QUOTE(Erdeig @ 2006 11 10, 01:54)
Paskaičiusi daugumą komentarų jaučiuosi tokia bloga mama. Aš noriu į darbą ir kuo greičiau. Myliu savo sūnelį, be galo myliu, bet noriu į žmones ir gana. Maniškis ne iš tų, kurie žaidžia sau vieni ir būna savarankiški. Jis labai irzlus. Iki 10 mėnesių rėkė beveik be jokios priežasties. Na priežastis buvau aš - negalėjau nė į tuoletą be jo nueit. Ir dabar tas pats. Tik dabar didesnis, gali pats ateiti, nebereikia nešioti. Pavargau, todėl noriu į darbą. Manykit, kad esu pati blogiausia mama, bet aš galvoju, kad tokių kaip aš yra daug

O kad išeisiu į darbą, nemanau, kad meilės sumažės. Kaip tik būsiu labiau pasiilgus ir stengsiuos produktyviai su juo praleist likusį dienos laiką.
tikraj nesijausk bloga mama

nors mano mazej tik 3,5 men, as ir jau noreciau istrukti .nors dabar esu studente (paskutiniai metaj), jau noreciau pradet dirbti

nzn del ko tajp yra, gal del to, kad visa gyvenima buvau uzsiemus, 2 kurse pradejau dirbti, vis begdavau ir begdavau, o dabar tas monotoniskumas - erzina.

nemanau, kad dirbancios mamos nuskriaudzia savo vajkus

cia tik kiekvienos asmeniskas pasirinkimas, kuris, manau, priklauso ir nuo gyvenimo budo