Liūdna, bet taip jau yra- esu nuolat ribojama savo nepasitikėjimo...galėčiau gyventi kur kas geriau, bet tai kaip liga. Trukdo ką nors pradėt, trukdo pabaigt (ai, vistiek, viskas ką padarau- š....). Kaip su tuo kovoti? Gal yra koks nors būdas ugdyti pasitikėjimą savimi? Protu suvokiu, kad esu gabi, netgi daugiau nei pakankamai, bet niekaip nesugebu savęs prastumti, nesugebu pakovot už save, nes aš sau- pats paskutiniausias asmuo. Tai baisu, nes yra vaikas, yra šeima- nuo mano sugebėjimų save "parduoti" priklauso jų materialinė gėrovė ir ne tik. Ką gero galėsiu išmokyt savo vaiką, jei nesugebu susitvarkyt su savimi.
Juk pradėjai kovoti
Parašei į forumą ne šiaip atsakymą, o užvedei naują temą.
| QUOTE (pypt!!! @ 2004 03 31, 13:43) |
| Ką gero galėsiu išmokyt savo vaiką, jei nesugebu susitvarkyt su savimi. |
Va, ir tavo tevai kazkur padare klaida, tave aukledami. Gal jie tavimi nepasitikejo ir per daug uz tave dare
O uz mane nieko absoliuciai nedare, todel tokio komplekso neturiu. Labai pasitikiu savimi, kartais net per daug. Bet tai man netrukdo, tik kitiems gal nelabai patinka
Na tėvų "nuopelnų" čia tikrai yra- nuolat mane durnele laikė- ką padarau- vis blogai. Esu menininkė kilus iš darbininkų šeimos, todėl nenuostabu, kad tėvams daugeliu atvėju buvau keistuolė. Šiaip , gyvenime jie niekuomet nieko už mane nedarė- greičiau atvirkščiai- nuo šešiolikos pradėjau dirbti ir rūpintis savimi. Pati save išleidau į mokslus, nors teko oi Kaiiip ir Kiiiek pavargti.
na va, o tu dar sakai viskas yra pypt 
mokslus baigei 
vadinasi sugebi dar daugiau.. tiesiog isankstine nuostata sugriauna uzmojus. Mesk lauk is galvos tas nesamones ir pasakyk sau " pypt, as sugebu viska!"
mokslus baigei vadinasi sugebi dar daugiau.. tiesiog isankstine nuostata sugriauna uzmojus. Mesk lauk is galvos tas nesamones ir pasakyk sau " pypt, as sugebu viska!"
As pypt!!! galeciau prisijungti prie taves 
kartais tas nepasitikejimas savimi islenda ir net laba istipriai, ir taip pat pasakyciau kaip tu kad cia greiciau siai tevu auklejimo problema, nes kiek pamenu tai nuolat mane durnele laikė- ką padarau- vis blogai, ypac tetis. Sakau gal pas psichologa reikia eiti ar kokius kursus lankyti, kad butu galima ta barjera perlipti
kartais tas nepasitikejimas savimi islenda ir net laba istipriai, ir taip pat pasakyciau kaip tu kad cia greiciau siai tevu auklejimo problema, nes kiek pamenu tai nuolat mane durnele laikė- ką padarau- vis blogai, ypac tetis. Sakau gal pas psichologa reikia eiti ar kokius kursus lankyti, kad butu galima ta barjera perlipti
| QUOTE (Smurka @ 2004 03 31, 14:11) |
| As tai kalusima pakreipciau kitaip. Ka tu nori konkreciai padaryt, bet truksta pasitikejimo? Ir kuo tas nepasitikejimas grindziamas? Juk jei suvoki, kad proto turi pakankamai, tai daugeliu atveju gali buti pakaknkamas motyvas kazka daryt. |
Tiesiai šviesiai-noriu susirast darbą iš kurio aš galėčiau pragyvent ir padėt savo šeimai. Esu perėjus daugybę darbų, bet labai greit nusiviliu, kai pamatau kad tai vėl eilinis bardakas kuriame aš nieko nepakeisiu...Kodėl aš nekovoju? Todėl , kad nepasitikiu savimi iki galo... ne, bent jau tiek, kad ko nors papilldomai imčiaus padėčiai keisti...
Gal Tavo vaikutis dar šviežutėlis ir tau dabar svarbiausia tik mamyte gera būti.....
| QUOTE (kadama @ 2004 03 31, 14:16) |
| Gal Tavo vaikutis dar šviežutėlis ir tau dabar svarbiausia tik mamyte gera būti..... |
Šitą aš puikiai suprantu- aplinkiniai stebisi, kodėl aš apie savo vaiką neleidžiu nei vieno blogo žodžio pasakyti...
| QUOTE (Astuliukas @ 2004 03 31, 14:15) |
| kartais tas nepasitikejimas savimi islenda ir net laba istipriai, |
Na, man dažnai išlenda bendraujant su žmonėmis- pradedu žemintis, "tryzniuot", niekaip nesugebu tart griežtesnio žodžio ar išsakyt konkrečios apibrėžtos nuomuonės. Pradedu makaluotis kažkur aplink, todėl finale lieku arba nesuprasta arba neišgirsta. Nesugebu deramai pasipriešinti primestai valiai ar nuomuonei
As irgi nuolat kovoju su tuo nepasitikejimu. Zinau, kad daug kam esu gabi, bet nepasitikejimas savim oj koks stabdis, visose srityse... Man nebuvo sakoma, kad nieko nesugebu, priesingai, tevai visada labai manim didziavosi. Bet niekuomet nebuvau savarankiska, daug kas uz mane buvo daroma, ir budavau grieztai baudziama, jei pvz. parnesdavau gera pazymi vietoj labai gero, kokio is manes tikedavosi...
Nepasitikejimo savim saknys labai gilios. Net jei aplinkiniai puikiai ivertina kokia nors mano veikla, negaliu tuo patiket... Kaip matau, cia ne viena tokia likimo drauge...
Nepasitikejimo savim saknys labai gilios. Net jei aplinkiniai puikiai ivertina kokia nors mano veikla, negaliu tuo patiket... Kaip matau, cia ne viena tokia likimo drauge...
