Yra fotografų, kurie laikosi nuomonės, kad tikras fotografas gali dirbti tik su analogine kamera, tik senaisiais metodais.
Aš tokius fotografus laikau ortodoksais. Aš į fotografiją žiūriu laisviau tiesiog kaip į optiškai sukonstruotą vaizdą. Man nelabai svarbu, kuo jis padarytas be jokio objektyvo, per adatos skylutę, telefonu ar kažkokia ypatinga kamera. Kiekviena priemonė turi savo savybes, tų savybių rinkinius, suteikia kažkokias galimybes, kuriomis tu ir naudojiesi.
O vis dėlto ar jums egzistuoja priešprieša tarp analoginės ir skaitmeninės technikos?
Ne, man tai yra papildinys, papildomos galimybės. Skaitmeninė fotografija niekada negalės pakeisti analoginės fotografijos čia faktas. Kai atsirado televizija, buvo šnekama apie kino mirtį, bet taip neatsitiko, lygiai kaip kinas nepakeitė teatro. Tai yra papildomos raiškos galimybės, ir tų galimybių ribose gali pasakyti kažką aiškiau.Sunku būtų įsivaizduoti Tarkovskį teatre. Arba Nekrošių kine. Nors... šiuo atveju lyg ir lengviau įsivaizduoti, bet vis tiek juk atsirastų tarpininkas kamera, be to, teatre vieta ir laikas sutampa, čia yra žiūrovas, yra scena, vyksta tiesioginis bendravimas, o kine tik ekranas. Yra visokiausių komunikacijos tarp menininko, klausytojo ar žiūrovo formų ir būdų. Todėl ir fotografijai nereikia užstoti kelio.
Aciu uz nuoroda, idomu
