

Niekaip neapsisprendžiu, kuriai kategorijai priskirti šią kelionę - Atostogos su Sardinijos ralio prieskoniu, ar Sardinijos ralis su atostogų prieskoniu


Likus 2 mėnesiams iki kelionės, pigių skrydžių bendrovėje įsigijome bilietus (333 lt. Asmeniui): Ryga Bergamo Cagliari (ir atgal). Kadangi po pirmojo apie 3 val. trukusio skrydžio tarpinėje stotelėje, Bergamo mieste, turėjome lukterėti kito lėktuvo iki Sardinijos kiek ilgėliau (~5 val.), nutarėme nešvaistyti laiko veltui ir susiorganizavome ekskursiją po Bergamo miestą, tiksliau, aukštutinę jo dalį Citta Alta ant aukštos kalvos įsikūrusį Senamiestį. Nuo oro uosto automobiliu jį pasiekėme vos per 10-15 minučių. Prieš ekskursiją gerai pasistiprinome restorane La miglior carne alla griglia, o po sočių pietų, buvom pamokyti būtinai išgerti po mažą taurelę vietinio citrininio gerai atšaldyto likerio Limoncello - kad geriau virškintų!. Taip ir padarėme: puikus tonizuojantis gėrimas, kurį vėliau degustavome per visas atostogas, ir dar vežėmės į namus (tiesa, vėliau radome jo ir Lietuvoje, pas mus jis kainuoja kiek brangiau, apie 45 lt.).



Vienu iš rodyklėmis nurodytų apžvalgos po senamiestį maršrutų, pamažu kylant siaurutėmis gatvelėmis vis aukštyn ir aukštyn, atsiskleidžia viso miesto panorama. Galiausiai jaukiai įsitaisome kavinukėje atsikvėpti nuo dienos karščio, pasivaišinti geru itališku vynu ir pasigrožėti Bergamo panorama iš aukštai.


Labai seniai svajojom paragauti tikrų itališkų ledų. Juk čia, Italijoje, nuo seno egzistuoja tam tikra ledų kultūra, be ledų čia turbūt neapsieina nė vienas pasimatymas, nė viena diena


Apie šią ledainę išgirdome iš vietinių, kurie ten užsuka kasdien, perka ledų į namus kilogramais ir pan. Šiuos ledus youtube, niekieno neprašyta, net pati Sara Džesika Parker yra išgyrusi kaip mėgiamiausius! Kadangi Italijoje dabar pats melionų ir braškių sezonas, ragaujame būtent tokių šviežių natūralių vaisinių ledų bei mano mėgiamiausių anyžinių! Sako, kad Italijoje nepaplepėti su pardavėjais yra blogas tonas, tad maloniai šnekučiuojamės ir daug sužinome apie GROM ledainės plėtrą nuo Italijos iki Niujorko ir Tokijo, savotišką filosofiją ir neįprastą požiūrį į reklamą, nes jiems geriausia reklama - iš lūpų į lūpas ir kitokios nereik. Dar ilgai galėčiau pasakot apie mane apžavėjusius skonius (o, kad tokių atsirastų Lietuvoje!), bet jau metas persikelti į Sardiniją!
1 val. 50 minučių skrydžio ir mes jau Kaljaryje (Cagliari). Nuo šio pietinio salos taško nuomotu nauju automobiliu (140 euru 4 paroms) per 4 val. įveikiame 320 km atstumą ir atvykstam į patį šiauriausią salos tašką Santa Teresa Gallura miestelį. Pakeliui lieka gana skirtingos salos provincijos Oristanas, Nuoras, Olbija, Sassaris, tačiau naktį daug neįžiūrėsi, bet kai grįšime po 4 dienų atgal dienos metu, pasižvalgysime.
Prieš pat kelionę parašėme į viešbutį laiškutį ir užklausėme, ar nebus problemų, kad atvyksime 2 val. nakties. Darbuotojas, vardu Salvatore, maloniai atrašė, kad viskas OK, lauksim, paskambinkit. Matyt, turėjo galvoj ne durų skambutį, kaip mes pamanėm... 2 val. nakties punktualūs skambinam į viešbutuko duris. Po keleto ilgų minučių domofono garsiakalbyje sugergždžia labai nedraugiškas vyriškas balsas: Ko? Mes nedrąsiai angliškai pasisakom, kad užsisakėm pas juos kambarius. Iš viso to sakinio angliškai vyriškis matyt suprato tik 1 žodį rooms


Visa kita viešbutyje mus tikrai tenkino ir tvarka, ir pusryčiai (ypač šviežia kava, verdama kiekvienam staliukui atskirai bei saldumynais!), ir aptarnavimas. Beje, tai buvo 3*** l'Ancora (5 paros 230 eurų).