Įkraunama...
Įkraunama...

smagios atostogos Sardinijoje

user posted imageuser posted image

Niekaip neapsisprendžiu, kuriai kategorijai priskirti šią kelionę - “Atostogos su Sardinijos ralio prieskoniu”, ar “Sardinijos ralis su atostogų prieskoniu” smile.gif Turbūt tai buvo 50x50 tongue.gif Bet kuriuo atveju, nuo to atostogos tapo tik dar įdomesnės ir intensyvesnės. 5 paroms mūsų ketveriukė išsirengė į kelionę, kurios tikslas buvo pamatyti Pasaulio ralio čempionato etapą Italijoje, Sardinijos saloje, ir pasižvalgyti po rojaus salą, kuri žadėjo nuostabią žydrą Tirėnų jūrą, garsenybių numylėtus sniego baltumo paplūdimius ir dievišką maistą...

Likus 2 mėnesiams iki kelionės, pigių skrydžių bendrovėje įsigijome bilietus (333 lt. Asmeniui): Ryga – Bergamo – Cagliari (ir atgal). Kadangi po pirmojo apie 3 val. trukusio skrydžio tarpinėje stotelėje, Bergamo mieste, turėjome lukterėti kito lėktuvo iki Sardinijos kiek ilgėliau (~5 val.), nutarėme nešvaistyti laiko veltui ir susiorganizavome ekskursiją po Bergamo miestą, tiksliau, aukštutinę jo dalį – Citta Alta – ant aukštos kalvos įsikūrusį Senamiestį. Nuo oro uosto automobiliu jį pasiekėme vos per 10-15 minučių. Prieš ekskursiją gerai pasistiprinome restorane „La miglior carne alla griglia“, o po sočių pietų, buvom pamokyti būtinai išgerti po mažą taurelę vietinio citrininio gerai atšaldyto likerio „Limoncello“ - „kad geriau virškintų!“. Taip ir padarėme: puikus tonizuojantis gėrimas, kurį vėliau degustavome per visas atostogas, ir dar vežėmės į namus (tiesa, vėliau radome jo ir Lietuvoje, pas mus jis kainuoja kiek brangiau, apie 45 lt.).

user posted image

user posted image

user posted image

Vienu iš rodyklėmis nurodytų apžvalgos po senamiestį maršrutų, pamažu kylant siaurutėmis gatvelėmis vis aukštyn ir aukštyn, atsiskleidžia viso miesto panorama. Galiausiai jaukiai įsitaisome kavinukėje atsikvėpti nuo dienos karščio, pasivaišinti geru itališku vynu ir pasigrožėti Bergamo panorama iš aukštai.

user posted image

user posted image

Labai seniai svajojom paragauti tikrų itališkų ledų. Juk čia, Italijoje, nuo seno egzistuoja tam tikra „ledų kultūra“, be ledų čia turbūt neapsieina nė vienas pasimatymas, nė viena diena smile.gif Grįždami atgal, užsukame į labai populiarią natūralius itališkus ledus gaminančią ledaine „GROM“.

user posted image
Apie šią ledainę išgirdome iš vietinių, kurie ten užsuka kasdien, perka ledų į namus kilogramais ir pan. Šiuos ledus youtube, niekieno neprašyta, net pati Sara Džesika Parker yra išgyrusi kaip mėgiamiausius! Kadangi Italijoje dabar pats melionų ir braškių sezonas, ragaujame būtent tokių šviežių natūralių vaisinių ledų bei mano mėgiamiausių – anyžinių! Sako, kad Italijoje nepaplepėti su pardavėjais yra blogas tonas, tad maloniai šnekučiuojamės ir daug sužinome apie GROM ledainės plėtrą nuo Italijos iki Niujorko ir Tokijo, savotišką filosofiją ir neįprastą požiūrį į reklamą, nes jiems geriausia reklama - „iš lūpų į lūpas“ ir kitokios nereik. Dar ilgai galėčiau pasakot apie mane apžavėjusius skonius (o, kad tokių atsirastų Lietuvoje!), bet jau metas persikelti į Sardiniją!

1 val. 50 minučių skrydžio ir mes jau Kaljaryje (Cagliari). Nuo šio pietinio salos taško nuomotu nauju automobiliu (140 euru 4 paroms) per 4 val. įveikiame 320 km atstumą ir atvykstam į patį šiauriausią salos tašką – Santa Teresa Gallura miestelį. Pakeliui lieka gana skirtingos salos provincijos – Oristanas, Nuoras, Olbija, Sassaris, tačiau naktį daug neįžiūrėsi, bet kai grįšime po 4 dienų atgal dienos metu, pasižvalgysime.

Prieš pat kelionę parašėme į viešbutį laiškutį ir užklausėme, ar nebus problemų, kad atvyksime 2 val. nakties. Darbuotojas, vardu Salvatore, maloniai atrašė, kad viskas OK, lauksim, paskambinkit. Matyt, turėjo galvoj ne durų skambutį, kaip mes pamanėm... 2 val. nakties punktualūs skambinam į viešbutuko duris. Po keleto ilgų minučių domofono garsiakalbyje sugergždžia labai nedraugiškas vyriškas balsas: „Ko?“ Mes nedrąsiai angliškai pasisakom, kad užsisakėm pas juos kambarius. Iš viso to sakinio angliškai vyriškis matyt suprato tik 1 žodį „rooms“ smile.gif Tad iškart atrėžė: „NO ROOMS!“ ir mes jau girdim dedamo ragelio traškėjimą... apima panika, bet vienam iš mūsų staiga nušvinta protas – skubiai paminėti Salvatores (iš laiško) vardą ir tai mus išgelbsti nuo nakvynės parke... Labai nepatenkintas Salvatores tevas, budintis naktimis, kalba tik itališkai ir jokiom kitom kalbom. Pabaksnoja mums panosėj į savo rankinį laikrodį ir išbara, kad nepaskambinom. Dar suburba, kad iš ryto bus Salvatore, tada ir galėsim pasikalbėt angliškai, o jis nesuprantąs, ką mes jam aiškinam. Palydi mus iki kambarių ir tuo nesusipratimai su viešbučiu pasibaigia.

user posted image

Visa kita viešbutyje mus tikrai tenkino – ir tvarka, ir pusryčiai (ypač šviežia kava, verdama kiekvienam staliukui atskirai bei saldumynais!), ir aptarnavimas. Beje, tai buvo 3*** l'Ancora (5 paros 230 eurų).

Atsakyti
Pirmąją dieną po kelionės skyrėme susipažinimui su miesteliu, kuriame apsigyvenome. Ramus nedidelis Santa Teresa Gallura iki šiol išlaikęs tradicinio žvejų kaimelio bruožų: nedidelis uostas, sniego baltumo paplūdimių smėlis, jau penktą šimtmetį menanti Ispanų pilis, užburiančio grožio uolėtos pakrantės ir visus melsvus atspalvius, priklausomai nuo vėjo krypties bei povandeninių srovių, mainantis švarus ir skaidrus kaip krištolas vanduo.
1808 metų rugpjūčio 12 dieną, karalius Vittorio Emanuelis I-asis išleido Dekretą ir padovanojo šį jo paties įkurtą miestelį savo žmonai – Marijai Teresai d'Austria.

Štai keletas mane tiesiog pakerėjusio miestuko peizažų:

user posted image
Paplūdimys Rena Bianca, kuriame kasdien maudydavomės; ~700 m ilgio. Baltas jo smėlis turi šiek tiek rausvo atspalvio

user posted image


Atsakyti
user posted image

user posted image

Pirmąją maudynių dieną turėjome labai saugotis medūzų, kurių pakrantėj buvo atplaukę šimtai doh.gif Laimei, kad per kitas 4 dienas jų nebebuvo nei kvapo!

user posted image

user posted image

Buvo labai juokingas momentas dėl tų medūzų ir susikalbėjimo su vietiniais lotuliukas.gif Kiek nusiminęs dėl nenusisekusių maudynių, vienas iš mūsų kompanijos nusprendė pasiteirauti miestelyje apie medūzas, ar čia jos pastoviai plaukios ir trukdys mūsų atostogas, ar pavojingos ir t.t. Pašnekinęs moteriškę angliškai, išgąsdino ją baisiausiai, mat ji supratus tik vieną žodį iš visų - medūza - išsigando, kad jam bus įgėlusi medūza, po to ėmė mojuoti rankom kad ne, jai medūza nėra įgėlus ir t.t. Nieko nepešėm lotuliukas.gif

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image
Papildyta:
Gegužės mėnuo - dar ne sezonas, tačiau kol kas čia viskas taip gražiai žydi ir žaliuoja. Vietiniai įspėja, kad jau po mėnesio kraštovaizdis labai pasikeis, viskas bus pageltę, išdegę saulėj ir iš lėktuvo skrydžio atrodys lyg smėlynai... bet kol kas pasigožėkit:

user posted image

user posted image

user posted image

Atsakyti
Džiaugiamės, kad čia atvažiavom ne per patį sezono įkarštį dar ir dėl to, kad kainos gegužį dar nepakilę iki debesų smile.gif tiek nakvynė, tiek maistas tikrai daug nekainavo. Šiaip, mūsų kompanija dažniausiai darydavo piknikus kur nors gamtoje, ant uolų ir pan. Prisipirkdavome skanėstų (kumpio, įvairių sūrių, alyvuogių, pomidorų ir vyno, vaisių) didesniuose prekybos centruose (o viešbučio kambariuose yra šaldytuvai) ir smagiai iškylaudavome.

Be abejo, ragavome ir picų. Iš vietinių sužinojome, kad nepaisant skurdokos mažyčių picerijų "kioskelių" išvaizdos, būtent jose kepamos pačios gardžiausios picos. Ir iš tiesų, pradžioj buvo keista lyginant mūsiškes gražiai apipavidalintas kavines-picerijas su tomis mažytėmis užeigėlėmis, kuriose picos pjaustomos maždaug 15x20 cm gabalėliais ir duodamos išsinešti, paprastai tuose "kioskeliuose" arba visai nebūna staliukų, arba yra vos keli, tačiau kur kas smagiau jas valgyti kur nors kitur mirksiukas.gif Bet pačios picos - dieviško skonio ir daugybės rūšių. Kaži, koks tų picų pagrindo receptas, kad jos yra tokios traškios ir burnoj tirpstančios?.. Gabalėlis jos mūsų mieste kainuodavo 1,5 euro.

user posted image

user posted image

user posted image
Atsakyti
user posted image

driežų saloje - kaip pas mus musių lotuliukas.gif

na, o čia palei pat kojas man prašliaužė jau ir ne toks mielas gyvis doh.gif iš pradžių maniau, kad gal koks driežas sučežėjo per lapus...

user posted image

o kalnų serpantinuose per kelią dažnai perbėga ir tokios gražuolės:

user posted image

ir ne po vieną, o bandomis... tad vairuotojams staiga tenka spausti stabdžius
user posted image

dar Sardinijoje galima sutikti žolę skabančius albinosus asiliukus, balose lesiojančius flamingus, vienintelę Europoje laukinių arklių kaimenę, vėžlius.

Atsakyti
Nesidomintiems autosportu - šią fotoreportažo dalį tiesiog praleiskite mirksiukas.gif

user posted image

Alinantis 35-37 laipsnių gegužės karštis (kažkas prognozavo tik 25-30 ir lietaus), kai visi Italijos TV kanalai ištisai skaičiavo naujas karščio aukas; siauri sukti ir nesibaigiantys Sardinijos kalnų serpantinai (ačiū tam, kas išrado tabletėles nuo judėjimo sukeliamo pykinimo), vingiuojantys palei kelių šimtų metrų gylio skardžius, uolų nuošliaužas, sauso žvyro dulkės (daugiatautė ralio sirgalių minia su respiratoriais pasirodo baidėsi ne kiaulių gripo), labai keisti italų kelių ženklinimo ypatumai, skaičiuojant kilometražą, turistus nuolat keiksnojantys vietiniai... Ir koks velnias mus nešė į tą galerą, kai visai čia pat kvietė viliojo nuostabi žydra Tirėnų jūra ir Holivudo žvaigždžių numylėti sniego baltumo paplūdimiai? - Sena svajonė pamatyti Pasaulio ralio čempionato etapą Italijoje, Sardinijos saloje. Ypač – atmintin iš fotoreportažų įstrigusį įžymųjį tramplyną, sporto aistruolių pakrikštytą “Mickey's Jump”.

user posted image

Net ir sunkmečiu, susiveržus diržus, nukeliauti iki Sardinijos pažiūrėti ralio nėra brangu. Juolab, kad tai vienas nedaugelio WRC etapų, kurio žiūrovui nereikia įsigyti jokio specialaus ralio paso, kad pasiektum visus greičio ruožus ar serviso zoną.

6 val. ryto išskubėjome į 9-ąjį II-osios ralio dienos greičio ruožą prie garsiojo tramplyno „Mickey's Jump“, nors pirmasis ekipažas ten turėjo startuoti tik 10:32 val. Apie 8 val. ryto pasiekėme tikslą, kad užsiimtume geriausias stebėjimo vietas, o prie tramplyno jau būriavosi daugybė žiūrovų, apsirūpinę didžiuliais šaltkrepšiais (ne, ne alaus! Сoca-colos ir vandens...), respiratoriais ir kita amunicija. Visi "benzingalviai" stengėsi įsitaisyti kuo aukščiau ant uolų bei akmeninių tvorų.

user posted image

user posted image

Nė menkiausio vėjelio ar šešėlio. Termometras rodė jau 35 laipsnius šilumos. Nuo tada, kai paskutinį sykį WRC etapą stebėjome itin saulėtame krašte (Rally of Turkey 2003), prabėgo daug laiko, varginantis karštis pasimiršo, o pastaruosius trejetą metų žiūrėjome WRC etapus Švedijoje ir Norvegijoje, kur spaudė šaltukas. Čia ir didžiausias skirtumas – prisivilkti gali kiek tik pajėgi, o išsirengti... smile.gif Sako, kad „karštis kaulų nelaužo“, tačiau jis greit išgarina visas tavo jėgas, valią ir pasiryžimus lakstyti kiaurą dieną iš vieno greičio ruožo į kitą. Tiesa, Sardinijos ralyje daug ir neprilakstysi: keliai vingiuoja tai aukštyn, tai žemyn suktais serpantinais, todėl, pervažiuodamas iš vieno GR į kitą, juose sugaišti kur kas daugiau laiko ir greitis stipriai ribojamas. Po keleto valandų laukimo, karštis tvoskia taip, lyg kas pūstų karštą orą plaukų džiovintuvu į veidą, o jei dar avi juodais sportiniais bateliais – atrodo, kad ant kojų kas verdantį vandenį piltų, todėl labai greit tokie sirgaliai lieka stovėti vienomis kojinėmis arba basi.

user posted image

Visos kančios atsiperka jau po pirmojo automobilio šuolio nuo tramplyno! Iš mūsų pasirinktos pozicijos gerai matyti, kaip stipriai lenktynininkai stabdosi prieš tramplyną, nes turi sulėtėti tiek, kad šuolis būtų kuo mažiau skaudus. Net ir atvažiavus labai iš lėto, vos antra pavara, automobilis skrieja aukštai į viršų ir krinta priekiu žemyn, o trasoje vis lieka detalių nuolaužų, kurias iškart nurenka apsaugos maršalas.

user posted image

Jaudulio ištroškusių žiūrovų minia stūgauja, ploja, skanduoja, o virš galvų nuolat ratus suka WRC TV sraigtasparnis, pribloškiantys šuoliai tik dar kartą patvirtina – Pasaulio ralio čempionatas – ralio lenktynių viršūnė ir vienas didžiausių vairuotojų meistriškumo išbandymų.

user posted image

Po keleto valandų skubame į serviso zoną. Sardinijos ralio serviso zonoje neprieisi taip arti lenktynininkų ir mechanikų komandų, kaip Turkijoje. Čia gali ne tik smalsiai iš tolo stebėti bei fotografuoti, kaip atliekami įvairiausi taisymai, keičiamos padangos, bet ir įsigyti firminės WRC atributikos, suvenyrų: kepurėlių, marškinėlių (15-20 eurų) ir kt.

user posted image

Paskutinę lenktynių dieną pasirinkome 15 greičio ruožą, tiksliau – 5-ių posūkių, vingiuojančių per akmenų skaldyklą, grupę. Visus juos gerai galėjai matyti, įsitaisęs kuo aukščiau ant didžiulių balto akmens luitų. Tai buvo itin siauri ir lėti posūkiai, reikalaujantys iš lenktynininkų labai didelio tikslumo ir susitelkimo, nes išslysti už trasos ribų link akmens luitų negali.

user posted image

Žiūrovų čia susirinko tikrai nemažai, maždaug tiek pat, kiek ir antrąją dieną prie „Mickey's Jump“ tramplyno, tačiau lyginant su Skandinavijoje vykstančiais WRC etapais, Sardinijos ralį stebėjo kur kas mažiau sirgalių. Galiausiai dar kartą užsukame pasidairyti po serviso zoną, kur paaiškėja lenktynių rezultatai: 1. Jari_Matti Latvala; 2. Mikko Hirvonen; 3. Petter Solberg; 4. Sebastien Loeb; 5. Evgenij Novikov; 6. Matthew Wilson; 7. Mads Ostberg; 8. Henning Solberg.

Maždaug tuo pat metu kaip ir ralis, kasmet, priešpaskutinį gegužės mėnesio sekmadienį, šimtai raitelių iš visos Sardinijos susirenka į antrąjį pagal dydį Sardinijos miestą Sassari: daugiau nei 3000 tautiniais drabužiais pasipuošusių žmonių dalyvauja viename didžiausių ir spalvingiausių paradų saloje.
Atsakyti
user posted image


Grįžtame prie mane apžavėjusių Sardinijos gamtos grožybių: keliaujame vos pora km nuo mūsų viešbučio į šiauriausią Sardinijos tašką - pusiasalį Capo Testa. Čia norime aplankyti įspūdingąjį Mėnulio slėnį („Valley de la Luna“).

user posted image

pasivaikščiojimas po Mėnuslio slėnį buvo šiek tiek mistiškas - staiga užplaukė rūko debesys ir viskas aplinkui skendėjo migloje, fotografavimui ne pats tinkamiausias metas, tačiau jausmas laipiojant po uolas rūke - nenusakomas bigsmile.gif

user posted image

user posted image

user posted image

Laukinis paplūdimiukas dviems wub.gif wub.gif




Papildyta:



Kiekvienas salos regionas labai savitas, per 5 paras visų jų nepažinsi. Kol kas mums labiausiai patiko šiaurinė salos dalis, kur buvome apsistoję, bet juk liko dar tiek daug ką čia pamatyti! Apėmė toks jausmas, lyg kas būtų panosėj padėjęs didžiausią skanėstą, tačiau paragauti davė tik mažytį jo gabalėlį... biggrin.gif Ir pirmąkart per visas savo keliones pajutau, kad galėčiau čia atostogaut kasmet wub.gif iki tol vis atkakliai tvirtinau, kad nesikartosiu, grįšiu nebent pensijoj, nes pasauly dar daug vietų, kur turiu nuvykti ir pamatyti kažką naujo. Šįkart mesdama centą į jūrą su viltim čia dar sugrįžti, sušnibždėjau: „kitąmet, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje...“

user posted image

Arrivederci, Sardegna!
Atsakyti
QUOTE(Jurti @ 2009 06 05, 11:59)
Niekada nesidomėjau autosportu... bet reportažą skaičiau įdėmiai. Super thumbup.gif  tiek foto, tiek aprašymas. Aš net pavardes atidžiai perskaičiau... mažą ką  victory.gif

tongue.gif ačiū!

grynai "sportinį" fotoreportažą įdėjau atskirai spausti čia: mirksiukas.gif
Atsakyti
zinot paatvirausiu as megstu Aurejos reportazus ir gal kitos keliautojos nesupyks bet bent jau man praverte jos patarimai del kelioniu i turkija ir Berlyna, tad ateiti turiu planu i viena sali su mazuliais tad butinai kreipsiuossi tuo paciu klausimu, aciu Aurejei 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Gladijus @ 2009 06 09, 11:02)
Gražu. O ypač 15.14 foto.... kelias į kairę, o rodyklė į dešinę smile.gif

tai čia dar nieko doh.gif kai užsiminiau apie keistus kelių ženklinimo ypatumus, pamiršau plačiau papasakoti apie Sardinijoj matytas įdomybes. Kadangi teko daug kelių ten išmaišyti beieškant vieno ar kito lenktynių greičio ruožo, po keleto dienų jau beveik įsikirtom į sistemą biggrin.gif Pvz. žemėlapiai rodo, kad iki tam tikro taško yra tiek tai km. Važiuoji ir stebi ženklus " iki X.... 99 km" - pavažiavęs 2-4 km ir vėl randi rodyklę "Iki X...... 99 km" :lotuliukas:vis dar; ir taip gali būti net ir po 10 km! patikrinom mirksiukas.gif

Arba dar - kai kelias atsišakoja keliomis kryptimis, mes turim ženklą - rodyklę į viršų , kuri reiškia važiuoti tiesiai, o ten tokių praktiškai nesutiksi, ten tiesiai bus rodyklė kairėn ar dešinėn...

Vėliau apie tuos kilometražą netiksliai nurodančius ženklus užsiminėm jau daug metų Italijoj gyvenančiai lietuvei, tai ji sakė - taip, taip, apie šiuos netikslumus ir per TV dažnai italai iš savęs pasišaipo.
Atsakyti
o kava, kava good.gif first.gif pamiršau parašyt apie gardžią itališką kavą. Ne tik viešbutyje, kur ji buvo verdama kiekvienam atėjusiam pusryčiauti atskirai, šviežia. Bet ir užsukus į bet kurią mažiausią degalinę, gali gauti tikros stiprios itališkos kavos ne iš aparato, ir ne popierinėj stiklinėj. Ir pildami ją į puodelį, kaip kokiam kavos barmenų čempionate, kaip kad tenka matyt per TV, išpuošia išliedami ant kavos putos raštą, ornamentą wub.gif čia pat patiekiama šviežių gardžių kruasanų (prancūziškų ragelių).
Jau kai pirmąsyk, dar būdami Bergamo mieste, užėjom į kavinę ir užsisakėm kavos, padavėja mus, turistus, nužvelgus užklausė: "Kokios kavos - "normal" ar "amerikano"? lotuliukas.gif lotuliukas.gif - Jo, jo, mums normalios reik!
Atsakyti
Keletas šviežių (liepos mėnesio pradžios) nuotraukų iš Sardinijos vakarinės dalies:

Mano sesės medaus mėnuo prabėgo miestelyje Fertilia, tiksliau 1 km nuo jo. Netoliese, priešingoje įlankos pusėje, yra didelis Alghero miestas; tolumoje jį galima buvo matyti pro viešbučio balkoną. Įlanka užsibaigia labai gražia vietove - Capo Caccia ir Grotta di Nettuno kalne, į kurią patenkama laivu. Laivo bilietas iš Alghero uosto - 14 eurų suaugusiam; pasivaikščiojimas po grotą - 10 eurų; Grotoje galima pamatyti stalagmitų, stalaktitų.

Capo Caccia vaizdai iš laivo:
user posted image

Grotta di Nettuno:

user posted image

user posted image

iš šios grotos laipteliais galima kopti aukštai į kalną.

user posted image
Papildyta:

Nuo vakarų pakrantės patraukus į šiaurę galima aplankyti Costa Paradiso

user posted image

user posted image

user posted image

vilos vilaitės

user posted image
Papildyta:
vėl grįžtam į vakarus. Alghero miesto uostas, molas:

user posted image

user posted image

vaizdas į Alghero iš viešbučio Fertilia kaimelyje:

user posted image

Fertilia uostukas:

user posted image

Siesta. Jos metu miestelyje Fertilia dirbo viena vienintelė užeiga

user posted image


Bon Appetit!


user posted image


Papildyta:
Dar keletas nuostabaus gamtos kampelio - Capo Caccia vaizdų:

user posted image

user posted image

user posted image
Vakarinė pakrantė - pakeliui į Capo Caccia iškyšulį wub.gif
Atsakyti