mergaitės ,pasidalinsiu savo žiniom ,kas patinka bijūnams,tai mano babytės patirtis kurią aš perėmiau,kiek iš vaikystės atmenu, visada būdavo didžiuliai kelmai ir milijonas žiedų

..pas mane sode irgi auga bijūnai,tų močiutės bijūnų vaikaičiai ,nes iš ten atsivešti prieš 17 metų

..tai va ,bijūnams tikrai
reikia daug saulės(maniškiai krauna trigubai mažiau žiedų ,nes suaugo medžiai ir mažai saulės šviesos ,pernai pavasarį vieną persodinau į saulėtą vietą ir šiemet vėl pilnas žiedų ,nors užpernai tebuvo keli),ir būtinai
į duobę persodinant įdėkit kepaliuką juodos duonos,aš jos nemirkau,kaip čia kažkur skaičiau,ir taip išmirksta paskui,lietui lyjant,tiesiog nusiperku pjaustytos duonos kepaliuką ir ji rankomis taip suplėšau į smulkesnius gabaliukus ir į duobę...tikrai atsimenu ,kaip babytė taip darydavo,..ir dar vienas momentas ,kai sodinate
nepasodinkit per giliai,irgi nežydės,šituo irgi įsitikinau ,teko persodint ,dvejus metus žiedų nesulaukus..tai va tiek...gal pravers...man bijūnai -tai pati gražiausia darželio gėlė

nuo vaikystės,nes visada žinau ,kad kai jie pražysta tai būna gimtadienis

...o jau kvapas

tai nė vieni kvepalai dar nekvepėjo skaniau