Depresija

Sveikos mamytes

Siandien pirma karta cia prisijungiau, perskaiciau nemazai jusu minciu. Labai saunu, kad galima cia susibegti ir viena kitai padeti, patarti, paremti. Ir man si karta reiketu jusu patarimo. nezinau kas nutiko, ar tai depresija, liudesys ar baime.. kai pagalvoju dabar, perskaiciusi jusu brangios mamytes mintis ir rupestelius, mano dabartiniai laikini sunkumai atrodo juokingi. Bet zinote kaip buna, kai sunku, atrodo kad tik man ir gali buti taip sunku. O rupseteliai tokie, isvaziavo draugas i komandiruote 2savaitems, kazkaip pradzioje galvojau kad ilgas laiko tarpas, bet viskas praeis ir bus gerai, bet vos pirmaja diena jis isvaziavo, kazkas viduje nutiko, nakti negalejau uzmigti, o tada ir prasidejo, apniko nesuprantama baime, pradejau bijoti gyvenimo, mirties, neegzisyuotajnciu ligu, kiekviena minute puola mintys, kad tuoj susirgsiu, numirsiu, kad gyvenimas labai laikinas, pradejau prisigalvoti sau ligu, sunku kvepuoti, sirdis dauzosi kaip patrakusi, bijau valgyti, nors skrandis ir urzgia, bet vos pagalvoju apie maista - supykina. Bet sunkiausios mintys tos, kad gaila tevu, kad jie jau vyresnio amziaus, kad jie nieko nemato, jiems liudna, sunku.. na nezinau ar suprasite mane, bet nemoku paprasciausiai nusakyti kas darosi, bijau ligu, bijau mirties, bijau vienatves, bet labiausiai sunkios mintys del tevu, rodos neserga tfu tfu tfu, bet ju amzius, nors nera tokie ir seni, bet va niekaip negaliu atsikratyti tu minciu. Kai bunu darbe, esu uzimta, stengiuosi negalvoti, bet vos laisvesne minute, tuoj uzplusta liudnos mintys.. Rodos reikia dziaugtis gyvenimu, dziaugtis, kad esame sveiki, laimingi, bet kaip durna prisigalvoju tokiu nieku.. Kas man? depresija? Liudesys, kad artimas zmogus isvaziavo toli? Baime mirties, ligu? Ir ka man daryti? Po truputi rodos jau viskas gereja, bet bijau kad vel nebutu taip sunku kaip buvo, kad nieko nesinori, o asaros plaiupia kaip upeliai ir nieko negaliu tada sau padaryti.. rodos jau buna ir viskas gerai, bet kai uzpuola mintys, tai nezinau kaip ju ir atsikratyti. patarkite, prasau.. Aciu

Geras patarimas: eiti sportuoti , daugiau šypsotis ir visgi mylėti save, nes jei mylėsi save - mylės tada tave ir kiti

Šiaip nieko nėra amžino, kažakda visi tapsime , tad reikia gyventi šia diena ir džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais

labutis Lina7
Suprantu tave- aš be saviškio nė vienai nakčiai neužmigdavau - vartausi, vartausi .. ir be abejo, dar visokių minčių į galvą lenda . Bet su laiku jau pradedu apsiprasti - per pastaruosius 5-kis metus maniškis gal kokius 4-ris kartus po porą savaičių buvo išvykose, pirmi kartai - baigdavosi pykčiais, kuriuos pati išprovokuodavau ... dabar jau, matyt, suaugau - jau sau išmokstu tą laiką panaudoti .
Tik kad paguoda matyt, iš manęs maža - nes man reikėjo laiko, kad išmokti to, bet gal tu stipresnė - "apsisuksi" greičiau. Kartais tam reikia tik kitokio požiūrio, o kartais - ir plius laiko.
LAIKYKIS

Dvejinuosi. Ai, aš čia pirmą koreguoju... Tai nieko. Naudojantis proga - dėmesio, dabar pasisakysiu

Tu motin, biskutuką ne į tą temą pataikei, čia daugiau į "kertelę sielai" tiktų. Atsiras doras moderatorius, perkels... Ta prasme, naujokams taip būna, nieko čia tokio

O šiaip tai jau kažkurioj temoj kažkuri mamytė rašė, ar ne Karbynė tiktai, ir va 55555555 kartoja - depresiją mažina judėjimas. Nenori sportuot - bent pasivaikščiot eik, oras tinkamas. Aktyvi veikla nuo tokių pergyvenimų labai padeda Jeigu tikrai problemos - na pagerk kokių silpnų vaistukų. Sedatif nusipirk, apie 10 Lt kainuoja, ten žoliniai tokie nekenksmingi... Dar B grupės pagerk vitaminukų, nedaug kainuoja, šiaip sveikatai neblogai bus ir nervukai pastiprės. Sako, aluje darg B vitaminų 

Stenkis būt su žmonėm - plepėsi - neturėsi kada galvot

Daryk tai, ko negalėjai, kai buvot kartu. Gal ką atidėliojai? Gal kokios jam nelabai patinkančios draugės seniai nematei? gal mezgei ką ir pasidėjai? Gal sienas pertapetuot nori ir moki ir reikalas yra? Ir jam atrakcija bus, kai grįš...

Jei finansai ledžia, nueik į kirpyklą, pedikiūro/manikiūro/soliariumo kokio...

Nu bliamba, pagalvok pati - kas tas yr - mažas niekingas diedas ir dvi menkos niekingos savaitės?!
Nu čia tokie neklinikiniai liaudiški būdai

Aciu, mamytes, parama ir patarimai labai padeda. Jau pradejau rupintis daugiau savimi, vakar buvau pirma karta po ilgos pertraukos nuejusi sportuoti, labai patiko, tik momentais buvo kilusios tos nelabai geros mintys. Kartais galvoju, kad visa tai del to, kad maniskis isvaziaves, sunku buti vienai, kartais, kad per didelis kruvis darbe nuvargina ir truksta gal tu vitaminu. Na bet po truputi reikia tiketis, kad viskas grys i savo vezias. Juk negalima visa laika gaileti saves ar baimintis, kad tik brangiems zmonems nieko nenutiktu. man tai pirmas kartas kai paluzau, anksciau kai budavo nepakeliamai sunku, issiverkdavau ir viskas praeidavo, o dabar verkimas nelabai bepadedea. Pradejau gerti magni, sako stirprina nervus. Lieka tiketis, kad viskas bus gerai, ir tai kas buvo negero nebegrys. Aciu Jums

Gera mintis "kas tas diedas yr", jis turbūt apsidžiaugtų, jei laisvo laiko daugiau nuo tavęs turėtų, užsiimtų savo pomėgiais

Nie ponial Tu čia apie mano asmeniškai diedą ar apie Linos? Čia tipo kuris neturi pakankamai laisvo laiko ir savo pomėgiais neužsiima ir kaip tai nustatei? Bo mano diedas tai laisvo nuo šeimos laiko turi iki ausų, jo darbas komandiruotėse, namo grįžta ne kasdien - tik aš turiu ką veikt - du vaikai, psio takoje, tai depresija neima - o Linos diedas laiko turi irgi, bent jau tas dvi savaites Patikslinkite, prašom, a to niaišku

Labas rytas,

Kiek supratau tai mano diedas apsidziaugtu jei as kur islekciau ir jis nuo manes laisvo laiko daugiau turetu

O pagal ką tokios išvados? Gi niekur neparašyta, kiek jis to laisvo laiko turi, tiesiog situacija pasikeitė ta prasme, kad jis eidavo nakvot namo, o dabar neina. Man regis, čia kažkas nusigrybavo...

O šiaip aš dar pagalvojau - ar tau nepadėtų toks atsisėdimas ir pagalvojimas, kodėl tave taip veikia diedo išvažiavimas? Nes akivaizdu, kad tai nuo to. Kas konkrečiai? Ar tas pats pasikeitimas, gal tu sunkiai priimi aplinkybių pasikeitimus, ta prasme, tokia pat trauma tau būtų, pvz. kraustymasis? Ar tas, kad to konkrečiai diedo nėra - gal tu per labai jį įsimylėjus, jį įtarinėji, kad jism pvz. tave myli ne taip labai kaip tu jį ar kažkas ten tokio... Ar tu juo ne visai pasitiki, nes buvo kada nors priblūdinęs... Ar tau trukdo kas nors fiziškai, pvz. jis už tave ką nors darydavo, o dabar nebedaro? Ar pvz. ko nors bijai, kas gali atsitikti ir ką jis gali sustabdyti? u čia milijonas variantų... Bet jei pati sau išsiaiškinsi, gal ramiau pasidarys?

Apie Linos7, aišku. Gal čia labai meila didelė, išvažiavo diedas ir liūdna moterai. o kai meila didelė, pati žinau, laiko sau mažiau tada skiri, vis tai meilai