O viskas buvo taip.. jau keli metai buvom susituokę, o tyčiuko, ar netyčiuko taip ir nebuvo. Dėl dažnų siklo sutrikimų ir aną kartą nekreipiau dėmesio kad mano dienelės vėluoja Tik matyt ta moteriška nuojauta daro savo.. už paskutinius pinigus (tuomet iki atlyginimo tikrai buvo likę vos keli litai) nusipirkau testą, kuris taip ryškiai patvirtino kad aš išlėkiau iš wc ir su vyru apsikabinę (tikrąja ta žodžio prasme) šokinėjom, nes tai buvo nuostabiausia žinia, pasiekusi mus.. Nėštumas praėjo tikrai gerai, jokių papildomų tyrimų, jokių komplikacijų.. na tik keli gydytojos subarimai, nes iš to didelio laukimo ir lepinimosi priaugau daugokai svorio
Ir štai terminas jau į pabaigą, numatyta data balandžio 3 d. Nuvažiavau pasitikrinti į VGN, nes ten ir tariausi dėl gimdymo.. bet pasakė, kad tikrai dar neprasidės bent keletą dienų. Ir dabar paskyrė "susitikimą" net 8 dieną.. na ką, toliau valgom ir miegam.. aplinkiniai net juoktis pradėjo, kad aš pramiegosiu gimdymą, nes kas paskambindavo, aš nuolat miegodavau (pusrytinio, pietinio ir net pavakarinio miego ) Na ką taip bemiegant atslinko ir balandžio 8-oji.. Mano mama privažiavo prie pat laiptinės (mes automobilio neturėjom, o ji bijojo kad aš nepervargčiau bevaikštant) vyras atnešė tašes ir mes vėl keliavom į VGN.. Deja.. ir vėl namo nieko nevyksta, tiesa "kamštis" išeina, bet dar neverta gultis, nes prailgs tas laikas.. Mama vėl "pristato" mane iki pat namų, o mes tik užėję nutariam važiuot, po Akropolį pasivaikščiot.. na juk jei negimdau, tai ko čia namie sėdėt.. Kitas apsilankymas tik 11 dieną.. o tiesą sakant aš jau ir pavargau nuo tų "pasivažinėjimų". Bet visgi balandžio 11-ą EILINĮ KARTĄ susikraunam tašes, sėdam į automobilį ir važiuojam.. tik keista nuo ryto kažkoks skausmas lyg pilve, ar nugaroj.. net nesuprantu ir kažkaip įtartinai kas 15 minučių kartojasi. Bet ne juk gimdymas tai daug skausmingesnis, ir vėl turbūt teks namo važiuoti..
Ką gi priimamąjam pasodina ant kėdės ir.. tik girdžiu greičiau, pas ją atsidarymas per 6 cm, tvarkom dokumentus ir į gimdyklą.. OHO.. va dabar jau ir aš pati namo užsimaniau..
Na aš jau su "superiniai" gimdymo naktiniais keliauju su vyru koridoriumi, mama ašarą spaudžia, žvilgsniu lydėdama mane.. (beje mes į gimdyklą išėjom 17 val) .. Aš žiūrėdama į mamą pati verkti noriu.. na bet nieko nepadarysi, norėjau vaikiuko, tai teks ir pasigimdyt
Gimdykloj pajungė visus aparačiukus, viskas tvarkoj, tik kai nuleido vandenis, tai ir prasidėjo smagumėlis.. ne, negalvokit, aš daug nerėkiau, aš tik nuolat kartojau: - jau nebegaliu.. viskas.. negaliu daugiau.. Tai akušerė ir sako.. -Na jei negali, tai važiuok namo, grįši kai galėsi.. (dabar man juokinga, o tada pagalvojau.. gera juoktis kai kitam blogai )
Vėliau kai sąrėmiai dar sustiprėjo, man leido "pašokinėti" atsisėdus ant tokio kamuolio.. vyras visą laiką buvo kartu manau tai labai svarbu..
Na ką "pašokinėjau" ir vėl ant lovos.. atrodo tai lyg amžinybė.. bet laikas ėjo lėtai.. gydytojos pamaina ėjo į pabaigą, ji turėjo išeiti 19 val, na bet nutarė pasilikti:- vistiek iki kokių 21 val pagimdysi.. Nesupratau, mama gimdė mane 12 valandų, draugė savo sūnelį net 24 valandas, o aš ką taip paprastai šiandien ir pagimdysiu
Ir tikrai, prasidėjo sąrėmiai stiprūs o man jau liepė pasiruošti ir sulig kitu sąrėmiu stumti vaikelį.. Ir štai pirmas bandymas.. jau truputį matosi galvytė.. dar kartelis, ir ji jau čia pat.. ir trečias tas lemtingas.. kurio metu užgimė mano mažutėlis, taip lauktas ir toks išsvajotas sūnelis.. iškart visiems pranešė apie savo atėjimą.. o gal tiksliau apie tai kad alkanas, nes iškart padėtas ant krūtinės griebėsi krūties.. o aš pirmą kartą išvydau tokius mažus mažutėlius pirštelius, tokias mažytes rankytes.. Čia jis, mano brangusis, brangiausias pasaulyje, gulėjo ant mano krūtinės.. kartu suvokiau, kad nuo šiandien visą savo meilę, savo šilumą, visą save turėsiu atiduoti šiam mažam ryšulėliu, kuriam dabar esu be galo reikalinga..
Mano mažuliukas gimė 21.25 balandžio 11 d. Gimdymas, kaip ir nėštumas praėjo be jokių komplikacijų, tiesa kirpti reikėjo, bet tai niekis, palyginus su tuo, ką gavau iš Dievo...
Taigi linkiu sėkmės visoms ir žinokit, kad gimdymas yra labai individualus dalykas, tikrai nebus taip, kaip buvo kažkam O visi iškęsti skausmai atsiperka su dideliu kaupu
QUOTE(Elinga_27 @ 2009 05 22, 18:57)
Tikra tiesa,dėl to viską gali iškęst.Labai graži istorija
Sėkmės ir laimės jūsų šeimai
P.S.Ačiū už gražų atsiliepimą mano istorijoj
aukit sveiki ir dideli
labai graži istorija
Visa istorija skaiciau besisypsodama .tikrai graziai papasakojai
Graži istorija
Labai gražus pasakojimas
Ačiū labai visoms už gražius žodžius
Zemiskai aprasytas stebuklo uzgimimas Aukit sveiki
Skaičiau istorija su šypsena Aukit sveiki ir laimingi.