QUOTE(zhemuoge @ 2011 09 12, 01:10)
Kiekvienas vaikas gimdamas atsineša savo duonos kriaukšlę, todėl mintys, kad neišeina daugiau vaikučių auginti dėl to, kad negalima jiems bus duoti VISKO, nežinau ar teisingos. Vaikams reikia daug meilės, kantrybės ir šilto bendravimo.
Žinoma, pasaulis pritaikytas šeimoms su max 2 vaikais, todėl daugiau jų iškart reiškia kad kils nenumatytų rūpesčių.
Bijojau dėl ketvirto mažylio, bet kai pamačiau, kaip vyresnieji vaikai laukia ''dar vieno gugučio'', manau, kad jiems bus smagu visiems kartu

Svarbiausia, kad visi būtų sveiki, o toliau viskas pasiekiama

Ir tikrai nereikia kažkokių super lėšų tiems vaikams - viena lėkšte sriubos daugiau ar mažiau - bendram katile net nesijaučia... Išaugti rūbeliai tinka jaunesniems, o patiems vaikams visiškai vienodai, kuo jie aprengti. O dėl žaislų - sūnus labai norėjo garažo mašinoms, mažylės sirgo, tiesiog nebuvo kada ištrūkti nuvažiuoti iki parduotuvės, suradau rūsy seną dėžę, iškarpiau, apipiešiau, buvo garažas. Kai pagaliau pasiekiau parduotuvę - nupirkau tikrą, dėžę išnešiau atgal prie makulatūros į rūsį... Vaikas žaidė žaidė, o po to ateina nusiminęs - o kur dingo mamos garažas...
Ir su išleidimu į mokslus lygiai tas pats - o ar būtina, kad visi baigtų aukštuosius? Kas tada keptų bandeles, taisytų kelius, vežiotų krovinius?
Pinigėlių daug ir sunkiai dirbant - visada atsiranda... Svarbiausia, kad būtų noro tuos mažius augint
Sveikos,
jungiuosi ir as su pamastymais....kai gime dvyniai, labai norejau dukrytes. Veliau tos mintys nublanko, pradejau dirbti po motinystes atostogu. Naujas darbas, santykiai su vyru paslijo, ant skyrybu ribos atsidurem ir pan. O ir vaiaki pradejo ismiegoti visa nakti

prisiminiau ka reiskia atsigulti vakare ir atsikelti tik ryte

Pradejau galvoti kad tikrai nebenoriu trecio. Na ir ka jus sau galvojat - po vieno vieninteio karto ta menesi pasijutau nescia

Visko buvo. Bjauriausia tai turbut buvo istvert aplinkiniu "nuomone" ir pasisakymus del trecio vaiko seimoj. Visiems atrode kad butina pasisakyti tuo klausimu. Labiausiai skaudino artimiausiuju nesupratimas....gime dukrele. Gera menesi kankinausi su depresija ir bloga sveikata, kankino kaltes jausmas kad nejauciu savo dukrelei NIEKO....ji verkia o man NIEKO....meldziausi ir tikejau kad tai praeis. Praejo. Dukryte nuostabi

auga grazi sveiak tik biskiuka alergiska.
Kai pagalvoju apie ketvirta....as noreciau...ko bijau - del sveikatos....nes labai prastai buvo po antro CP...vyras gal irgi is namu iseitu....o anyta isprotetu
mama mano pasmerktu turbut irgi. Jau kai suzinojo kad trecio laukiu taip idomiai sureagavo....dabar vis sneka kad vaikus ne tik gimdyt bet ir uzaugint reikia (suprask apie pinigus sneka)
O pazistu seima, kaime gyvena, bet is miesto atsikrauste, mokslus baige, zodziu sviesus zmones. Augina penkis vaikus. Na ir visiems duonos uztenka. Atsipute ten jie tokie

na gal tvarkos nedaug, bet streso daug nepastebejau. Vaiaki auga sau, begioja. Visi pavalge apsirenge....nors nemanau kad jie pajamu labai daug turi.Vyriausias va i vilniu studijuot isvaziavo......
Zodziu....mane tai stabdo labiausiai sveikata mano ir aplinkiniu reakcija....nors jie tia butu nusispjaut zinoma jei pati labai noreciau.