Palaipsniui pripratintas prie įvairaus papildomo maisto kūdikis turi kasdien valgyti visų keturių pagrindinių grupių produktus: daržoves/vaisius, grūdines kultūras/bulves, mėsą/žuvį ir pieną/pieno produktus. Antrojo pusmečio kūdikis turi būti intensyviai žindomas, o nežindomas turi suvalgyti ne mažiau kaip 500600 ml pritaikyto mišinio per parą
Lietuvoje augusių vaisių ir uogų tyrės yra žymiai naudingesnės už atvežtinių vaisių, kad ir šviežių, pvz., bananų arba kivių tyres (kitų atvežtinių vaisių tyrės kūdikiui nerekomenduotinos). Atsargiau reikėtų duoti braškių ir žemuogių. Šias uogas patartina duoti tik nuo 1012 mėnesių, kadangi jos dažniau alergizuoja. Neturint šviežio obuolio ar kitų vaisių, duotinos pramoniniu būdu specialiai vaikams pagamintos vaisių ir uogų tyrelės. Pradžioje netinka kelių vaisių ir uogų, ypač Lietuvoje neaugančių, rūšių tyrelės arba tyrelės su įvairiais priedais, pvz., medumi, grietinėle, šokoladu ir kitokiais priedais, nes kurio nors jų komponento kūdikis gali netoleruoti.
Kruopų košėmis pradedamas maitinti kūdikis, pripratęs prie daržovių ir vaisių. Pirmosios košės turėtų būti verdamos iš ryžių, grikių, avižų. Manų košė pradedama duoti vėliausiai ir kuo rečiau, nes maistiniu atžvilgiu ji mažiausiai vertinga. Košės ruošiamos su MP, pritaikytu mišiniu, o nuo 9 mėn. amžiaus su karvės/ožkos pienu. Kaip priedai tinka įvairūs vaisiai, pageidautina švieži.
Yra labai daug greitai paruošiamų kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų pramoninės gamybos košių, taip pat ir pagerintų vitaminais, mineralais. Tačiau ir namuose pagamintos košės maistiniu atžvilgiu pakankamai vertingos. Esant nepalankiai alerginei šeimos anamnezei (pvz., artimiausi kūdikio giminaičiai serga alergine liga) ar kūdikiui aptikus alergijos simptomų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ir gaminant (iš ekologiško pieno, produktų ir vandens) ir pasirenkant pramoniniu būdu pagamintas košes. Jos ypač rekomenduojamos esant nepalankiai alerginei šeimos anamnezei ir juo labiau jau pasireiškus alergijos požymiams.
Pripratintas prie daržovių, daržovių ir kruopų košių kūdikis pratinamas prie mėsos. Jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, žuvies patiekalai atidedami iki pirmųjų metų pabaigos. Labai svarbu neuždelsti maitinimo šiais produktais pradžios, nes gali išsivystyti geležies stokos (trūkumo) anemija (mažakraujystė). Tinkamiausia yra galvijų mėsa (jautiena, veršiena, neriebi kiauliena). Paukštienoje geležies yra mažiau. Alergiškiems kūdikiams tinka triušiena, nutrijų mėsa, kalakutiena. Kasdien kūdikis turėtų suvalgyti apie 30 - 50 g mėsos (tik ne daugiau!). Mėsa, žuvis (virta, troškinta) duodamos su daržovių koše.
Virta morka yra pati vertingiausia daržovė, nes joje esantis beta karotinas dalyvauja imuninėse reakcijose. Pirmoji daržovių košė yra ankstyvųjų veislių morkų tyrė. Po to prie morkų pridedama kita daržovė. Kūdikis turi gauti įvairių daržovių košės.
Aliejaus dedama į daržovių košes, pagamintas namuose. Tinkamiausi yra šaltu būdu spaustas alyvuogių, sojų, saulėgrąžų, kukurūzų, rapsų (jeigu jame nėra eruko rūgšties) nerafinuoti aliejai. Tikslinga naudoti ne vieną aliejų, bet juos keisti. Kitų aliejų kūdikiams ir mažiems vaikams geriau neduoti, nes juose mažiau nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Sviestu skaninamos kruopų košės. Aliejus vertingesnis už sviestą.
Alergijos profilaktikai kiaušinio duodama tik nuo metų. Jis turi būti virtas 10 min. (salmoneliozės profilaktika). Patiekalų, paruoštų su nepakankamai termiškai apdorotais kiaušiniais, kūdikiui neduodama.
Jogurto, kefyro, rūgpienio, varškės, varškės sūrio nedideliais kiekiais galima pradėti duoti nuo 10 mėn. jų kiekį palaipsniui didinant. Pirmenybė teiktina jogurtui ir kefyrui, o ne varškei. Varškė yra baltymų koncentratas, o permaitinti baltymais nepatartina.
MP, KP ir jo produktai pagrindinis lengvai įsisavinamo kalcio šaltinis.
Duonos produktų duodama tada, kai kūdikiui atsiranda noras graužti, kramtyti. Džiovinta juodos duonos riekė, džiūvėsiai, neriebūs, nesaldūs, be priedų sausainiai duodami antrojo pusmečio kūdikiui į ranką, kad juos čiulpdamas ir grauždamas masažuotų dantenas, mokytųsi kramtyti.
Žindomam kūdikiui iki 6 mėn. neduodama vandens, gliukozės tirpalų, sulčių ir tyrelių, nes MP patenkina ir visus kūdikio skysčių poreikius. Dirbtinai maitinamiems kūdikiams pagal taisykles paruoštas mišinys irgi patenkina vandens poreikį, tačiau jei nori, jam duodama atsigerti nesaldinto virinto vandens. Esant karštam orui žinduklis dažniau žindomas. Motinos organizmas prie pakilusios aplinkos temperatūros gerai prisitaiko jos pienas tampa vandeningesnis.
Vandens, arbatos, sulčių duodama tik tada, kai kūdikis jau valgo tirštą maistą ir pavalgęs nori atsigerti. Jei nori atsigerti MP ar pritaikyto mišinio, nesiūloma nei vandens, nei arbatos, nei sulčių.
Vandens, arbatos, sulčių neduodama vietoj MP, pritaikyto mišinio ar kitokio pieno, kadangi pieno produktai kūdikiui ir mažam vaikui yra būtini.
Duodami skysčiai nesaldinami jokiu cukrumi (sacharoze, fruktoze, gliukoze, medumi), nes visų rūšių cukrus vienodai kenkia dantims. Ėduonies profilaktikai kūdikiams ir mažiems vaikams tarp valgymų ir naktį ar prieš užmiegant neduodama sulčių, pritaikyto mišinio, KP. Kūdikiams ir mažiems vaikams netinka juodoji, žalioji arbata, kadangi jose esantis taninas suriša geležį, ir taip slopina jos įsisavinimą bei ramunėlių arbata. Vaistažolių arbatos pasižymi įvairiu farmakologiniu poveikiu, todėl skirtinos pagal indikacijas, o ne atsigėrimui.
Sultys, vaisių, daržovių tyrės duodamos šviežiai spaustos iš Lietuvoje augančių saldžiarūgščių, pilnai prinokusių ant medžių ar krūmų vaisių, uogų ar daržovių. Jei kūdikiams bei mažiems vaikams norima duoti rūgščių uogų, pvz., raudonųjų serbentų ar vaisių, pvz., pvz., svarainių sulčių, jos turėtų būti duodamos mišinyje su saldžiaisiais vaisiais. Alternatyva pramoninės gamybos sultys ir tyrės, skirtos kūdikiams. Prie jų pratinama pamažu, vengiama jų mišinių, ypač neaugančių Lietuvoje vaisių ir uogų. Iki 2 m. netinka suaugusiems skirtos konservuotos sultys ar sultys, turinčios daug sacharozės, gliukozės, pagamintos su sintetiniais saldikliais. Alergiškai reaguojantiems į šviežius obuolius, daržoves, tinka pramoninės gamybos sultys ir tyrės, nes juose esantys haptenai denatūruojami ir jie jau nebetampa alergenais.
Vyšnių, juodųjų serbentų, mėlynių sultys geriau tinka tiems kūdikiams, kurie nepastoviai tuštinasi skystesnėmis išmatomis. Morkų sulčių duodama ne daugiau kaip 50 ml per parą, nes geriant daugiau gali pagelsti skruostai, delnai, padai. Braškių, žemuogių, agrastų sulčių duodama atsargiai, nes kai kurie kūdikiai jų netoleruoja. Nuo vynuogių sulčių sustiprėja rūgimo procesai žarnyne, pučia pilvą, todėl jų geriau vengti. Apdairiai duodama citrusinių ir kitų atvežtinių vaisių sulčių, nes kai kurie kūdikiai jų netoleruoja.
Patys vaisiai, uogos ir daržovės maisto medžiagų atžvilgiu yra vertingesnės už iš jų pagamintas sultis, todėl sultys jų neatstos. Sulčių duodama valgant ar iš karto po valgio, kadangi jose esantis vitaminas C padeda pasisavinti nehemo [[hemas yra hemoglobino dalis.] geležį. Tačiau apskritai sulčių kiekis ribojamas, kad nesumažėtų suvalgomo MP ar pritaikyto mišinio bei papildomo tiršto maisto kiekis ir įvairovė, nes jų maistinė vertė yra maža. Sultys, tiek koncentruotos, tiek skiestos slopina apetitą.
PSO rekomenduojami įvairaus papildomo tiršto maisto įvedimo terminai priklauso nuo kūdikio amžiaus.
Papildomi kūdikių maisto produktai
Produktas Skyrimo laikas* Pastabos
Daržovės, aliejus, sviestas 6 mėn. Lietuvoje augančios daržovės, virtos ir šviežios (pvz., pomidorai).Aliejus, spaustas šaltu būdu, nerafinuotas: alyvuogių, sojų, kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų.Nesūdytas sviestas. Aliejus geriau nei sviestas.
Vaisiai, uogos 6,5 mėn. Švieži vaisiai, uogos arba vaikiškos jų tyrės. Geriau augantys Lietuvoje.
Mėsa 7 mėn. Galvijiena, triušiena.Paukštienoje mažiau geležies.
Kruopų košė 8 mėn. Pradedama nuo ryžių, grikių, avižų.
Duona Kai atsiranda noras kramtyti
Jogurtas, kefyras, varškė, varškės sūris 1012 mėn. Pirmenybė jogurtui ir kefyrui. Nepiktnaudžiauti varške ir varškės sūriu.
Žuvis 1012 mėn.
Karvės pienas 12 mėn. Tik nedideliais kiekiais (50100 ml) gaminant košes tinka nuo 9 mėn. Gerti tik nuo metų.
Kiaušinis 12 mėn. Kietai virtas vištos ar putpelės kiaušinis.
Šeimos maistas 12 mėn. Virtas, troškintas, su natūraliais prieskoniais, nepersūdytas. Pratinama palaipsniui ir pereinama prie tinkamai paruošto bendro šeimos maisto.
* amžius nurodytas pilnais mėnesiais (t.y. 6 mėn.= 26 sav. ir t.t.)
Daugelio šalių mokslininkai pateikia skirtingas rekomendacijas apie papildomą kūdikių maitinimą, kokius produktus ir kada juos vartoti.
Kodėl gi papildomus maisto produktus reikia pradėti duoti tik nuo 4-6 gyvenimo mėnesio, o ne anksčiau? Šiuo metu PSO rekomenduoja pradėti papildomai maitinti tik nuo 6 mėn. PSO ir UNICEF mokslininkai teigia, jog 4-6 mėn. kūdikio burna būna pasirengusi priimti kietą maistą, pradeda dygti dantys, liežuvis automatiškai nebestumia maisto iš burnos, skrandis pradeda geriau virškinti įvairius maisto produktus. 9 mėn. kūdikis jau gali rankomis įsidėti maistą į burną. (žr. 1 lentelę).
Indianos (JAV) pediatrai aiškina, kad gamta sutvėrė vaiką taip, kad pirmus mėnesius jo instinktas yra čiulpti, o ne valgyti. Pavyzdžiui, sultis ši organizacija rekomenduoja gerti tada, kai kūdikis gali gerti iš puoduko. Kanados pediatrų asociacija vaikų gyvenimą skirsto į tris periodus (žr. 2 lentelę).
PSO Europos biuro Mitybos departamento direktorė E. Helsing teigia, jog nuo 6-12 mėn. vaikai visada būna nepasotinami ir žingeidūs, gali suvalgyti labai įvairių patiekalų. Po 1 metų jie tampa nedrąsūs ir nemėgsta bandyti naujų valgių.
Profesorius E. Šmidtas papildomus maitinimo produktus rekomenduoja duoti atsižvelgiant į keletą faktorių: kūdikio psichomotorinį ir psichosocialinį vystymąsi, gastrointestinalinę funkciją, bei atsiradus pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mikroelementų trūkumui.
1 lentelė. Kūdikių ir mažų vaikų nervų sistemos funkcijų, susijusių su valgymu, brendimas.
Amžius(mėn.) Susiformavę refleksai/įgūdžiai Tinkamo maisto paruošimo būdas Maisto produktų pavyzdžiai
0-6 Žindymas/čiulpimas ir rijimas Skysčiai Motinos pienas
4-7 · Didėja čiulpimo jėga · Atsiranda pirmieji kramsnojimo judesiai · Stūmimo refleksas "pasislenka" iš liežuvio vidurio į užpakalinį trečdalį Homogenizuotas maistas - tyrės Daržovių (pvz., morkų, bulvių), gliuteno neturinčių grūdinių kultūrų (pvz., ryžių), gerai išvirtos ir pertrintos mėsos, kepenų tyrės
7-12 · Lūpomis nulaižo šaukštelį · kanda ir kramto · Liežuvio šoniniais judesiais stumia maistą prie dantų Trintas ir kapotas maistas. Produktai paimami rankomis Gerai išvirta ir sumalta mėsa bei kepenys, susmulkintos virtos daržovės ir vaisiai, švieži vaisiai ir daržovės (obuoliai, pomidorai, melionai, slyvos, bananai), kruopos (kviečiai, avižos), duona
12-24 · Sukamieji kramtomieji judesiai · Žandikaulių stabilumas Įprastas šeimos maistas
2 lentelė. Vaiko gyvenimo periodai pagal mitybos ypatumus.
Periodas Periodo laikas ir ypatumai
1 Žindymo Iki 4-6 mėn.
II Pereinamasis Kai kūdikis ima sėdėti, gali pražioti burną, maitinimo metu palinkti į priekį, kai nori valgyti, o nusisukti, atsilenkti, kai nebenori valgyti
III Modifikuotas Vaikai vyresni nei 1 metų amžiaus
Kūdikis valgyti šaukšteliu pradeda tik 4-6 mėn., kai nustoja dažnai kaišioti liežuvėlį. Stemplės, tęsiančios maisto transportavimą, pradėtą burnoje, vystymasis palaipsniui baigiasi taip pat tik per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius.
Skrandžio sulčių sekrecija itin padidėja 4-12 gyvenimo savaitę. palaipsniui didėja iki 24 savaitės, kol tampa tokia kaip suaugusiųjų. Pepsino sekrecija didėja panašiai ir suaugusiųjų lygį pasiekia maždaug 18 mėnesį. Dar nėra ištirta gastrino sekrecija kūdikių organizme.
Pirmas 4 gyvenimo savaites amilazės yra beveik nerandama dvylikapirštės sultyse. Jos kiekis padidėja tik 3-5 gyvenimo metais. Tripsino, chimotripsino, karboksipeptidazės , lipazės yra randama labai nedaug iki 9 gyvenimo mėnesio, o jų kiekis padidėja tik apie 13 gyvenimo metus. Tulžies druskų sekrecija padidėja 2 gyvenimo mėnesį.
BENDROS KŪDIKIŲ MAITINIMO TAISYKLĖS
Iki 12 mėnesių kūdikis turi gauti šiuos papildomus produktus:
· daržovių tyrę (bulvių, morkų, žiedinių kopūstų, brokolių, žirnių, pupelių ir pan.);
· kruopų tyrę (ryžių, grikių, avižų, manų ir kukurūzų arba jų derinių);
· trintus vaisius ir jų sultis (obuolių, kriaušių, raudonųjų ir juodųjų serbentų, vyšnių, bananų ir kt.);
· mėsą (jautieną, galvijų kepenis, liesą kiaulieną, vištieną), žuvį. Mėsos ir žuvies sultinys nerekomenduojamas iki 1 metų;
· kiaušinio trynys ir varškė daugelyje šalių nerekomenduojamas iki 1 metų, nes labai alergizuoja.
Kūdikių paros maisto kiekis turi būti skaičiuojamas pirmas 7-8 dienas pagal Finkelšteino-Turo formulę:
V = 70 (80) x n
70, kai gimimo svoris iki 3200 g,
80, kai gimimo svoris per 3200 g,
n - dienų skaičius.
Vėliau reikia skaičiuoti pagal kūno masę:
10 d.-2 mėn. - 1/5 kūno masės (600-900 ml);
2-4 mėn.-1/6 kūno masės (800-1000 ml);
4-6 mėn.-1/7 kūno masės (900-1000 nl);
6-8 mėn.-1/8 kūno masės (1000-1100 ml);
8-12 mėn.-1/9 kūno masės (1000-1200 ml).
Įvairių šalių mitybos specialistai atkreipia dėmesį į keletą bendrų kūdikio maitinimo taisyklių:
1. Nerekomenduojama gerti gryno karvės pieno vaikams iki 1 metų amžiaus, nes tai sukelia kraujavimus iš skrandžio ir žarnų gleivinės net trečdaliui visų kūdikių.
3 lentelė. Įvairių Europos šalių kūdikių maitinimo specialistų rekomendacijos.
Šalis Rekomenduojamo papildomo maitinimo seka Nerekomenduojama
Vokietija Daržovės, mėsa, vaisiai, kruopos Varškė, kiaušinis, sultinys
Austrija Daržovės, mėsa, vaisiai, kruopos (labai retai) Varškė, kiaušinis, sultinys
Danija Daržovės, vaisiai, mėsa, kruopos Varškė, kiaušinis, sultinys
PSO, JAV, Kanada, Indija Kruopos + Fe, daržovės, vaisiai.Mėsa, varškė, kiaušinis (nuo 10-12 mėn.) Sultinys
2.
4 lentelė. Rekomenduojamas papildomų maisto produktų davimo laikas Lietuvoje.
Amžius (mėn.) Papildomi maisto produktai
6 Daržovių arba kruopų tyrė ir sviestas / aliejus
6,5 Trinti vaisiai
7 Kepenys, mėsa
8 Daržovių arba kruopų tyrė ir sviestas/aliejus
10-11-12 Kiaušinio trynys, varškė, jogurtas, kefyras, žuvis
12 Neskiestas karvės pienas
3.
Tyres galima pradėti maitinti nuo 4 mėn., jei trūksta motinos pieno, atsiranda rachitas, mažakraujystės simptomai ar yra kitos indikacijos. Kruopų košę galima balinti motinos pienu, karvės pienu ar apdorotu mišiniu. Duona, riestainis, kai nori kramtyti.
4. nepatariama saldinti ir sūdyti maisto kūdikiams, nes druskos perteklius formuoja įprotį sūriai valgyti, o tai ateityje gali nulemti hipertoninės ligos vystymąsi, įprotis saldžiai valgyti - nutukimo, cukrinio diabeto bei dantų ėduonies atsiradimą. Naujausi tyrimai parodė, kad geriant saldžius skysčius išdygsta jau ėduonies pažeisti dantukai. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į vaisių, daržovių bei mėsos konservus, kur dedama dideli kiekiai cukraus ar druskos, ir stengtis jų valgyti.
5. Košes, tyres, kol kūdikis įpranta jas valgyti, reikėtų duoti prieš motinos pieną, o kai įprasta - po motinos pieno.
6. Kruopas ir kitą tirštą maistą reikėtų maitinti šaukšteliu ir jokiu būdu nepilti į buteliuką. Kūdikis turi jausti skirtumą tarp to, ką jis valgo ir ką jis geria.
7. Reikia vengti permaitinimo ir nustoti maitinti, kai kūdikis nebesidomi maistu, nusisuka į šoną, užmiega. Verkiantis vaikas nebūtinai yra alkanas. Galbūt jis yra šlapias, nori būti supamas ar bendrauti. Permaitintas vaikas vėliau neatskiria tikro alkio, o valgo, kad pajustų komfortą bet kokio streso metu.
8. Jei vaikas nenori kokio nors patiekalo, neverskite jo valgyti, pasiūlykite kitą. Tai ugdys vaiko skonį, išmokys pasirinkti maistą.
9. Siūloma pirmiau vaikui duoti daržoves, o tik vėliau vaisius ir sultis, nes vaisiai yra saldesni ir noriau valgomi.
Labai kinta ir maitinimų dažnis pirmaisiais gyvenimo metasi: jei pirmaisiais mėnesiais rekomenduojama maitinti 8-12 kartų per parą, tai nuo 6-7 mėnesio palaipsniui pereinama prie maitinimo 5-3 kartų per parą.
PSO, Amerikos, Kanados šalių medikai rekomenduoja kitokią nei ilgą laiką Lietuvoje buvo siūloma papildomų maisto produktų davimo seką. Pirmoji tyrė, duodama 4-6 mėn., yra kruopų (o ne daržovių, kaip mes esame įpratę). Kartu skiriami ir geležies preparatai per os, nes kruopose esantis šio mikroelemento kiekis yra nepakankamas. dažniausiai yra siūloma pradėti nuo ryžių kruopų, vėliau kas 1-2 savaites bandyti vis kitą kruopų rūšį. Kai išbandomos visos rūšys, galima 3-4 kruopų rūšis sumaišyti į vieną tyrę. Tyrė duodama ne vieno maitinimo metu, o kelis kartus per dieną, po kelis arbatinius ar valgomuosius šaukštelius. Po 1-2 mėnesių siūloma duoti vaisių ir daržovių, taip pat išbandant po vieną rūšį ir padalinant tyres kelis kartus per dieną. Dar vėliau rekomenduojama maitinti baltyminiais produktais - mėsa, žuvimi, varške, kiaušiniais, pupelėmis.
PSO pateikia labai bendrą, pritaikomą individualiai kiekvienam vaikui, maitinimo schemą (žr. pav. psl.). Joje atsispindi kelios pagrindinės taisyklės.
Dar kitokios yra daugelio Europos šalių (Vokietijos, Austrajos, Danijos) specialistų rekomendacijos. Dėl dažnai pasitaikančios kūdikių anemijos tų šalių pediatrai rekomenduoja papildpmą maitinimą pradėti nuo daržovių tyrės ir po kelių savaičių pradėti duoti mėsą, formuojant lyg ir antrąjį prietų patiekalą (žr. 3 lentelę). Vėliau duoti vaisius ir kruopų tyrę. Dėl didelės alergizacijos jie nepataria iki metų galų kūdikiams duoti kiaušinio trynio ar varškės.
Lietuvoje rekomenduojama pradėti papildomą maitinimą daržovių ar kruopų koše, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę. Jei kūdikio svoris per lėtai, jis linkęs viduriuoti, reikėtų pradėti maitinti kaloringesne kruopų koše, ypač tokiu atveju tiktų ryžiai. Jei kūdikio svoris yra per didelis, jis linkęs į obstipacijas, yra rachito ar anemijos požymių geriau pradžioje duoti mažiau kolorijų ir daugiau skaidulų turinčią daržovių košę. Jei papildomą maitinimą pradėjote kruopų koše, tai vėliau duokite daržovių, ir atvirkščiai.
Kiekvienas patiekalas duodamas kas mėnesį, o patiekalo sudedamosios dalys išbandomos duodant jas kas savaitę. Pavyzdžiui, savaitę - ryžių košė, kitą - grikių, vėliau - avižų ir t.t. jei vaikas toleruosis gerai, bus galima kasdien duoti vis kitą kruopų košę ar įvairių kruopų mišinius.
5 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikas.
Amžius Lytis Energija (kcal) Baltymai (g) Riebalai (g) Angliavandeniai (g)
Iki 3 mėn. Berniukams ir mergaitėms Energijos kiekis = kūno svoris (kg) x 108Baltymų kiekis = kūno svoris (kg) x 2,4Riebalų kiekis = kūno svoris (kg) x 4,9Angliavandenių kiekis = kuno svoris (kg) x 13,6
4-6 mėn.
7-9 mėn. Energijos kiekis = kūno svoris (kg) x 96 Baltymų kiekis = kūno svoris (kg) x 2,1 Riebalų kiekis = kūno svoris (kg) x 3,7 Angliavandenių kiekis = kuno svoris (kg) x 13,6
10-12 mėn.
1-3 m. 1400 45 50 193
4-6 m. 1700 55 60 235
7-10 m. 2030 65 66 294
11-14 m. Berniukams 2420 75 80 350
Mergaitėms 2200 70 75 311
15-18 m. Berniukams 2890 95 93 396
Mergaitėms 2400 80 85 329
ANKSTYVO PAPILDOMO MAITINIMO ŽALA
Ankstyvas papildomų produktų davimas kūdikiui yra rizikingas net keliais aspektais: psichomotorinio vystymosi, mitybos ir imunologiniu.
Prieš pradedant duoti kietą maistą šaukšteliu, kūdikis neabejotinai turi mokėti kramtyti ir nuryti. Tai lyg tąsa įgimto pirmo sugebėjimo čiulpti ir nuryti. Sugebėjimas kramtyti atsiranda bręstant nervų sistemai, palaipsniui mokantis šio judesio bei stimuliuojant burnoje esančius receptorius. Labai svarbu čia ir maisto skonis, kvapas, išvaizda , tekstūra.
Dideliu ankstyvo papildomo maitinimo trūkumu yra per didelis valgomosios druskos suvartojimas. Kūdikių inkstai yra dar nepakankamai subrendę. Sveiki kūdikiai gerai toleruoja didenį Na suvatojimą, bet nusubrendę inkstai nesugeba išskirti didesnio Na kiekio. Natūraliai maitinamas kūdikis per dieną gauna tokį valgomosios druskos kiekį, kuris atitinka 1 mmol Na/ kg. Motinos piene Na yra 6-7 mmol/l. Šis kiekis padidėja 3-4 kartus, jei duodami neadaptuoti mišiniai, ir 10 kartų - kai valgomi įvairūs kiti papildomi maisto produktai. Amerikos pediatrijos akademijos Mitybos komitetas teigia, jog per didelis valgomosios druskos vartojimas kūdikystėje yra susijęs su hipertenzinės ligos atsiradimu suaugus, nors negalima atmesti ir svarbių genetinių bei aplinkos faktorių.
Daugelis mokslininkų įrodė, jog ankstyvas papildomų produktų davimas ir trumpa maitinimo motinos pienu trukmė nulemia nutukimo atsiradimą vyresniame amžiuje. Koronarinės aterosklerozės atsiradimo priežasčių, daugelio mokslininkų nuomone, taip pat reikėtų ieškoti netaisyklingoje mityboje kūdikystėje, kuomet su papildomais maisto produktais gaunamas didesnis cholesterolio, baltymų, angliavandenių bei sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis.
Dar viena blogybė - didelis cukraus kiekis, o saldus skonis padidina suvalgomo maisto kiekį. Didelis saldumynų suvartojimas, kaip jau seniai įrodyta stomatologų, nulemia dantų ėduonies atsiradimą.
KŪDIKIŲ MAITINIMO SCHEMA (PSO)
Gimimas 4 mėn. - 6 mėn. 6 mėn. - 12 mėn. > 12 mėn.
Maitinimas motinos pienu pagal poreikį ar mišiniais 150 ml/kg/p Pridėti kruopų košę 1-2 a.š. x 2-3 k./d. Duoti vaisių, daržovių 3-4 k./d Mėsa, varškė, žuvis, trynys.
Pastaraisiais metais labai padaugėjo alerginių ligų tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusių. Nors ir sunku įrodyti tiesioginį papildomų produktų poveikį alerginių ligų plitimui, tačiau reikia atminti, kad karvės pienas yra dažniausias maisto alergenas, o pramoniniu būdu pagamintuose produktuose gausu emulgatorių, stabilizatorių, koncervantų, maistinių dažų, teršalų, atsirandančių gamybos proceso eigoje, daržovių ir vaisių trąšų derivatų, gyvulinių pašarų teršalų likučių, kurie gali sukelti tiek toksines ( priklausančias nuo didesnio suvartoto produkto kiekio), tiek ie netoksinis (imunologiškai nulemtos ir nenulemtos) reakcijas. Imunologiškai nulemtų reakcijų, taip vadinamos maistinės alergijos, pavyzdžiui, gali būti įvairios maistinės alerginės reakcijos, valgant kiaušinius, žuvį, karvės pieno produktus. Neimunologiškai nulemtos reakcijos arba maisto netoleravimas - tai celiakija, laktozės netoleravimas, gastro enteropatija. Pasirodo, kad gliuteno turinčių produktų davimas iki 1 mėnesio amžiaus gali sukelti labai sunkiai pagydomus viduriavimus. Dar geriau būtų neduoti gliuteno turinčių produktų iki 4-6 mėn. Amžiaus.
Taigi natūralus maitinimas buvo, yra ir bus vienas svarbiausių normalų vaiko vystymąsi lemiančiu faktoriumi, apsdaugančiu nuo įvairių ligų ir stiprinančių jo sveikatą. Papildomą maitinimą geriausia pradėti ne anksčiau ketvirto mėnesio ir ne vėliau 6-7 mėn. Tinkamiausią laiką parinkti padeda vaiko svorio augimo kreivės sekomas, prichomotorinio vystymosi, virškinamojo trakto fumkcijos subrendimo bei sveikatos būklės įvertinimas. Tai labai individualus laikas kiekvienam kūdikiui.
Pagrindinių maisto medžiagų poreikis, skaičiuojamas pagal LR SAM rekomendacijas, įsigaliojusias nuo 2001 metų.
