QUOTE(Vanduo @ 2009 06 12, 14:11)
O jeigu susiduri su nesuprantamu? Gali ir suerzinti, bet tai ir yra šansas! Bet norint pasinaudoti tuo šansu be atsidarymo, atsivėrimo, žavėjimosi nesuprantamu ne realu. Būna, kad nieko nesupranti ir tai net erzina, bet kažkas iš vidaus stipriai traukia. Susižavi, atsiveri, įninki tai irgi yra mokymosi principas ir kelias. Bet kas vadovausis šiuo principu tam negali būti blogų mokytojų, o yra tik netikę mokiniai.
Taip, galima susidurti su nesuprantamu ir ... Nesupratau ką jūs siūlote daryti toliau. Rašote daug žodžių, bet jų visų prasmė kokia? Pabandyti suprasti. O jau tam, kad suprasti reikalinga "atsidaryti, atsiverti, žavėtis" ir tt. Bet tikslas - suprasti. Šiuo atveju netinka žodis "mokymai". Ir net "mokymasis" netinka Jei tu pats bandai suprasti tai tu nesimokai, tu darai atradimą. Tačiau atradimai jau nebėra šios temos dalykas, nes joje kalbama apie išmintingus mokymus, kurie ne į naudą kvailiams.
Temą galiu suprasti taip - kvailiai neįsiklauso į mokytoją, neišmoksta to, ko siekiama, bet naudoja tarpines žinias ir nuo to nukenčia. Pavyzdžiu galėtų būti teroristų - sprogdintojų kursai. Ar ne? Sprogdinti išmoko, apsisaugoti - ne.
Man dažnai būna keista, kai "tobulesni" ar "dvasingesni" bando savo žinias ar "dvasingumą" įvilkti į labai sudėtingą rūbą. O kai paprastas žmogus ateina pas tą "dvasingą" ir paklausia - ar žinai kaip kvepia mėšlas, ant kurio užaugo ta tavo ką tik pasišventinta duonos riekė? Tuomet "dvasingasis" negali pasakyti, kad nežino ir pasako žmogeliui - aš galėčiau paaiškinti visatos tvarką, pagal kurią auga duona, išmokyti tave per šią duoną persikelti per aštuonis trancendentinius lygius, bet tu esi kvailas ir tau tos žinios pakenktų.