Pries kelias dienas teko staiga nutraukti maitinima, nes labai susirgau. ir taip gaila buvo tai padaryti, nors jau dukrytei 1m ir 10men.

Gaila buvo atimti is jos toki malonuma, bet ir man paciau buvo labai malonu ja maitint. Dideliu bedu del to neturejom, aisku, valgydavo prastokai, nes zinojo, kad yra papukas. Nuo metu isejau dirbti, tai tas papukas buvo tik vakare ir nakti. savaitgaliais aisku svente visa diena jai budavo

Uzmigdavo pamaitinta pati lovyteje. O nakti kai atkeliaudavo pas mus i lova, taip ir miegodavo iki ryto, nekilnodavau jos, nes nemaciau problemos. O dabar tiesiog vaika isveze mociute. Dukryte zino, kad mamyte serga, pasisenku su ja telefonu, ji yra tarp artimu zmoniu, zinau, kad neliudi ir manes neisko. tikiuosi, kol pasveiksiu, per savaite ir atprasim. tik va kazkaip mistiskai atrodo, kad pienukas paims ir dings kazkur tai, kai papai pilni to turtelio