Sugyventinės

Sveikos Ir as galiu prisijunkt prie sios temos Gyvenam kartu jau trys metai, o siaip esam kartu keturis su puse ziedelio dar neturiu

as ir prisijungiu. gyvenam jau 2 metai, o esam kartu is viso 3 metai. tikiuosi ir laukiu ziedelio tie bjaurybes nei vienas neskuba

Aš tai vakar susikaupiau ir pati ėmiau ir paklausiau kada jis ryšis tam žingsniui stebiuosi savim, kad išdrįsau Na bet aš taip tikrai nespausdama, tiesiog sakau mes niekada nešnekam apie vestuves ir bla bla bla na dabar jis mano nuomonę žino, taigi belieka laukti

ir koks buvo jo atsakymas?

Ai tai, kad mes ten daug ka sia tema kalbejom, tai nepasake jis gi kad va po mesenio ar po dvieju pasipirs Tiesiog, sako o tai tu jau noretum, kada noretum vestuviu ir pan. Sako as nedrasus esu siuo atzvilgiu (pirslybu) Na bet kaip ir sakiau, tai jis mano nuomone db zino ir belieka jam mastyt

Papasakosiu is savo patirties.
MB turejo savo buta, o as savo. Gyvenom skirtinguose miestuose, taigi pas ji tik nuvaziuodavau. Is pradziu su krepseliu butiniausiu daiktu, paskui nusipirkau daiktus i MB buta (pvz. plauku sepeti, kosmetika ir pan.). Ir kiekvienakart atvaziavus pasirodydavo, kad man vis kazko truksta Taigi, mano daiktu jo bute daugejo... daugejo... Jis atlaisvino man viena lentyna, paskui dar viena... Galiausiai sutarem, kad ner cia ko vazinet, reikia stabilumo. Taigi, atsiveziau dar kelis krepsius. Ir kaskart vis daugiau daiktu. Taip ir persikrausciau. visu daiktu irgi nesitempiau. Kai ka palikau pas tevus, kai ka isdalinau (tai puiki proga atsikratyti nereikalingu daiktu), kai ka uzrakinau savo buto sandeliuki.
Ar lengva gyventi kartu na, tai sudetingas klausimas. Kiekvienas gyvenes kitoj seimoj, pagal kitas taisykles/tradicijas. Kas vienam yprasta, tas kitam gali buti nepakenciama. Dar pries gyvenant kartu aptarkit, kaip gyvensit? Kaip pasidalinsit buities darbais? Kaip bus su pinigais? Ko tikities vienas is kito? Kokio elgesio netoleruotumete (pvz. nuolatinio lakstymo su draugais, pavydo ar pan.). Kuo daugiau klausimu aptarsit (susitarsit) iki gyvenimo kartu, tuo bus lengviau. Tai DABAR jums bus lengviau rasti kompromisus, nei jau pradejus gyventi kartu. Kol vaikinas ziuri isimylejusio versiuko akimis, lengviau gali pasizadet, kad visada jis plaus indus, nei kai apsigyvensit ir viena diena paprasysit, kad nors savo lekste issiplautu.
O jei jums svarbu, kad vaikinas kada nors pasipirstu (sioj temoj yra tokiu, kurios po keliu bendro gyvenimo metu skundziasi, kad vaikinas nesipersa, o jos jau nori), tai siulau su vaikinu pakalbeti grieztai. Pasakyti, jog butu geriausia, jei kartu pagyventumet pvz. metus, paziuretumet ar tinkat vienas kitam, jei netiksit, po metu ar nesibaigus terminui skirsities, o jei tiksit, nustatysit vestuviu data. Paprasta ir aisku.

niekada nesusimasciau...
manau tai gaunasi savaime, stadijomis
1 drabuziai ir sepetelis
2 asmeniniai daiktai(meskiukas,fuotraukos,knygos,cd...)
3 patalynes komplektas,jei pasirodys,kad kasdiena glaustytis nenori,o pasiilgai isisupimo i savo kaldra(mes miega kiekvienas su savo kaldra ir mums gerai), indai, virtuves irankiai...

realiai daiktu pradziai tiek kiek temptum i baraka, o vruk imtumet ir nesuliptumet, po 1-2men issiskirstytumet
beto daznai nuomoja zmones su baldais butus

Imkit jauti uz ragu!!

na dauguma klausimu jau esam aptare... Tik kazkaip manau kad kol negyveni gali ten manyti, sakyti kad vienaip elgsies, bet kai yra reali situacija tai gaunasi kitaip siek tiek arba visai... Na vestuviu manau nebus, mes nesutariame kokiu ju norime (draugas nori baliaus giminei, o as kazko paprastesnio, na man reikia tik artimiausiu zmoniu ta svarbia diena ), o pinigeliu dabar nera manau nei kukliom nei baliui


na matyt kad stadijomis, man dar trecioji stadija iki gali neigyvendinta na namas draugo, dar naujakurys, tada baldu ne daug, ir niekas ju man nenuomos

aciu mergaite kad pasidalinot mintimis
kodel niekas nesugalvojo kokio grazaus zodziu na ne sugyventine o gal yra tik as nzn?

na nezinau, as tai nelaukiu kol man pasipirs, nes zino, kad pasalysiu ne, nes nenoriu pati. Gyvenama kartu,neblogai, turime bendru vaiku, o ziedo man nereikia, juk tai nieko nekeicia.

O kodėl sugyventinė blogas žodis? padarytas iš "gyventi" ir "su" - reiškia, kad gyvenat ne viena, o su kažkuo, greičiausiai su mylimu žmogumi. O jeigu būtų atvirkščiai - jei susimetę gyvenat būtų žmona, o jei apsiženyje tada sugyventinė? Tada notėtumėt būti sugyventinė? Man atrodo čia nuo požiūrio priklauso

sugyventinė-sužadėtinė-sutuoktinė. Kiekvienas žodis atspindi tam tikrą statusą.

Tarybiniais laikais į sugyventinius žiūrėdavo neigiamai, smerkdavo, valdžia skatino vedybas, matyt, iš tų laikų tas neigiamas šio žodžio atspalvis ir liko.
O šiaip tai gal net nuo savivertės priklauso, kaip tą pavadinimą pati priimi.
Aš pati save galiu vadinti sugyventine neigiamai apie save negalvodama, kartais net visai smagiai tariasi Bet sugyventine jau nebenoriu būti, pakankamai jau prisibuvau.