasideda trintis ir barniai

Tik nuomotis

Nesakykite, kad negalėtumėte, jei priverstų gyvenimo aplinkybės (ne finansinės, o susijusios tarkime su tėvų sveikata, jų apsitarnavimu, jų gyvenimo palengvinimu ir pan), tai manau greitai suprastumėte.

Mes iškart nuomavomės savo kampą. Pigiausiam rajone su deb.... kaimynais . Bet po metû atsitiesėm ir persikraustėm. Nė už ką negyvenčiau su vyro tėvais . Jau geriau nuomotis kambarį su studentais