Įkraunama...
Įkraunama...

Kiek gi tas jaunatviškas maksimalizmas kamuos?

Aciu, mielai psichologei, stengsiuos sirgti daugiau savom bedom. smile.gif
Atsakyti
QUOTE (Jolanta Skrebiene @ 2004 04 05, 10:54)

Pažiūrėkit į savo šeimą kitu rakursu: ar jūsų vyras yra tas, kurį galėtumėt vadinti idealiu? Ar jis palaiko jus, kai patiriat bėdų? Ar paskatina? Ar didžiuojasi jumis? Ar vertina jus ir jūsų triūsą šeimos labui?
O jųs pati, ar išsakot jam pageidavimus, ko iš jo norėtumėt kaip moteris, žmona, draugė?
Iš jūsų istorijos susidaro įspūdis, kad vyras galvoja, kad tai jis yra " ponas tobulybė", o jūs - vis dar "per prasta"
Jeigu pati jam leidžiat daug, tai parodykit jam analogus savo elgesyje.

Galėčiau vyrą pavadinti "idealiu su vienu bet..." smile.gif Viskas su juo gerai, jei ne amžinai bloga nuotaika (kuria aš turbūt būsiu per 5 santuokos metus užsikrėtusi..o Dieve, kaip aš baisiai pasikeičiau..net prisiminti gaila..) ir amžinas "nepagalvojimas" (nusiunčiau mėsos, parnešė marinuotų šonkaulių..klausimas ką ryt valgys dukra, niekada neiškils..lyg jam vienam viskas..)ir t.t., ir pan.).
jei patiriu bėdų darbe visada didvyriškai pataria "neimti taip giliai širdin", jei moksle "tai ar dabar tau jis svarbus, juk turi jau diplomą" (vis dėl to, "paguoda" nuoširdži ir manau, kad palaiko kaip tik jis moka..). Neturi atjautos (kaip ir pats nežino ligų skonio), o aš pergyvenusi pakankamai, kad jam prieštarauti (jis teigia turįs jautrią širdį..o neturi..). Paskatinimo man ir nereikia (tačiau dažnai darydama sprendimus spaudžiu kitus man "padėti" apsispręsti, turbūt įkyriu. Sako, kad mano triūsą šeimos labui vertina, nors man kartais atrodo kitaip (priminsiu, kad esu užsikrėtusi kažkokia niūrybe..).
Kaip "protingas" žmogus ėmiausi kalbėtis, išsakiau viską kas ant dūšios: norus, pageidavimus, ėjau pas psichologą, kad viską surikiuot, prašiau jo išsikalbėti..Tam kartui padeda, bet ilgainiui ir vėl "atkrenta" bei dar labiau recidyvuoja..
Sunku suvokti ką tas mano vyras mąsto, bet elgiasi tai tikrai kaip šventas ir tobulas..Aš vis rėkiu (būna, nesiginu..), mano nervai silpni (nes verkiu, kai mane šlykščia pavadina..), kontroliuoju (nes noriu su juo ir dukryte praleisti visą laiką..), varinėju (nes kai pervargstu leidžiu sau be "brangusis prašau" buitiškai ūkiškai pasakyt "nunešk stiklainį į balkoną"). Dažniausiai neįtinku dėl savo kalbos tono ir klausimo "ar viskas gerai?" (matyt vyrai išties alergiški tam klausimui, bet nepaklausti irgi nežmogiška, kai sėdi kaip smūtkelis...). Et, takto jau pritrūksta, laikiausi ilgai iš paskutiniųjų, o dabar pykčio pagauta, jau kloju be pagražinimų (stengsiuos valdytis wink.gif Kol nebuvo dukros leidau daug, vėliau - daugiau reikalavau..Savo klaidas supratau ir vėl leidžiuosi į kompromisus, laikausi nuolankumo taktikos (o gal padės..), suprantu ir jo nuovargį, pasikeitusį gyvenimą bei žmoną..
O stebukle!!!Kuo aš jį labiau suprantu, tuo jis labiau "žvėrėja". Iš šalies žiūrint atrodo, kad tas mano gerumas jį dar labiau erzina. O taip norisi darnos, atrodo kalnus (anksčiau savo rankomis supiltus..) įveikčiau..tiek veiklos, tiek rūpesčių, o dar tas mano mylimas balvonas su mažo vaiko ambicijomis blink.gif
Atsakyti
Man irgi tas perfekcionizmas (ar maksimalizmas) kartais gyventi taip trukdo huh.gif . Turbut plaukioju kazkur padebesyse,man vis maza to,ka jau turiu, noriu tobulinti save iki begalybes.Vis atrodo kazko negana,kazko dar nepadariau,sau reikalavimu kartele iskelta taaip aukstai, kad kartais pasijuntu visikai issekusi nuo reikalavimu sau. Kai paanalizuoju,turbut man norisi viska gyvenime ismokt,viska suzinot,bet juk aisku, kad tai-neimanoma huh.gif . Gaila, kad tas perfekcionizmas nepaliecia buities,ten kaip tik jo truputi daugiau reiketu huh.gif
Atsakyti
oi oi, atrodo, šašą nukrapščiau... biggrin.gif ... ir kur gi dingo mūsų idealioji Rasma? wink.gif
Akivaizdu - internetas "per siauras", kad jo rėmuose sutvarkytumėm jūsų bėdas.
Minėjot, kad lankėtės pas psichologą ir buvo poslinkių vyro elgesyje. Tai, kad jis "recidyvavo" gali reikšti, kad jūs pati užmiršot naujus elgesio modelius. Jei gerai sutarėt su psichologu, gal verta pas jį (ją) vėl apsilankyti ir šį kartą "sutvarkyti reikalus iki galo".
Kad iš tiesų džiaugtumėtės stabiliais pasikeitimais teks praeiti keletą etapų:
1 Suvokti savo perfekcionizmo priežastis (kartais iki galo tai padaryti sunku, bet galutiniam rezultatui nesutrukdys smile.gif )
2 Išsiaiškinti savo vertybes, nuostatas, prioritetus . Gal būt kai ką teks pakeisti wink.gif
3 Išsiaiškinti, ko tikitės iš santuokos, kas per "fruktas" yra jūsų vyras, kodėl jį mylit (ne visada lieka aišku smile.gif ) ir tt
4 ieškoti naujų savo elgesio modelių, bandyti juos praktikoje.
5 pasiteisinusius (kai sulaukiat norimos vyro ar kt žmonių reakcijos) įtvirtinti.

Pirmiem trim punktam įgyvendinti vidutiniškai gali reikti 3-6 konsultacijų (remiuosi asmenine darbo patirtim), kurios turi būti ne rečiau kaip kartą į sav.
4 ir 5 - reiks laiko (daug) ir nuolatinio jūsų dėmesio. Šiame periode konsultacijos gali būti retesnės (aktualu jei lankysitės privačiai), bet vis tiek būtinos, kad pasiekusi pirmas pergales "neužmigtumėt", o nuosekliai keistumėt savo elgesį toliau. Svarbu, kad tinkamas jūsų ir vyro elgesys taptų tokiu pat automatizmu, kaip šiuo metu - netinkamas.
Beje, turbūt supratote, jūsų brangusis tame procese dalyvaus tik pusiau sąmoningai , bet jums tai tikrai nesutrukdys smile.gif
Santuoka - nuolatinis procesas ir vieno sutuoktinio pasikeitimai neišvengiamai įtakoja kito sutuoktinio pasikeitimus!

Atsakyti
Niekur nedingo..Liko idealioji, bet tik ne nuosavam diedui smile.gif
Žinot juk kaip būna, pažįsti žmogų, bendrauji ir net nenutuoki kuom jis virsta namie smile.gif Šeima ideali atrodo, o giliau parausus - peklą rasi..

Sąžiningai, kai buvau nuėjus pas psichologą, tai jis pasakė, kad mes labai skirtingi ir tie skirtumai mus išskirs, jei labai balą drumsime..Bet pokalbis nuramino..Tada ėjau dėl šeimos, tik viena..kai vaikščiojau dėl savęs pas kitą psichologę, tai nė velnio nepadėjo..tiesiog neturėjau ką pasakyti ir pokalbiai buvo sunkūs, betiksliai kažkokie..

Taip, perfekcionizmo priežastis man reiks ilgai krapštyti (nors gal tik taip atrodo..), išsiaiškinti vertybes, nuostatas ir prioritetus akimirkos reikalas (miegodama galiu išdėstyti smile.gif ), bet kad kada nors ką nors truputį pakoreguosiu..nebent gyvenimas parklupdys skaudžiai huh.gif Žinau ko tikiuosi iš santuokos, bet vyro turbūt niekaip iki galo nesuprasiu..pats "šeimos terapijon" neina, o kaip besistengčiau objektyviai apie kitą papasakot be proto sunku..Vis vien padarai išvadas ir kažką savo pritaikai, o tai jau nebe teisybė wink.gif Jei eitume dviese, gal kiti pakomentuotų "konfliktų karą" - cirką..(kai narstai visus nesutarimus po vieną - menki ir juokingi, net nesupranti dėl ko tokie reikšmingi..).
Kodėl myliu vyrą? Nes jis paprastas (vėliau paaiškės, kad paprastumas gali ir erzinti..), o kaip žinau dabar - labai geras tėvas (man svarbu koks yra vyras- tėvas..).

Ojojoi, galiu viską keisti, stengtis, tobulėti, tik ne aš (mano "nuostatos" tokios nepajudinamos..)..Esu tokia nelanksti wink.gif

Ačiū už virtualias konsultacijas.
Reik taupyt, gerai mokamas psichologų darbas visgi (bet žinant ką, kiek ir kaip reikia studijuoti, tai... smile.gif )...
O beje, kas čia per Antakalnio centras? Čia privačiai galima kreiptis ir kiek vid. kainuoja konsultacija "ale 45 min. ir apibendrinimas" - 50, 80, 100 Lt? (ot, visada, kai tik galiu pradėt šnekėt, tai jau reikėdavo baigt.. laugh.gif )
Atsakyti
Apie centrą:
privatus, įkurtas prieš metus.
kol kas konsultacijos tik mokamos (ateity tikimės bendradarbiauti su ligonių kasomis)
psichologo konsultacija 70 Lt, po 9- os konsultacijos - 60 Lt. Jei atvykstate su šeimos gydytojo siuntimu - pirmom trim konsultacijom taikoma 30% nuolaida (jei problema situacinė, dažnai tiek ir užtenka)
psichiatro konsultacija: I-a - 100Lt (30% nuolaida su siuntimu), sekančios: 80-30 Lt. (priklausomai nuo problemos ir sunaudoto laiko). Vaistai nekompensuojami.
Jei reikia daugiau informacijos, teiraukitės žemiau esančiais registratūros telefonais.
Atsakyti