QUOTE(vaivos juosta @ 2009 07 09, 18:19)
Aš labai norėjau greičiau grįžti darban, bet tuo pačiu ir bijojau pirmos reakcijos ten. Pamenu, tą rytą stovėjau prie mokytojų kambario durų ir kelias akimirkas nedrįsau įeiti.... Bet viskas buvo gerai... nei klausimų - "kaip tu?" "ar viskas gerai". Tiesiog visi labai apsidžiaugė mane pamatę, per antrą pertrauką jau užvertė savais prašymais, anketom ir krūva vaikų. Galiu drąsiai sakyt, kad mano didžiausia terapija buvo greitas grįžimas į darbą.
Kiekvienam savaip.Tau darbas padejo,o as laaaaaabai nenorejau i ji gryzti... turbut pamenat mano panika ir paieskas kito darbo,bet vistiek gryzau ten pat.... bet buvo be galo sunku,net prisiminti nenoriu....
QUOTE(vdapr @ 2009 07 09, 21:42)
O norejau pasakyt... kad mna labai padejot jus cia SM... kitaip nebezinau.... turbut but stogas nuvazeves... per dienas cia karadovau SM ir kiekviena jusu posta skaitydavau n kartu... kad kuo ilgiau... kuo ilgiau... kad tik kaip nors stumt ir stumt laika...

